Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Depresija lot depressus žemas esantis žemai tektoninė depresija Žemės plutos įduba kurioje susiklostė ar klostosi Depres
Depresija (geologija)
Depresija (lot. depressus – „žemas, esantis žemai“), tektoninė depresija – Žemės plutos įduba, kurioje susiklostė ar klostosi .
Depresijos geologinis tektoninis baseinas gali būti užpildytas dideliu kiekiu bet kokių nuosėdų, atsiradusių jau po tektoninių žemės plutos formavimosi procesų. Toks baseinas vadinamas .
Depresija gali būti sukuriama vėjo erozijos dykumos smėlyje ar sausame dirvožemyje, ją gali suformuoti poledyninė lioso aplinka. Ledynams tirpstant taip pat gali susiformuoti duburys, kai ištirpsta dalis būsimos depresijos vietoje palikto ledo.
Tektoninės jėgos, skylant žemės plutai gali suformuoti ilgus ir gilius žemės plutos sprūdžius – riftus ir trumpesnius bei mažiau depresyvius grabenus. Grabenuose paprastai susiformuoja ežerai (Baikalo ežeras) arba upių slėniai (Reinas, Jordanas). Riftuose susiformuoja jūros (Negyvoji jūra, Raudonoji jūra). Šios depresijos vadinamos geomorfologinėmis depresijomis.
Viena iš geologinės depresijos formų yra meteoritų smūginiai krateriai, atsiradę stambių meteoritų kritimo vietose. Lietuvoje yra Veprių grabenas Šventosios žemupyje, susiformavęs smūginio kraterio vietoje.
Pasibaigus tektoniniams ar vulkaniniams procesams ir įgriūvant uolienų masei paprastai susiformuoja kalderos.
Ištirpus tirpioms uolienoms klinčiai, druskai, gipsas, atsiranda karstas ir susiformuoja smegduobės.
Subdukcijos zonose, kai viena litosferos plokštė pasislenka po kita litosferos plokšte gali susidaryti salų , sudarydami dar vieną geologinės depresijos formą – okeaninį lovį. Tai gili depresija su stačiais šlaitais, besileidžianti į okeano dugną.
Depresiją savo svoriu gali sukelti per žemyninį apledėjimą ant ledyno susiformavęs uolienų sluoksnis. Sritis aplink ledyną taip pat gali būti nugriauta ledyno svorio yra vadinama periferine depresija.
Taip pat depresiją gali sukelti upės vandens srovė ar jūros pakrantės srovės. Lietuvoje šis procesas stebimas Palangos paplūdimiuose.
Didžiausios depresijos
- Negyvoji jūra (Izraelis/Palestina/Jordanija) – 418 m (kitais duomenimis nuo -396 m iki -411 m)
- Tiberijaus ežeras (Izraelis, Sirija) – 209 m
- Turfano įduba (Kinija) – 154 m
- Asalio ežeras (Džibutis) – 150 m
- Katara (Egiptas) – 133 m
- Karagijė (Kazachstanas) – 132 m
- Danakilių įduba (Eritrėja/Etiopija) – 125 m
- Karbono lagūna (Argentina) – 105 m
- Mirties slėnis (Kalifornija, JAV) – 86 m
- (Marokas) – 55 m
- (Libija) – 47 m
- (Dominika) – 46 m
- Šat Malghiris (Alžyras) – 40 m
- Kaspijos jūra (Rusija/Kazachstanas) – 28 m
- (Tunisas) – 17 m
- Eirio ežeras (Australija) – 15 m
- (Meksika) – 10 m
- (Nyderlandai) – 7 m
- (Danija) – 7 m
- (Mauritanija) – 5 m
- (Didžioji Britanija) – 4 m
- (Japonija) – 4 m
- (Vokietija) – 3,5 m
- delta (Prancūzija) – 2 m
- Surinamo pakrantė – 2 m
- (Lenkija) – 1,8 m
- Monciškė (Lietuva) – 0,8 m
Šaltiniai
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, III t.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Depresija (geologija), Kas yra Depresija (geologija)? Ką reiškia Depresija (geologija)?
Depresija lot depressus zemas esantis zemai tektonine depresija Zemes plutos įduba kurioje susikloste ar klostosi Depresija geologija Depresijos geologinis tektoninis baseinas gali buti uzpildytas dideliu kiekiu bet kokiu nuosedu atsiradusiu jau po tektoniniu zemes plutos formavimosi procesu Toks baseinas vadinamas Depresija gali buti sukuriama vejo erozijos dykumos smelyje ar sausame dirvozemyje ja gali suformuoti poledynine lioso aplinka Ledynams tirpstant taip pat gali susiformuoti duburys kai istirpsta dalis busimos depresijos vietoje palikto ledo Tektonines jegos skylant zemes plutai gali suformuoti ilgus ir gilius zemes plutos sprudzius riftus ir trumpesnius bei maziau depresyvius grabenus Grabenuose paprastai susiformuoja ezerai Baikalo ezeras arba upiu sleniai Reinas Jordanas Riftuose susiformuoja juros Negyvoji jura Raudonoji jura Sios depresijos vadinamos geomorfologinemis depresijomis Viena is geologines depresijos formu yra meteoritu smuginiai krateriai atsirade stambiu meteoritu kritimo vietose Lietuvoje yra Vepriu grabenas Sventosios zemupyje susiformaves smuginio kraterio vietoje Pasibaigus tektoniniams ar vulkaniniams procesams ir įgriuvant uolienu masei paprastai susiformuoja kalderos Istirpus tirpioms uolienoms klinciai druskai gipsas atsiranda karstas ir susiformuoja smegduobes Subdukcijos zonose kai viena litosferos plokste pasislenka po kita litosferos plokste gali susidaryti salu sudarydami dar viena geologines depresijos forma okeaninį lovį Tai gili depresija su staciais slaitais besileidzianti į okeano dugna Depresija savo svoriu gali sukelti per zemyninį apledejima ant ledyno susiformaves uolienu sluoksnis Sritis aplink ledyna taip pat gali buti nugriauta ledyno svorio yra vadinama periferine depresija Taip pat depresija gali sukelti upes vandens srove ar juros pakrantes sroves Lietuvoje sis procesas stebimas Palangos papludimiuose Didziausios depresijosNegyvoji jura Izraelis Palestina Jordanija 418 m kitais duomenimis nuo 396 m iki 411 m Tiberijaus ezeras Izraelis Sirija 209 m Turfano įduba Kinija 154 m Asalio ezeras Dzibutis 150 m Katara Egiptas 133 m Karagije Kazachstanas 132 m Danakiliu įduba Eritreja Etiopija 125 m Karbono laguna Argentina 105 m Mirties slenis Kalifornija JAV 86 m Marokas 55 m Libija 47 m Dominika 46 m Sat Malghiris Alzyras 40 m Kaspijos jura Rusija Kazachstanas 28 m Tunisas 17 m Eirio ezeras Australija 15 m Meksika 10 m Nyderlandai 7 m Danija 7 m Mauritanija 5 m Didzioji Britanija 4 m Japonija 4 m Vokietija 3 5 m delta Prancuzija 2 m Surinamo pakrante 2 m Lenkija 1 8 m Monciske Lietuva 0 8 mSaltiniaiVisuotine lietuviu enciklopedija III t