Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sindziangas uig شىنجاڭ Xinjang kin 新疆 pinyin Xīnjiāng uigūrų autonominis regionas šiaurės vakarų Kinijoje Plotas 1 644 m
Sindziango provincija
Sindziangas (uig. شىنجاڭ = Xinjang; kin. 新疆, pinyin: Xīnjiāng) – uigūrų autonominis regionas šiaurės vakarų Kinijoje. Plotas – 1,644 mln. km². Sostinė – Urumčis. Dabartinis regiono pavadinimas reiškia „Naujoji teritorija“ (nuo Čingų laikų), ir vietinių gyventojų nėra mėgstamas. Istorinis šio regiono pavadinimas yra Rytų Turkestanas.
| Sindziangas 新疆维吾尔自治区 | |
|---|---|
| Valstybė | Kinija |
| Administracinis centras | Urumčis |
| Prefektūros | 14 |
| Gyventojų | 25 852 345 |
| Plotas | 1 644 707 km² |
| Tankumas | 16 žm./km² |
| ISO 3166-2 | CN-65 |
| Tinklalapis | www.xinjiang.gov.cn |
| Vikiteka | SindziangasVikiteka |
Istorija
Rytų Turkestano istorija artimai susijusi su Vakarų Turkestano istorija, su kuriuo gyventojus sieja panaši gamta, gyvenimo būdas ir tautos.
Seniausi archeologijos fiksuoti vietiniai gyventojai buvo tocharai, kurių palaidotos mumijos randamos iš III–II tūkst. pr. m. e. Apie III a. pr. m. e. regione susikūrė daug miestų-valstybių, kurios pamažėle jungėsi į prekybinį tinklą, apėmusį visą Vidurinę Aziją.
Nuo II a. pr. m. e. regionas tapo ypač įdomus Kinijai, kuriai jis buvo vieninteliai vartai į vakarus. Per I a. pr. m. e. miestai valstybės buvo prijungti prie Han Kinijos imperijos kaip , ir čia buvo skiriami vietininkai. Tuo metu čia susiformavo Šilko kelias, ėjęs iš Kinijos sostinės į Romos imperiją.
Kinijai nusilpus II a., vietiniai miestai iškovojo nepriklausomybę, kurią su pertraukomis išlaikė iki VII a. Čia, kaip ir visame Turkestane, plito įvairios kultūros bei religijos. Iš Indijos atėjęs budizmas įgavo specifinę formą, klestėjo nestorianizmas, manicheizmas ir daugybė kitų religijų. Vietiniam menui buvo būdingi mišrūs bruožai, jame jautėsi tiek Indijos, tiek Kinijos, tiek Vakarų, tiek Persijos įtakos. Keitėsi ir regiono tautinė sudėtis – čia masiškai migravo tiurkų gentys.
VII–VIII a., Tangų laikais, Kinija vėl susigrąžino hegemoniją teritorijoje. Ji buvo pervadinta , t. y. „sutramdyti vakarai“. Čia buvo skiriami protektoriai. Tačiau VIII a. regionas atiteko Uigūrų kaganatui, ir čia apsigyveno dabartiniai Rytų Turkestano gyventojai uigūrai. Tuo metu tūkstančiui metų kinai prarado įtaką šiame regione.
IX–XI a buvo uigūrų valstybių klestėjimo laikai. Čia susiformavo , Karachanidų valstybės, palaikiusios glaudžius santykius su kitomis Vidurinės Azijos valstybėmis. Prekybinių kelių dėka čia plito islamas, kuris iki šiol yra dominuojanti religija Rytų Turkestane.
XI a. Rytų Turkestaną užvaldė Karakitajų valstybė, vėliau, XIII a. čia įsigalėjo mongolai, – buvo įkurtas Čiagatajaus ulusas. Šiam suskilus čia atsirado savarankiškos , Turfano, Jarkendo valstybės. XVII a čia įsigalėjo džungarai (kalmukai).
XVIII a., Kiniją užvaldžius Čingų dinastijai, Rytų Turkestanas buvo prijungtas prie Kinijos. Dėl antimusulmoniškos mandžiūrų politikos ir dėl visuotinio Kinijos nusilpimo, 1865 m. Rytų Turkestane buvo įkurta Kašgarijos valstybė, vadovaujama Jakub Beko, iš gretimo Kokando chanato. Ši valstybė išsilaikė 10 metų, kol vėl buvo užkariauta Kinijos. Tuomet regionas pavadintas Sindziangu (naujosiomis teritorijomis).
Po to du kartus (1933 ir 1944 m.) vietos musulmonai sukūrė nepriklausomas . 1949 m. Kinijos Liaudies Respublika užėmė antrąją respubliką, ir Rytų Turkestanas vėl inkorporuotas į Kinijos sudėtį. Visgi, musulmonų separatizmas nėra pasibaigęs ir įgauna vis naujų kovos bruožų.
Administracinis suskirstymas
Sindziangas padalytas į keturiolika prefektūrų lygmens administracinių vienetų:
- Urumčio miestas (Ulumuči: 乌鲁木齐市 Wūlǔmùqí Shì; ئۈرۈمچى شەھرى Ürümqi Xəh̡ri)
- Karamajaus miestas (Kelamaji: 克拉玛依市 Kèlāmǎyī Shì; قاراماي شەھرى K̡aramay Xəh̡ri)
- Turfano prefektūra (Tulufanas: 吐鲁番地区 Tǔlǔfān Dìqū; تۇرپان ۋىلايىت Turpan Vilayiti)
- Kumulo prefektūra (哈密地区 Hāmì Dìqū; قۇمۇل ۋىلايىت K̡umul Vilayiti)
- Hotano prefektūra (Hetianas: 和田地区 Hétián Dìqū; خوتەن ۋىلايىت Hotən Vilayiti)
- Aksu prefektūra (Akesu: 阿克苏地区 Ākèsū Dìqū; ئاقسۇ ۋىلايىت Ak̡su Vilayiti)
- Kašgaro prefektūra (Kaši: 喀什地区 Kāshí Dìqū; قەشقەر ۋىلايىت K̡əxk̡ər Vilayiti)
- Tarbagatajaus prefektūra (塔城地区 Tǎchéng Dìqū; تارباغاتاي ۋىلايىتى Tarbaƣatay Vilayiti) (pavaldi Ili autonominei prefektūrai)
- Altajaus prefektūra (Aletai: 阿勒泰地区 Ālètài Dìqū; ئالتاي ۋىلايىت Altay Vilayiti)
- Kyzylsu kirgizų autonominė prefektūra (Kedzilesu: 克孜勒苏柯尔克孜自治州 Kèzīlèsū Kē'ěrkèzī Zìzhìzhōu; قىزىلسۇ قىرغىز ئاپتونوم ئوبلاست K̡izilsu K̡irƣiz Aptonom Oblasti)
- Bajangolo mongolų autonominė prefektūra (Ba-inguolengas: 巴音郭楞蒙古自治州 Bāyīnguōlèng Měnggǔ Zìzhìzhōu; بايىنغولىن موڭغۇل ئاپتونوم ئوبلاست Bayinƣolin Mongƣol Aptonom Oblasti)
- Čangdzi hujų autonominė prefektūra (昌吉回族自治州 Chāngjí Huízú Zìzhìzhōu; سانجى خۇيزۇ ئاپتونوم ئوبلاست Sanji Huizu Aptonom Oblasti)
- Boro Talos mongolų autonominė prefektūra(Bo-ertala: 博尔塔拉蒙古自治州 Bó'ěrtǎlā Měnggǔ Zìzhìzhōu; بۆرتالا موڭغۇل ئاپتونوم ئوبلاستى Bɵrtala Mongƣol Aptonom Oblasti)
- Ilio kazachų autonominė prefektūra (伊犁哈萨克自治州 Yīlí Hāsàkè Zìzhìzhōu; ئىلى قازاق ئاپتونوم ئوبلاستى Ili K̡azak̡ Aptonom Oblasti)
Geografija
Sindziangas yra didžiausias Kinijos administracinis vienetas, užima šeštadalį visos teritorijos. Ribojasi su Rusija, Mongolija, Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Afganistanu, Pakistanu, Indija (Kašmyru) ir Kinijos provincijomis – Tibetu, Gansu ir Činghai.
Žemiausias Sindziango (ir visos Kinijos) taškas yra 155 m žemiau jūros lygio (Ajdynkiolio ežeras, Turfano įduba). Aukščiausias taškas – K2 viršukalnė (8611 m) Karakorume, ties siena su Kašmyru. Netoli Urumčio, Gurbantiungiuto dykumoje yra toliausiai nuo jūrų nutolęs pasaulio taškas (2648 km).
Pietiniu Sindziango pakraščiu driekiasi aukštų kalnų grandinės – Altyntagas, Kunlunas, Karakorumas, Pamyras. Iš vakarų tęsiasi Tianšanis, Džungarijos Alatau, Sauro, Borohoro ir kiti kalnagūbriai, o šiaurėje stūkso Altajus. Šių kalnų apsuptyje dunkso du milžiniški lygumų plotai – Džungarijos lyguma (šiaurėje) ir Tarimo baseinas (pietuose). Juos skiria Tianšanio kalnai.
Dauguma Sindziango upių priklauso nenuotakiam Tarimo upės baseinui, kurį sudaro Tarimas, Hotanas, Kašgaras, Jarkendas, Aksu, Končedarja ir kitos upės, kurių didelė dalis žiotis pasiekia tik po liūčių. Džungarijos upės patenka į Irtyšiaus baseiną, o vakaruose teka nenuotakiam baseinui priklausantis Ilis. Yra didelių ežerų: Lobnoras, Bagraškiolis, Ebi Nuras, Sajramas, Kanasas ir kt.
Džungarijoje, Ilio baseine būdingos stepės, tuo tarpu didžiąją dalį Tarimo baseino užima Taklamakano dykuma. Šiaurinėse kalnų pašlaitėse, Altajuje plyti daugiausia spygliuočių miškai, pietinės dalies kalnuose – akmenynai, dykumos.
Klimatas labai žemyninis, kontrastingas, sausringas. Vasarą temperatūra pakyla vidutiniškai iki 23–25 °C, Turfano įduboje pasiekia 40 °C, žiemą nukrenta iki -12–15 °C, nors pasitaiko speigų iki -40 °C. Kritulių per metus iškrenta nuo 20 mm Taklamakane, iki 200–300 mm šiaurėje. Žiemą daug kur siaučia nuožmūs vėjai.
Demografija
Sindziange gyvena keletas tiurkų tautų, tarp jų – uigūrai (45 %) ir kazachai (6,7 %). Taip pat – hujai (4,5 %), kirgizai (0,86 %), mongolai (1,14 %), sibai (0,19 %), tadžikai (0,21 %), uzbekai, totoriai, mandžiūrai, rusai. Kinų chanių yra daugiau nei 40 %.
Turizmas
- Šilko kelio istorinės vietovės.
- Kašgaras
- Urumčis
- Karakorumo plentas – aukščiausias pasaulyje kelias, jungiantis Sindziangą su Pakistanu.
- Turfanas
- Bezekliko urvai, kuriuose išlikę vertingų budistinių freskų.
- Karakulio ežeras
- Taklamakano dykuma.
Nuorodos
- Žemėlapis Archyvuota kopija 2005-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- CHINA: Provinces, citypopulation.de
| Kinijos administracinis suskirstymas | |
|---|---|
| Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas SAR: Honkongas | Makao | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sindziango provincija, Kas yra Sindziango provincija? Ką reiškia Sindziango provincija?
Sindziangas uig شىنجاڭ Xinjang kin 新疆 pinyin Xinjiang uiguru autonominis regionas siaures vakaru Kinijoje Plotas 1 644 mln km Sostine Urumcis Dabartinis regiono pavadinimas reiskia Naujoji teritorija nuo Cingu laiku ir vietiniu gyventoju nera megstamas Istorinis sio regiono pavadinimas yra Rytu Turkestanas Sindziangas 新疆维吾尔自治区Valstybe KinijaAdministracinis centras UrumcisPrefekturos 14Gyventoju 2020 25 852 345Plotas 1 644 707 km Tankumas 2020 16 zm km ISO 3166 2 CN 65Tinklalapis www xinjiang gov cnVikiteka SindziangasVikitekaIstorijaPagrindinis straipsnis Rytu Turkestano istorija Rytu Turkestano istorija artimai susijusi su Vakaru Turkestano istorija su kuriuo gyventojus sieja panasi gamta gyvenimo budas ir tautos Seniausi archeologijos fiksuoti vietiniai gyventojai buvo tocharai kuriu palaidotos mumijos randamos is III II tukst pr m e Apie III a pr m e regione susikure daug miestu valstybiu kurios pamazele jungesi į prekybinį tinkla apemusį visa Vidurine Azija Nuo II a pr m e regionas tapo ypac įdomus Kinijai kuriai jis buvo vieninteliai vartai į vakarus Per I a pr m e miestai valstybes buvo prijungti prie Han Kinijos imperijos kaip ir cia buvo skiriami vietininkai Tuo metu cia susiformavo Silko kelias ejes is Kinijos sostines į Romos imperija Kinijai nusilpus II a vietiniai miestai iskovojo nepriklausomybe kuria su pertraukomis islaike iki VII a Cia kaip ir visame Turkestane plito įvairios kulturos bei religijos Is Indijos atejes budizmas įgavo specifine forma klestejo nestorianizmas manicheizmas ir daugybe kitu religiju Vietiniam menui buvo budingi misrus bruozai jame jautesi tiek Indijos tiek Kinijos tiek Vakaru tiek Persijos įtakos Keitesi ir regiono tautine sudetis cia masiskai migravo tiurku gentys VII VIII a Tangu laikais Kinija vel susigrazino hegemonija teritorijoje Ji buvo pervadinta t y sutramdyti vakarai Cia buvo skiriami protektoriai Taciau VIII a regionas atiteko Uiguru kaganatui ir cia apsigyveno dabartiniai Rytu Turkestano gyventojai uigurai Tuo metu tukstanciui metu kinai prarado įtaka siame regione IX XI a buvo uiguru valstybiu klestejimo laikai Cia susiformavo Karachanidu valstybes palaikiusios glaudzius santykius su kitomis Vidurines Azijos valstybemis Prekybiniu keliu deka cia plito islamas kuris iki siol yra dominuojanti religija Rytu Turkestane XVII a uiguru religinio lyderio Apak Chodzos kapaviete Kasgare XI a Rytu Turkestana uzvalde Karakitaju valstybe veliau XIII a cia įsigalejo mongolai buvo įkurtas Ciagatajaus ulusas Siam suskilus cia atsirado savarankiskos Turfano Jarkendo valstybes XVII a cia įsigalejo dzungarai kalmukai XVIII a Kinija uzvaldzius Cingu dinastijai Rytu Turkestanas buvo prijungtas prie Kinijos Del antimusulmoniskos mandziuru politikos ir del visuotinio Kinijos nusilpimo 1865 m Rytu Turkestane buvo įkurta Kasgarijos valstybe vadovaujama Jakub Beko is gretimo Kokando chanato Si valstybe issilaike 10 metu kol vel buvo uzkariauta Kinijos Tuomet regionas pavadintas Sindziangu naujosiomis teritorijomis Po to du kartus 1933 ir 1944 m vietos musulmonai sukure nepriklausomas 1949 m Kinijos Liaudies Respublika uzeme antraja respublika ir Rytu Turkestanas vel inkorporuotas į Kinijos sudetį Visgi musulmonu separatizmas nera pasibaiges ir įgauna vis nauju kovos bruozu Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Sindziango administracinis suskirstymas Sindziango administracinio suskirstymo vienetai Sindziangas padalytas į keturiolika prefekturu lygmens administraciniu vienetu Urumcio miestas Ulumuci 乌鲁木齐市 Wulǔmuqi Shi ئۈرۈمچى شەھرى Urumqi Xeh ri Karamajaus miestas Kelamaji 克拉玛依市 Kelamǎyi Shi قاراماي شەھرى K aramay Xeh ri Turfano prefektura Tulufanas 吐鲁番地区 Tǔlǔfan Diqu تۇرپان ۋىلايىت Turpan Vilayiti Kumulo prefektura 哈密地区 Hami Diqu قۇمۇل ۋىلايىت K umul Vilayiti Hotano prefektura Hetianas 和田地区 Hetian Diqu خوتەن ۋىلايىت Hoten Vilayiti Aksu prefektura Akesu 阿克苏地区 Akesu Diqu ئاقسۇ ۋىلايىت Ak su Vilayiti Kasgaro prefektura Kasi 喀什地区 Kashi Diqu قەشقەر ۋىلايىت K exk er Vilayiti Tarbagatajaus prefektura 塔城地区 Tǎcheng Diqu تارباغاتاي ۋىلايىتى Tarbaƣatay Vilayiti pavaldi Ili autonominei prefekturai Altajaus prefektura Aletai 阿勒泰地区 Aletai Diqu ئالتاي ۋىلايىت Altay Vilayiti Kyzylsu kirgizu autonomine prefektura Kedzilesu 克孜勒苏柯尔克孜自治州 Kezilesu Ke erkezi Zizhizhōu قىزىلسۇ قىرغىز ئاپتونوم ئوبلاست K izilsu K irƣiz Aptonom Oblasti Bajangolo mongolu autonomine prefektura Ba inguolengas 巴音郭楞蒙古自治州 Bayinguōleng Menggǔ Zizhizhōu بايىنغولىن موڭغۇل ئاپتونوم ئوبلاست Bayinƣolin Mongƣol Aptonom Oblasti Cangdzi huju autonomine prefektura 昌吉回族自治州 Changji Huizu Zizhizhōu سانجى خۇيزۇ ئاپتونوم ئوبلاست Sanji Huizu Aptonom Oblasti Boro Talos mongolu autonomine prefektura Bo ertala 博尔塔拉蒙古自治州 Bo ertǎla Menggǔ Zizhizhōu بۆرتالا موڭغۇل ئاپتونوم ئوبلاستى Bɵrtala Mongƣol Aptonom Oblasti Ilio kazachu autonomine prefektura 伊犁哈萨克自治州 Yili Hasake Zizhizhōu ئىلى قازاق ئاپتونوم ئوبلاستى Ili K azak Aptonom Oblasti GeografijaSajramo ezeras Sindziangas yra didziausias Kinijos administracinis vienetas uzima sestadalį visos teritorijos Ribojasi su Rusija Mongolija Kazachstanu Kirgizija Tadzikistanu Afganistanu Pakistanu Indija Kasmyru ir Kinijos provincijomis Tibetu Gansu ir Cinghai Zemiausias Sindziango ir visos Kinijos taskas yra 155 m zemiau juros lygio Ajdynkiolio ezeras Turfano įduba Auksciausias taskas K2 virsukalne 8611 m Karakorume ties siena su Kasmyru Netoli Urumcio Gurbantiungiuto dykumoje yra toliausiai nuo juru nutoles pasaulio taskas 2648 km Pietiniu Sindziango pakrasciu driekiasi aukstu kalnu grandines Altyntagas Kunlunas Karakorumas Pamyras Is vakaru tesiasi Tiansanis Dzungarijos Alatau Sauro Borohoro ir kiti kalnagubriai o siaureje stukso Altajus Siu kalnu apsuptyje dunkso du milziniski lygumu plotai Dzungarijos lyguma siaureje ir Tarimo baseinas pietuose Juos skiria Tiansanio kalnai Dauguma Sindziango upiu priklauso nenuotakiam Tarimo upes baseinui kurį sudaro Tarimas Hotanas Kasgaras Jarkendas Aksu Koncedarja ir kitos upes kuriu didele dalis ziotis pasiekia tik po liuciu Dzungarijos upes patenka į Irtysiaus baseina o vakaruose teka nenuotakiam baseinui priklausantis Ilis Yra dideliu ezeru Lobnoras Bagraskiolis Ebi Nuras Sajramas Kanasas ir kt Dzungarijoje Ilio baseine budingos stepes tuo tarpu didziaja dalį Tarimo baseino uzima Taklamakano dykuma Siaurinese kalnu paslaitese Altajuje plyti daugiausia spygliuociu miskai pietines dalies kalnuose akmenynai dykumos Klimatas labai zemyninis kontrastingas sausringas Vasara temperatura pakyla vidutiniskai iki 23 25 C Turfano įduboje pasiekia 40 C ziema nukrenta iki 12 15 C nors pasitaiko speigu iki 40 C Krituliu per metus iskrenta nuo 20 mm Taklamakane iki 200 300 mm siaureje Ziema daug kur siaucia nuozmus vejai DemografijaUigures Hotane Sindziange gyvena keletas tiurku tautu tarp ju uigurai 45 ir kazachai 6 7 Taip pat hujai 4 5 kirgizai 0 86 mongolai 1 14 sibai 0 19 tadzikai 0 21 uzbekai totoriai mandziurai rusai Kinu chaniu yra daugiau nei 40 TurizmasSilko kelio istorines vietoves Kasgaras Urumcis Karakorumo plentas auksciausias pasaulyje kelias jungiantis Sindzianga su Pakistanu Turfanas Bezekliko urvai kuriuose islike vertingu budistiniu fresku Karakulio ezeras Taklamakano dykuma NuorodosZemelapis Archyvuota kopija 2005 10 31 is Wayback Machine projekto CHINA Provinces citypopulation de Kinijos administracinis suskirstymasProvincijos Anhujus Cinghajus Dziangsi Dziangsu Dzilinas Dzedziangas Fudzianas Gansu Guangdongas Guidzou Hainanas Hebejus Heilongdziangas Henanas Hubejus Hunanas Junanas Liaoningas Sicuanas Sandongas Saansi Sansi Autonominiai regionai Guangsi Ningsia Tibetas Sindziangas Vidine Mongolija Isskirtieji miestai Pekinas Congcingas Sanchajus Tiandzinas SAR Honkongas Makao