Aurelianas Lucius Domitius Aurelianus g 212 m 275 m 270 275 m Romos imperatorius AurelianasAurelianasGimė 212 m Mirė 275
Aurelianas

Aurelianas (Lucius Domitius Aurelianus; g. 212 m. – 275 m.) – 270–275 m. Romos imperatorius.
Aurelianas | |
---|---|
Aurelianas | |
Gimė | 212 m. |
Mirė | 275 m. |
Sutuoktinis (-ė) | Ulijana Severina |
Romos imperatorius | |
Valdė | 270–275 m. |
Pirmtakas | |
Įpėdinis | |
Vikiteka | Aurelianas |
Biografija
Gimė valstietiškoje šeimoje vienoje iš Dunojaus žemupio provincijų, pasižymėjo didele fizine jėga, nuo jaunystės tarnavo Romos kariuomenėje, savo narsa ir energija pasiekė karjeros karinėje hierarchijoje. Valdant imperatoriui Valerianui pasižymėjo kaip karvedys prie Reino ir Dunojaus. Prie imperatoriaus Galijeno jau užėmė aukštas vadovaujamas pareigas, prie buvo jo artimiausias patarėjas, vadovavo kariuomenei prie Dunojaus. Klaudijui 270 m. mirus kariuomenė Panonijoje paskelbė jį imperatoriumi. Italijoje imperatoriumi paskelbtas Klaudijaus brolis nesiryžo kovoti su Aurelianu ir nusižudė.
Per trumpą savo valdymo laikotarpį pasižymėjo veiklumu, didžiąją dalį laiko praleido karuose prieš besiveržiančius į Romos imperiją germanus.
Iš Dunojaus žemupio išstūmė vandalus ir gotus. Negalėdamas išlaikyti Dakijos provincijos kairiajame Dunojaus krante, užleido ją gotams ir įkūrė dešiniajame krante vadinamąją Dacia ripensis. Po to, kai 271 m. prie Pjačencos pralaimėjo alemanams, ir germanams atsivėrė kelias į Romą, organizavo Romos aptvėrimą 16 km ilgio siena, kurią jau jam mirus pabaigė Probas. Alemanus vėliau jam pavyko sumušti ties Fano ir Pavija. Tuo pačiu metu malšino separatistines tendencijas Galijoje, kur sumušė imperatoriumi pasiskelbusį Klaudijų Eustaką Tetriką.
Rytuose Odenato našlei Zenobijai kuriant beveik nepriklausomą nuo Romos Palmiros valstybę, kuri savo įtaką išplėtė nuo Sirijos į visą Mažąją Aziją ir Egiptą, suruošė prieš ją žygį, sumušė Palmiros kariuomenę ties Emesa, po apgulties 272–273 m. užėmė Palmirą ir ją sugriovė. Pasiduoti Aurelianui buvo priverstas ir Egiptas.
Gindamas valstybę nuo išorės priešų, viduje sistemingai centralizavo valdymą, pirmasis savo kalamose monetose pasivadino Dominus et Deus, apribojo senato įtaką, sutvarkė iždą. Amžininkų buvo vadinamas Romos imperijos atstatytuoju.
Buvo nužudytas sąmokslininkų žygio prieš persus metu ties Caenophryrium miestu tarp Bizantijaus ir Heraklėjos. Sąmokslui vadovavo Aureliano slaptasis sekretorius, bijojęs keršto už kažkokį nusižengimą.
Romos imperatorius | ||
Anksčiau valdė: | Aurelianas (270–275) | Vėliau valdė: |
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis |
Šaltiniai
- Lietuviškoji enciklopedija. II tomas. Kaunas: Spaudos fondas, 1934.- p.261-262.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aurelianas, Kas yra Aurelianas? Ką reiškia Aurelianas?
Aurelianas Lucius Domitius Aurelianus g 212 m 275 m 270 275 m Romos imperatorius AurelianasAurelianasGime 212 m Mire 275 m Sutuoktinis e Ulijana SeverinaRomos imperatoriusValde 270 275 m PirmtakasĮpedinisVikiteka AurelianasBiografijaRomos imperija valdant Aurelianui Gime valstietiskoje seimoje vienoje is Dunojaus zemupio provinciju pasizymejo didele fizine jega nuo jaunystes tarnavo Romos kariuomeneje savo narsa ir energija pasieke karjeros karineje hierarchijoje Valdant imperatoriui Valerianui pasizymejo kaip karvedys prie Reino ir Dunojaus Prie imperatoriaus Galijeno jau uzeme aukstas vadovaujamas pareigas prie buvo jo artimiausias patarejas vadovavo kariuomenei prie Dunojaus Klaudijui 270 m mirus kariuomene Panonijoje paskelbe jį imperatoriumi Italijoje imperatoriumi paskelbtas Klaudijaus brolis nesiryzo kovoti su Aurelianu ir nusizude Per trumpa savo valdymo laikotarpį pasizymejo veiklumu didziaja dalį laiko praleido karuose pries besiverziancius į Romos imperija germanus Is Dunojaus zemupio isstume vandalus ir gotus Negaledamas islaikyti Dakijos provincijos kairiajame Dunojaus krante uzleido ja gotams ir įkure desiniajame krante vadinamaja Dacia ripensis Po to kai 271 m prie Pjacencos pralaimejo alemanams ir germanams atsivere kelias į Roma organizavo Romos aptverima 16 km ilgio siena kuria jau jam mirus pabaige Probas Alemanus veliau jam pavyko sumusti ties Fano ir Pavija Tuo paciu metu malsino separatistines tendencijas Galijoje kur sumuse imperatoriumi pasiskelbusį Klaudiju Eustaka Tetrika Rytuose Odenato naslei Zenobijai kuriant beveik nepriklausoma nuo Romos Palmiros valstybe kuri savo įtaka isplete nuo Sirijos į visa Mazaja Azija ir Egipta suruose pries ja zygį sumuse Palmiros kariuomene ties Emesa po apgulties 272 273 m uzeme Palmira ir ja sugriove Pasiduoti Aurelianui buvo priverstas ir Egiptas Gindamas valstybe nuo isores priesu viduje sistemingai centralizavo valdyma pirmasis savo kalamose monetose pasivadino Dominus et Deus apribojo senato įtaka sutvarke izda Amzininku buvo vadinamas Romos imperijos atstatytuoju Buvo nuzudytas samokslininku zygio pries persus metu ties Caenophryrium miestu tarp Bizantijaus ir Heraklejos Samokslui vadovavo Aureliano slaptasis sekretorius bijojes kersto uz kazkokį nusizengima Romos imperatorius Anksciau valde Aurelianas 270 275 Veliau valde Straipsniu serijos apie Senoves Roma dalisSaltiniaiLietuviskoji enciklopedija II tomas Kaunas Spaudos fondas 1934 p 261 262