Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Riūkiū virtuvėŠalis Japonija Riūkiū salos Žymiausi patiekalaiUžkandžiai Pagrindiniai patiekalai Sriubos Desertai Gėrimai
Riūkiū virtuvė
| Riūkiū virtuvė | |
|---|---|
| Šalis: | Japonija (Riūkiū salos) |
| Užkandžiai: | |
| Pagrindiniai patiekalai: | , , , , |
| Sriubos: | |
| Desertai: | , |
| Gėrimai: | , avamoris |
Riūkiū virtuvė (jap. 琉球料理 = Ryūkyū-ryōri) arba Okinavos virtuvė (jap. 沖縄料理 = Okinawa-ryōri) – viena iš Tolimųjų Rytų virtuvių, paplitusi Japonijos Riūkiū salose. Nors su japoniška virtuve dalijasi daug bendrų produktų, gamybos metodų, visgi turi ir daug išskirtinumų.
Riūkiū virtuvės specifika
Riūkiū salyno kulinarinė tradicija sudaro tarpinę grandį tarp japoniškos ir kantonietiškos virtuvių. Dėl subtropinio klimato čia neauga daug kultūrų, kurios įprastos Japonijos salose šiaurėje. Pavyzdžiui, čia naudojama mažai grybų rūšių. Dėl tinkamos irigacijos trūkumo čia prastai auga ryžiai, todėl kaip pagrindinis angliavandenių šaltinis dažniau naudojami šakniavaisiai.
Nors salos apsuptos jūros, čia palyginti mažai žuvies ir jūros gėrybių. Pagrindinis baltymų šaltinis yra kiauliena ir . Skirtingai nuo japoniško , paplitęs kiaulienos sultinys. Maistui vartojamos jūržolės, iš kurių labiausiai paplitę , . Specifinė jūržolė yra (umibudu). Valgoma daug vaisių, tokių kaip ananasas, mangas, papaja.
Tačiau skirtingai nei Kantono ar Pietryčių Azijos virtuvėse beveik nenaudojamas kokosas, citrinžolė, , ciberžolė ir pan. Prieskoniai panašesni į japonų virtuvės: naudojama miso, jūržolės, ir pan. Specifiniai tik šioje virtuvėje sutinkami prieskoniai yra (raudonųjų pipirų trauktinė), Jaejamos salose auginamas (フィファーチ fiifaachi).
Karštas klimatas ribojo žalio, termiškai neapdoroto maisto vartojimą, todėl čia tradiciškai beveik netiekiamas . Atvirkščiai, maistą stengiamasi kuo geriau iškepti, vartojama daug riebalų. Gausu įvairių sriubų, verdamų iš mėsos, žuvies, daržovių.
Istorija
Priešistoriniais laikais salose gyveno medžiotojai ir rinkėjai. XI-XII a. čia iš Kiūšiū salos migravę japonai atsinešė žemdirbystės ir japonų virtuvės tradicijas, tačiau dėl labai skirtingo klimato turėjo adaptuoti jas prie vietos sąlygų. Pavyzdžiui, salose sunkiai augo ir derėjo ryžiai, italinė šerytė. Todėl užsimezgus santykiams su Song Kinija, Riūkiū buvo introdukuota daug naujų kultūrų iš pietinės Kinijos: saldžioji bulvė, cukranendrė, valgomoji kolokazija ir pan. Išpopuliarėjo lakštiniai, , kiauliena.
Susikūrus Riūkiū karalystei, karaliaus dvare buvo diegiamos kiniškos kulinarinės tradicijos. Pakviesti virėjai iš Kinijos Fudžou miesto mokė vietinius virėjus. Ši rafinuota virtuvė pasižymėjo ryžių patiekalais tokiais kaip ryžiai su kiauliena, vištiena, žuvimi, daržovėmis. Dvaro virtuvės maistas patiekiamas gražiai išdėliotas lakinėse dėžutėse. Jis žinomas kaip (御三味).
Po to, kai Riūkiū karalystė tapo Sacumos domeno duoklininke, ryžiai buvo naudojami išimtinai mokesčiams. Todėl jie tapo prabangos preke, kaip ir jūržolės , kurie buvo svarbiausia importo prekė iš Japonijos, už kurią buvo mokama juoduoju cukranendrių cukrumi. Liaudies pagrindiniu maistu tapo saldžiosios bulvės (チンヌク chinnuku) ir kolokazijos (ターンム taanmu).
XIX a. Japonijai užėmus Taivaną, daug Riūkiū saliečių išvyko ten dirbti. Iš ten parsivežė ananasų auginimo tradiciją bei kai kuriuos patiekalus. XX a. Okinava buvo administruojama JAV. Amerikiečiai į salas atnešė daug savų kulinarinių tradicijų. Labai išpopuliarėjo hamburgeris, ledai, konservuotas maistas. Gimė nauji patiekalai, tokie kaip (タコライス takoraisu), įsigalėjo kvietinių miltų, ryžių patiekalai.
Patiekalai
Mėsos patiekalai
Pagrindinė mėsa yra kiauliena, pagal kurios suvartojimą Okinava yra pirmoji Japonijoje. Nuo seno auginamos Agū veislės kiaulės, kurios tapo prekės ženklu.
Tradiciškai kiaulės buvo skerdžiamos žiemą, vartojamos Naujiesiems metams ir sūdomos (スーチカー sūčikaa) ilgalaikiam vartojimui. Jos gaminimo tradicijos atėjo iš Kinijos, tačiau Riūkiū marinavimui naudojamas avamoris, vengiama pietietiškų prieskonių. Maistui suvartojama visa kiaulė, įskaitant kaulus, iš kurių verdamas sultinys ir vidaus organus. Populiariausi kiaulienos patiekalai yra virta sprandinė (ラフテー rafutee), virti šonkauliukai (ソーキ sooki), marinuotos ausys (ミミガー mimigaa), snukio oda (チラガー chiragaa). Kiaulės viduriai gali būti verdami sriuboje (中身汁 nakamijiru) arba kepami (イリチー irichii).
Kita vartojama mėsa yra , kuri ypač mėgstama valgyti žalia (kaip ) arba iš jos verdama sriuba. Dėl stipraus kvapo šalia naudojamas imbieras ir kiti prieskoniai. Nuo XX a. vidurio salose išpopuliarėjo ir jautiena, iki tol buvui nepopuliari. Jos valgymo tradicijas atsivežė amerikiečiai. Gausu kepsnių restoranų, populiarėja (Išigakio jautiena). Taip pat šiek tiek vartojama vištienos, , , . Seniau maistui vartota ir delfinų, šunų, kačių, diugonų, jūrinių vėžlių mėsa.
- Makaronai su kiaulienos šonkauliukais sooki
- Kiaulės ausys mimigaa ir čiragaa
- Nakamidžiru
- Ožkienos sašimis
- Ožkienos sriuba
Daržovių ir žuvies patiekalai
Riūkiū mėgstami patiekalai, vadinami : keptos daržovės, sumaišytos su tofu, kiaušiniu. Taip pat mėgstami troškiniai (ンブシー sobushii) keptos daržovės. Tipiškos daržovės yra raukšlėtasis svaidenis (ゴーヤー gooyaa), morka (チデークニー chideekunii), ridikas (デークニー deekunii), kopūstas (タマナー, tamanaa), (ナーベーラー chiibeeraa), (チブル chiburu), mangoldas (ンスナバー nsunabaa), garstyčia (シマナ shimana), paprastoji portulaka (ニンブトゥカー ninbutuka) ir pan.
Salose mėgstama ir tofu (島豆腐 shimadufu), kuri kartais gali būti fermentuojama kartu su pelėsiu ir avamori, gaunant raudoną spalvą. Tofu gali būti gaminama ne tikš iš sojos pupelių, bet ir iš žemės riešutų (ジーマーミ豆腐 jiimaami dufu).
Žuvies maistui vartojama palyginus nedaug. Skirtingai nei Japonijoje, ji nenaudojama sašimiui, o dažniau kepama supjaustyta gabaliukais, verdama sriubose. Okinavos prefektūroje suvartojama mažiausiai žuvies vienam gyventojui Japonijoje.
- Tofu salotos
- Papajos čampuru
- Morkų širiširi
- Kepta žuvelė
- Caulerpa lentillifera
Bulvių ir ryžių valgiai
Tradiciškai Riūkiū virtos saldžiosios bulvės ir kolokazijos buvo naudojamos kaip pagrindinis angliavandenių šaltinis, o ryžiai buvo atiduodami kaip mokesčiai arba valgomi karaliaus dvare. Taip pat buvo paplitę kvietiniai lakštiniai. XVIII a. išpopuliarėjo vietinis rameno variantas, vadinamas . Lokalūs jos varianta yra ir .
Tiesa, gličiųjų ryžių kukuliukai (餅) buvo gaminami ypatingoms šventėms. Jų gaminimas seka kiniška tradicija: kukuliai gaminami iš ryžių miltų ir verdami garuose. Japoniškoje tradicijoje, tuo tarpu, ryžiai išverdami ir tada grūdami. Kitas ryžių patiekalas yra kepti maišyti ryžiai (ジューシー jūshii), į kuriuos dedama kiaulienos, jūržolių, saldžiųjų bulvių, daržovių.
Po Antrojo pasaulinio karo ryžiai vis labiau įsigali Riūkiū mityboje. Paplito tipo patiekalai, virti ryžiai valgomi prie kasdieninių patiekalų. Maišantis amerikiečių ir japonų kultūroms atsirado naujas patiekalas .
Saldumynai ir gėrimai
Cukranendrių cukrus Riūkiū salose yra gaminamas nuo seno ir buvo viena iš pagrindinių prekių. Jis gali būti valgomas kaip desertas, maišomas su žemės riešutais. Riūkiū gaminami sūrstelėję sausainiukai kildinami iš Riūkiū karalystės laikų. Be jų žinomos spurgos (サーターアンダーギー saataa andaagii), (ちんすこう chirunkoo), ir pan.
Iš gėrimų ypač mėgstama (さんぴん茶 sanpincha), ciberžolės arbata (うっちん茶 ucchincha). Svarbiausias alkoholinis gėrimas yra avamoris, stiprus distiliuotas alkoholis.
Naudota literatūra
- 伊藤, かおる (2003), “カツオ節 内地の鰹節のと沖縄のは違うのか!? カツオ節を巡る思考の旅”, 笑う沖縄ごはん, ゼネラル・プレス, ISBN 4-575-29623-6
- 沖縄・奄美スローフード協会 (2004), 沖縄スローフード王国, 枻出版社, ISBN 9784777901715
- 宇栄原千春 (2007), おきなわカロリーブック, えいよう相談室, ISBN 978-4990365707
- 高木凛 (2009), 大琉球料理帖 とんぼの本, 新潮社, ISBN 978-4106021831
| Rytų Azijos virtuvės | |
|---|---|
| Kinų virtuvė: Pekino virtuvė | Sičuano virtuvė | Šanchajaus virtuvė | Kantono virtuvė Korėjietiška virtuvė | Japoniška virtuvė | Riūkiū virtuvė | Vietnamietiška virtuvė | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Riūkiū virtuvė, Kas yra Riūkiū virtuvė? Ką reiškia Riūkiū virtuvė?
Riukiu virtuveSalis Japonija Riukiu salos Zymiausi patiekalaiUzkandziai Pagrindiniai patiekalai Sriubos Desertai Gerimai avamoris Riukiu virtuve jap 琉球料理 Ryukyu ryōri arba Okinavos virtuve jap 沖縄料理 Okinawa ryōri viena is Tolimuju Rytu virtuviu paplitusi Japonijos Riukiu salose Nors su japoniska virtuve dalijasi daug bendru produktu gamybos metodu visgi turi ir daug isskirtinumu Riukiu virtuves specifikaKoregusu Riukiu salyno kulinarine tradicija sudaro tarpine grandį tarp japoniskos ir kantonietiskos virtuviu Del subtropinio klimato cia neauga daug kulturu kurios įprastos Japonijos salose siaureje Pavyzdziui cia naudojama mazai grybu rusiu Del tinkamos irigacijos trukumo cia prastai auga ryziai todel kaip pagrindinis angliavandeniu saltinis dazniau naudojami sakniavaisiai Nors salos apsuptos juros cia palyginti mazai zuvies ir juros gerybiu Pagrindinis baltymu saltinis yra kiauliena ir Skirtingai nuo japonisko paplites kiaulienos sultinys Maistui vartojamos jurzoles is kuriu labiausiai paplite Specifine jurzole yra umibudu Valgoma daug vaisiu tokiu kaip ananasas mangas papaja Taciau skirtingai nei Kantono ar Pietryciu Azijos virtuvese beveik nenaudojamas kokosas citrinzole ciberzole ir pan Prieskoniai panasesni į japonu virtuves naudojama miso jurzoles ir pan Specifiniai tik sioje virtuveje sutinkami prieskoniai yra raudonuju pipiru trauktine Jaejamos salose auginamas フィファーチ fiifaachi Karstas klimatas ribojo zalio termiskai neapdoroto maisto vartojima todel cia tradiciskai beveik netiekiamas Atvirksciai maista stengiamasi kuo geriau iskepti vartojama daug riebalu Gausu įvairiu sriubu verdamu is mesos zuvies darzoviu IstorijaPriesistoriniais laikais salose gyveno medziotojai ir rinkejai XI XII a cia is Kiusiu salos migrave japonai atsinese zemdirbystes ir japonu virtuves tradicijas taciau del labai skirtingo klimato turejo adaptuoti jas prie vietos salygu Pavyzdziui salose sunkiai augo ir derejo ryziai italine seryte Todel uzsimezgus santykiams su Song Kinija Riukiu buvo introdukuota daug nauju kulturu is pietines Kinijos saldzioji bulve cukranendre valgomoji kolokazija ir pan Ispopuliarejo lakstiniai kiauliena Susikurus Riukiu karalystei karaliaus dvare buvo diegiamos kiniskos kulinarines tradicijos Pakviesti virejai is Kinijos Fudzou miesto moke vietinius virejus Si rafinuota virtuve pasizymejo ryziu patiekalais tokiais kaip ryziai su kiauliena vistiena zuvimi darzovemis Dvaro virtuves maistas patiekiamas graziai isdeliotas lakinese dezutese Jis zinomas kaip 御三味 Virtos kolokazijos Po to kai Riukiu karalyste tapo Sacumos domeno duoklininke ryziai buvo naudojami isimtinai mokesciams Todel jie tapo prabangos preke kaip ir jurzoles kurie buvo svarbiausia importo preke is Japonijos uz kuria buvo mokama juoduoju cukranendriu cukrumi Liaudies pagrindiniu maistu tapo saldziosios bulves チンヌク chinnuku ir kolokazijos ターンム taanmu XIX a Japonijai uzemus Taivana daug Riukiu salieciu isvyko ten dirbti Is ten parsiveze ananasu auginimo tradicija bei kai kuriuos patiekalus XX a Okinava buvo administruojama JAV Amerikieciai į salas atnese daug savu kulinariniu tradiciju Labai ispopuliarejo hamburgeris ledai konservuotas maistas Gime nauji patiekalai tokie kaip タコライス takoraisu įsigalejo kvietiniu miltu ryziu patiekalai PatiekalaiMesos patiekalai Kiaulienos rafutee Pagrindine mesa yra kiauliena pagal kurios suvartojima Okinava yra pirmoji Japonijoje Nuo seno auginamos Agu veisles kiaules kurios tapo prekes zenklu Tradiciskai kiaules buvo skerdziamos ziema vartojamos Naujiesiems metams ir sudomos スーチカー sucikaa ilgalaikiam vartojimui Jos gaminimo tradicijos atejo is Kinijos taciau Riukiu marinavimui naudojamas avamoris vengiama pietietisku prieskoniu Maistui suvartojama visa kiaule įskaitant kaulus is kuriu verdamas sultinys ir vidaus organus Populiariausi kiaulienos patiekalai yra virta sprandine ラフテー rafutee virti sonkauliukai ソーキ sooki marinuotos ausys ミミガー mimigaa snukio oda チラガー chiragaa Kiaules viduriai gali buti verdami sriuboje 中身汁 nakamijiru arba kepami イリチー irichii Kita vartojama mesa yra kuri ypac megstama valgyti zalia kaip arba is jos verdama sriuba Del stipraus kvapo salia naudojamas imbieras ir kiti prieskoniai Nuo XX a vidurio salose ispopuliarejo ir jautiena iki tol buvui nepopuliari Jos valgymo tradicijas atsiveze amerikieciai Gausu kepsniu restoranu populiareja Isigakio jautiena Taip pat siek tiek vartojama vistienos Seniau maistui vartota ir delfinu sunu kaciu diugonu juriniu vezliu mesa Makaronai su kiaulienos sonkauliukais sooki Kiaules ausys mimigaa ir ciragaa Nakamidziru Ozkienos sasimis Ozkienos sriubaDarzoviu ir zuvies patiekalai Goja ciampuru Riukiu megstami patiekalai vadinami keptos darzoves sumaisytos su tofu kiausiniu Taip pat megstami troskiniai ンブシー sobushii keptos darzoves Tipiskos darzoves yra rauksletasis svaidenis ゴーヤー gooyaa morka チデークニー chideekunii ridikas デークニー deekunii kopustas タマナー tamanaa ナーベーラー chiibeeraa チブル chiburu mangoldas ンスナバー nsunabaa garstycia シマナ shimana paprastoji portulaka ニンブトゥカー ninbutuka ir pan Salose megstama ir tofu 島豆腐 shimadufu kuri kartais gali buti fermentuojama kartu su pelesiu ir avamori gaunant raudona spalva Tofu gali buti gaminama ne tiks is sojos pupeliu bet ir is zemes riesutu ジーマーミ豆腐 jiimaami dufu Zuvies maistui vartojama palyginus nedaug Skirtingai nei Japonijoje ji nenaudojama sasimiui o dazniau kepama supjaustyta gabaliukais verdama sriubose Okinavos prefekturoje suvartojama maziausiai zuvies vienam gyventojui Japonijoje Tofu salotos Papajos campuru Morku sirisiri Kepta zuvele Caulerpa lentilliferaBulviu ir ryziu valgiai Tako rice Tradiciskai Riukiu virtos saldziosios bulves ir kolokazijos buvo naudojamos kaip pagrindinis angliavandeniu saltinis o ryziai buvo atiduodami kaip mokesciai arba valgomi karaliaus dvare Taip pat buvo paplite kvietiniai lakstiniai XVIII a ispopuliarejo vietinis rameno variantas vadinamas Lokalus jos varianta yra ir Tiesa gliciuju ryziu kukuliukai 餅 buvo gaminami ypatingoms sventems Ju gaminimas seka kiniska tradicija kukuliai gaminami is ryziu miltu ir verdami garuose Japoniskoje tradicijoje tuo tarpu ryziai isverdami ir tada grudami Kitas ryziu patiekalas yra kepti maisyti ryziai ジューシー jushii į kuriuos dedama kiaulienos jurzoliu saldziuju bulviu darzoviu Po Antrojo pasaulinio karo ryziai vis labiau įsigali Riukiu mityboje Paplito tipo patiekalai virti ryziai valgomi prie kasdieniniu patiekalu Maisantis amerikieciu ir japonu kulturoms atsirado naujas patiekalas Saldumynai ir gerimai Riukiu saldumynai cinsukoo ciirunkoo ir tauciiciau Cukranendriu cukrus Riukiu salose yra gaminamas nuo seno ir buvo viena is pagrindiniu prekiu Jis gali buti valgomas kaip desertas maisomas su zemes riesutais Riukiu gaminami sursteleje sausainiukai kildinami is Riukiu karalystes laiku Be ju zinomos spurgos サーターアンダーギー saataa andaagii ちんすこう chirunkoo ir pan Is gerimu ypac megstama さんぴん茶 sanpincha ciberzoles arbata うっちん茶 ucchincha Svarbiausias alkoholinis gerimas yra avamoris stiprus distiliuotas alkoholis Naudota literatura伊藤 かおる 2003 カツオ節 内地の鰹節のと沖縄のは違うのか カツオ節を巡る思考の旅 笑う沖縄ごはん ゼネラル プレス ISBN 4 575 29623 6 沖縄 奄美スローフード協会 2004 沖縄スローフード王国 枻出版社 ISBN 9784777901715 宇栄原千春 2007 おきなわカロリーブック えいよう相談室 ISBN 978 4990365707 高木凛 2009 大琉球料理帖 とんぼの本 新潮社 ISBN 978 4106021831Rytu Azijos virtuvesKinu virtuve Pekino virtuve Sicuano virtuve Sanchajaus virtuve Kantono virtuve Korejietiska virtuve Japoniska virtuve Riukiu virtuve Vietnamietiska virtuve