Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Centrinis bankas valstybės bankas atsakingas už monetarinę politiką siekiantis užtikrinti kainų valiutos kurso ar kitokį
Centrinis bankas
Centrinis bankas – valstybės bankas, atsakingas už monetarinę politiką, siekiantis užtikrinti kainų, valiutos kurso ar kitokį makroekonominį stabilumą. Centrinis bankas reguliuoja pinigų pasiūlą, kai kuriais atvejais vykdo finansų sektoriaus reguliatoriaus funkcijas. Lietuvoje centrinio banko funkcijas vykdo Lietuvos bankas.
Pagrindinės funkcijos
- Leisti į emisiją pinigus ir vykdyti nacionalinę pinigų politiką;
- Koordinuoti komercinių bankų veiklą ir teikti jiems ;
- Reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje, vykdyti monetarinę pinigų politiką;
- Vadovauti valiutos kurso nustatymui, įsigyjant arba parduodant įvairias valiutas;
- Skolinti vyriausybei, siekiant padengti biudžeto deficitą;
- Vykdyti tarptautinę finansų politiką.
Monetarinės politikos priemonės
Skirtinguose centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba buvo ir išlieka nevienoda. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: bendro ekonomikos pobūdžio (pereinamoji ar stabili rinkos ekonomika), vietos finansų rinkos išsivystymo ir integracijos tarptautiniu mastu, pasirinkto valiutos kurso režimo ir pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo. Vakarų centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba per paskutinius tris dešimtmečius pasikeitė. Atvirosios rinkos operacijų svarba labai padidėjo, o nuolatinių galimybių ir privalomųjų atsargų reikalavimų sumažėjo. Dažnai atvirosios rinkos operacijos yra dominuojanti pinigų politikos priemonė, ypač šalyse, kurios reguliuoja nacionalinių pinigų pasiūlą ir palūkanų lygį. Kovojant su finansų krize, daugelis centrinių bankų paskutiniu metu perėjo į nuolatinį likvidumo pertekliaus režimą, ir todėl padidėjo palūkanų už privalomuosius ir neprivalomuosius rezervus reikšmė.
Šiuolaikinės centrinio banko pinigų politikos priemonės paprastai skirstomos į tris dideles grupes:
- Atvirosios rinkos operacijos;
- Pastovios galimybės;
- Privalomosios atsargos.
Atvirosios rinkos operacijos
Atvirosios rinkos operacijomis centrinis bankas savo iniciatyva išleidžia pinigus į vidaus rinką arba išima juos iš apyvartos, atsižvelgdamas į rinkos, o ne į pavienio komercinio banko padėtį, ir sudaro komerciniams bankams vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių su centriniu banku.
Nuolatinės galimybės
Nuolatinės galimybės – tai centrinio banko iš anksto nustatytomis sąlygomis komerciniams bankams suteiktos galimybės, pastarųjų iniciatyva, sudaryti su centriniu banku nacionalinės valiutos ar kito finansinio turto pirkimo, pardavimo arba skolinimo ir skolinimosi sandorius. Daugelis centrinių bankų nustato tam tikras skolinimosi centriniame banke galimybes kaip papildomą atsparą bankų sistemai likvidumo svyravimų atvejais. Skolinimo centriniam bankui galimybės, įskaitant ir palūkanas už rezervus, skirtos laikinam ar nuolatiniam likvidumo pertekliui absorbuoti. Valiutų valdybos atveju svarbiausia nuolatinė galimybė yra neribotas nacionalinės valiutos keitimas fiksuotu kursu į bazinę ir bazinės valiutos į nacionalinę.
Privalomųjų atsargų reikalavimai
Privalomųjų atsargų reikalavimai - tai centrinio banko reikalavimai komerciniams bankams, kad ne mažiau kaip tam tikrą dalį jų apibrėžtų įsipareigojimų dengtų likvidus turtas. Minėta dalis vadinama privalomųjų atsargų norma. Įsipareigojimai, kuriems taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, vadinami privalomųjų atsargų (apskaičiavimo) baze. Privalomosios atsargos skaičiuojamos tam tikram laikotarpiui, per kurį jos turi būti laikomos. Privalomosios atsargos laikomos likvidžiausios formos turtu - pinigais komercinio banko sąskaitoje centriniame banke. Kartais centriniai bankai į privalomąsias atsargas tam tikra dalimi įskaito ir grynuosius pinigus bankų kasose. Centrinio banko sprendimu, komerciniai bankai privalomąsias atsargas turi laikyti fiksuota suma arba kaip vidurkį per laikymo laikotarpį. Pastarasis būdas šiais laikais dominuoja, nes suteikia komerciniams bankams lankstesnio likvidumo valdymo galimybę ir realiai sumažina privalomųjų atsargų naštą.
Literatūra
- Gitanas Kancerevičius. Finansai ir investicijos. 2009 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Centrinis bankas, Kas yra Centrinis bankas? Ką reiškia Centrinis bankas?
Centrinis bankas valstybes bankas atsakingas uz monetarine politika siekiantis uztikrinti kainu valiutos kurso ar kitokį makroekonominį stabiluma Centrinis bankas reguliuoja pinigu pasiula kai kuriais atvejais vykdo finansu sektoriaus reguliatoriaus funkcijas Lietuvoje centrinio banko funkcijas vykdo Lietuvos bankas Pagrindines funkcijosLeisti į emisija pinigus ir vykdyti nacionaline pinigu politika Koordinuoti komerciniu banku veikla ir teikti jiems Reguliuoti pinigu pasiula salyje vykdyti monetarine pinigu politika Vadovauti valiutos kurso nustatymui įsigyjant arba parduodant įvairias valiutas Skolinti vyriausybei siekiant padengti biudzeto deficita Vykdyti tarptautine finansu politika Monetarines politikos priemonesSkirtinguose centriniuose bankuose atskiru pinigu politikos priemoniu svarba buvo ir islieka nevienoda Tai priklauso nuo daugelio veiksniu bendro ekonomikos pobudzio pereinamoji ar stabili rinkos ekonomika vietos finansu rinkos issivystymo ir integracijos tarptautiniu mastu pasirinkto valiutos kurso rezimo ir pinigu politikos poveikio perdavimo mechanizmo Vakaru centriniuose bankuose atskiru pinigu politikos priemoniu svarba per paskutinius tris desimtmecius pasikeite Atvirosios rinkos operaciju svarba labai padidejo o nuolatiniu galimybiu ir privalomuju atsargu reikalavimu sumazejo Daznai atvirosios rinkos operacijos yra dominuojanti pinigu politikos priemone ypac salyse kurios reguliuoja nacionaliniu pinigu pasiula ir palukanu lygį Kovojant su finansu krize daugelis centriniu banku paskutiniu metu perejo į nuolatinį likvidumo pertekliaus rezima ir todel padidejo palukanu uz privalomuosius ir neprivalomuosius rezervus reiksme Siuolaikines centrinio banko pinigu politikos priemones paprastai skirstomos į tris dideles grupes Atvirosios rinkos operacijos Pastovios galimybes Privalomosios atsargos Atvirosios rinkos operacijos Atvirosios rinkos operacijomis centrinis bankas savo iniciatyva isleidzia pinigus į vidaus rinka arba isima juos is apyvartos atsizvelgdamas į rinkos o ne į pavienio komercinio banko padetį ir sudaro komerciniams bankams vienodas salygas konkuruoti tarpusavyje del atitinkamu sandoriu su centriniu banku Nuolatines galimybes Nuolatines galimybes tai centrinio banko is anksto nustatytomis salygomis komerciniams bankams suteiktos galimybes pastaruju iniciatyva sudaryti su centriniu banku nacionalines valiutos ar kito finansinio turto pirkimo pardavimo arba skolinimo ir skolinimosi sandorius Daugelis centriniu banku nustato tam tikras skolinimosi centriniame banke galimybes kaip papildoma atspara banku sistemai likvidumo svyravimu atvejais Skolinimo centriniam bankui galimybes įskaitant ir palukanas uz rezervus skirtos laikinam ar nuolatiniam likvidumo pertekliui absorbuoti Valiutu valdybos atveju svarbiausia nuolatine galimybe yra neribotas nacionalines valiutos keitimas fiksuotu kursu į bazine ir bazines valiutos į nacionaline Privalomuju atsargu reikalavimai Privalomuju atsargu reikalavimai tai centrinio banko reikalavimai komerciniams bankams kad ne maziau kaip tam tikra dalį ju apibreztu įsipareigojimu dengtu likvidus turtas Mineta dalis vadinama privalomuju atsargu norma Įsipareigojimai kuriems taikomi privalomuju atsargu reikalavimai vadinami privalomuju atsargu apskaiciavimo baze Privalomosios atsargos skaiciuojamos tam tikram laikotarpiui per kurį jos turi buti laikomos Privalomosios atsargos laikomos likvidziausios formos turtu pinigais komercinio banko saskaitoje centriniame banke Kartais centriniai bankai į privalomasias atsargas tam tikra dalimi įskaito ir grynuosius pinigus banku kasose Centrinio banko sprendimu komerciniai bankai privalomasias atsargas turi laikyti fiksuota suma arba kaip vidurkį per laikymo laikotarpį Pastarasis budas siais laikais dominuoja nes suteikia komerciniams bankams lankstesnio likvidumo valdymo galimybe ir realiai sumazina privalomuju atsargu nasta LiteraturaGitanas Kancerevicius Finansai ir investicijos 2009 m Vikizodynas