Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Reformacija Šveicarijoje prasidėjo kai apie 1520 m Ulrichas Cvinglis Huldrych Zwingli gavo Ciuricho miesto magistrato ir
Reformacija Šveicarijoje
Reformacija Šveicarijoje prasidėjo, kai apie 1520 m. Ulrichas Cvinglis (Huldrych Zwingli) gavo Ciuricho miesto magistrato ir piliečių paramą. Tai sukėlė permainų Ciuricho viešajame gyvenime ir politiniuose reikaluose bei paplito į kelis kitus Senosios Šveicarijos konfederacijos kantonus. Septyni kantonai liko katalikiški ir tai sukėlė tarp kantonų. Kai kuriuose regionuose po katalikiškų kantonų pergalės 1531 m. prasidėjo kontrreformacija. Pasidalinimas ir nepasitikėjimas tarp katalikiškų ir protestantiškų kantonų smarkiai paveikė Šveicarijos vidaus politiką ir paralyžiavo užsienio politiką iki pat XVIII a.
| Šveicarijos istorija |
| Šveicarijos priešistorė |
| Keltai |
| Romos imperija (, Retija) |
| Burgundų karalystės |
| Frankų imperija (Aukšt. Burgundija) |
| Šventoji Romos Imperija |
| Senoji konfederacija |
| Aštuoni kantonai > |
| Reformacija Šveicarijoje |
| (1648–1798) |
| (1798–1847) |
| (1848–1914) |
| Pasaulinių karų metais |
Nepaisant religinių skirtumų ir katalikiškų kantonų gynybinio aljanso (Goldener Bund) daugiau joks karinis konfliktas tarp kantonų nekilo. Abiejų pusių kariai kovėsi Prancūzijos religiniuose karuose.
Trisdešimtmečio karo metu Šveicarija buvo neutrali, iš dalies todėl, kad visos svarbiausios Europos jėgos buvo priklausomos nuo šveicarų samdinių. Graubiundeno trys lygos, tuo metu nepriklausiusios Šveicarijai, dalyvavo kare nuo 1620 m. ir buvo praradusios Valteliną 1623–1639 m.
Protestantizmo plėtra
Po kruvinų XV a. pabaigos konfliktų nauja šveicarų karta užaugo politinio stabilumo laikotarpiu. Norėdami užsitikrinti nepriklausomybę, jie dar XV a. siekė apriboti bažnyčios įtaką politiniame gyvenime. Daug vienuolynų jau prižiūrėjo pasaulietinė valdžia, o mokyklų valdymas buvo kantonų rankose, bet dauguma mokytojų liko dvasininkais.
Tačiau vis tiek daugybė Bažnyčios problemų buvo ir Šveicarijoje. Dauguma dvasininkų gyveno prabangoje palyginus su prastomis sąlygomis, kuriomis tenkinosi dauguma gyventojų. Šią prabangą palaikė dideli Bažnyčios mokesčiai ir gausus indulgencijų pardavinėjimas. Daugelis kunigų buvo prastai išsilavinę ir dvasinės Bažnyčios doktrinos dažnai ignoruojamos. Daug kunigų nesilaikė celibato ir turėjo meilužes. Tad reformacijos idėjos pateko į derlingą dirvą.
Svarbiausias reformacijos platintojas Šveicarijoje buvo Ulrichas Cvinglis. Dėl humanistinės tradicijos išsimokslinimo jis dar būdamas Ainzydelno kunigu 1516 m. sakė pamokslus prieš indulgencijas ir Bažnyčios hierarchiją. Iškviestas į Ciurichą jis išplėtė kritiką politiniais klausimais ir prakeikė samdomus kareivius. Jo idėjas ypač palankiai sutiko verslininkai ir gildijos. Pirmi debatai Ciuriche 1523 m. sukėlė persilaužimą: miesto taryba nusprendė vykdyti Cvinglio reformas ir atversti miestą į protestantizmą.
Per kitus dvejus metus Ciuriche įvyko didelės permainos. Bažnyčios buvo supasaulietintos, kunigai atleisti nuo celibato, turtingos bažnyčios dekoracijos išmestos. Valstybė pradėjo valdyti Bažnyčios nuosavybę ir finansuoti viešus darbus (kuriuos anksčiau tvarkė tik Bažnyčia) ir mokėti kunigams. Paskutinė Fraumiusterio abatė Katharina von Zimmern atidavė miestui konventą, įskaitant jo turtus ir teises, miesto tarybai 1524 lapkričio 30 d. Kitais metais ji netgi ištekėjo.
Per keletą metų Sankt Galenas, Šafhauzenas, Bazelis, Bylis ir galiausiai Bernas (1528 m.) pasekė Ciuricho pavyzdžiu. Jų valdomos sritys buvo reformuotos nutarimu. Bazelyje veikė reformatorius , o Sankt Galeną reformavo meras . Glaruse Apencelyje ir Graubiundene, turėję respublikos struktūrą, atskiros bendruomenės nusprendė palaikyti ar priešintis reformacijai. Prancūziškai kalbančiose srityse pamokslavo , saugomas Berno, nuo 1520 m., bet tik atvykus Jonui Kalvinui 1536 m. Ženeva atsivertė į Kalvinizmą. Tais pačiais metais Bernas užėmė iki tol Savojai priklausiusią Vo ir atvertė į Protestantizmą.
Nepaisant atsivertimo į Protestantizmą, Ženevos piliečiai nebuvo pasirengę priimti griežtą Kalvino bažnyčios tvarką ir 1538 m. išvijo Kalviną ir Farelą iš miesto. Po trejų metų Ženeva paprašė Kalvino sugrįžti. Palaipsniui jis vykdė savo programą. 1555 m. maištas žlugo ir dauguma pasiturinčių šeimų paliko miestą.
Religinis pilietinis karas
Sėkminga reformacija Ciuriche ir greita jos plėtra religinį atsinaujinimą padarė politiniu klausimu ir pagrindine konflikto tarp trylikos kantonų priežastimi. Alpių kantonai Uris, Švicas, , Liucerna ir Cugas išliko katalikiškais. Jų pasipriešinimas nebuvo tik religinis klausimas: ekonominės priežastys vaidino svarbų vaidmenį. Be žemės ūkio, šių kantonų pagrindinis pajamų šaltinis buvo tarnyba samdomais kareiviais. Jie negalėjo prarasti šio šaltinio, kuris buvo reformatorių kritikos taikinys. O tuo metu miestų ekonomika buvo labiau pasiskirsčiusi, juose buvo stiprios gildijos, plėtėsi pramonės sektorius. Fribūras ir Zoloturnas irgi liko katalikiškais.
Alpių kantonai iš pat pradžių įžvelgė reformacijoje grėsmę. Dar 1524 m. jie suformavo Penkių kantonų lygą (Bund der fünf Orte) kovoti su plintančiu nauju tikėjimu. Abi sąjungos stengėsi sutvirtinti savo pozicijas sutartimis su trečiąja puse: protestantų kantonai sukūrė miestų sąjungą kuriai priklausė Konstancas ir Strasbūras (Christliches Burgrecht), katalikai sudarė sutartį su Ferdinandu Austru.
Įtemptoje situacijoje mažas incidentas galėjo sukelti karą. Konfliktai kilo kantonų valdomose teritorijose, kurias kas metai keitėsi valdantysis kantonas, o po katalikų valdydavo protestantai ar atvirkščiai. Keli bandymai tarpininkauti nepavyko, pavyzdžiui, diskusijos Badene 1526 m.
Po smulkių incidentų ir provokacijų iš abiejų pusių, protestantų pastorius buvo sudegintas prie stulpo Švice 1529 m. ir Ciurichas paskelbė karą. Tarpininkaujant kitiems kantonams atviro karo buvo išvengta (), bet taikos sutartis (Erster Landfriede) nebuvo labai palanki katalikams, kurie turėjo nutraukti sutartį su Austrijos Habsburgais. Įtampa neišsisklaidė.
Po dvejų metų kilo . Ciurichas pasinaudojo katalikiškų kantonų atsisakymu padėti Graubiundenui per kaip pretekstu, bet 1531 m. lapkričio 11 d. katalikai užtikrintai nugalėjo Ciurichą šalia Kapelio prie Albio. Cvinglis žuvo mūšyje. Protestantų kantonai buvo priversti sudaryti taikos sutartį (Zweiter Kappeler Landfriede), kuri panaikino jų sąjungą (Christliches Burgrecht). Sutartis suteikė katalikams pranašumą bendrai valdomose teritorijose, bet leido protestantiškoms bendruomenėms likti reformuotoms. Tik strategiškai svarbiose vietose kaip palei kelią iš Švico į Reino slėnį buvo per prievartą sugražinta katalikybė. Kantonai turėjo teisę pasirinkti religiją. Sutartis vadovavosi „Kieno valdžia, to religija“ (Cuius regio, eius religio) principu, kuris buvo priimtas, remiantis Šventojoje Romos imperijoje 1555 m. sudaryta Augsburgo taika. Politiškai katalikai gavo daugumą federacijos susirinkime.
Išardžius protestantų sąjungą Ciurichas ir pietų Vokietijos miestai įstojo į Šmalkaldo lygą, bet Vokietijos religiniuose karuose 1546–1547 m. Šveicarijos protestantai liko griežtai neutralūs. Po Karolio V pergalės glaudūs santykiai su Švabijos protestantų miestai buvo nutraukti: daugelyje jų buvo sugrąžinta katalikybė, o likusieji atsidūrė griežtoje aristokratų valdžioje.
Kontrreformacija
Kai reformacijos pradžioje Bažnyčia liko pasyvi, šveicarų katalikiški kantonai iš karto bandė sutramdyti naują judėjimą. Jie įgijo finansinę ir juridinę galią kunigams, celibato nesilaikymą paskelbė už įstatymo ribų, uždraudė spausdinti, platinti ir turėti reformatorių traktatus bei nepriklausomai mokytis hebrajų ir graikų kalbas. Taip pat buvo įtvirtintos griežtos kunigų elgesio taisyklės, be to kantonai pasiliko sau teisę skirti kunigus, o tai anksčiau galėjo tik vyskupai. Šios priemonės buvo sėkmingos: reformacija ne tik neplito į katalikiškus kantonus, bet Bažnyčia tapo priklausoma nuo valstybės, o tai sutvirtino pastarosios autoritetą.
Katalikų kantonai valdė Bažnyčią ir po Tridento susirinkimo (1545–1563 m.), nors laikėsi švietimo programos. Jie priešinosi planams įkurti naują vyskupystę centrinėje Šveicarijoje. 1574 m. pirma Jėzuitų mokykla įkurta Liucernoje. Po to buvo įkurtos kitos ir 1579 m. Milane įkurtas universitetas šveicarų kunigams (Collegio helvetico). 1586 m. Liucernoje atsidarė Nuncijus. Į pagalbą pakviesti kapucinai pirmą vienuolyną įkūrė 1581 m. Altdorfe.
Be pastangų reformuori Katalikų Bažnyčią, katalikiški kantonai stengėsi sugrąžinti katalikybę į reformuotas sritis. Pirmiausia jie ėmėsi bendrai valdomų sričių, o 1560 m. bandė panaikinti reformaciją Glaruso kantone, kur katalikų buvo mažuma. Nepaisant kantono valdytojo (Landammann) Aegidius Tschudi paramos, karinės sąjungos su popiežiumi ir katalikiška Savojos kunigaikštyste, katalikiški kantonai nepasiuntė armijos dėl finansavimo trūkumo ir pasiekė tik 1564 m. sutartį, pagal kurią įsigaliojo Glaruse religinis pasidalinimas: kantone atsirado du įstatymą leidžiantys susirinkimai (Landsgemeinde), o iš Glaruso dviejų atstovų į Federalinę Tarybą vienas turėjo būti katalikas, kitas – protestantas.
Bazelio vyskupas Jakob Christoph Blarer von Wartensee, persikėlęs į Puntrutą Juros kalnuose po reformacijos Bazelyje, atgavo Birso upės slėnį netoli Bazelio 1581 m. Apencelyje abi religijos egzistavo taikiai, bet atvykus kapucinams 1597 m. Apencelis buvo padalintas į katalikišką Apencelį-Inerodeną ir protestantišką Apencelį-Auserodeną, iš kurių kiekvienas turi po vieną vietą Federacinėje Taryboje.
Plėtra vakaruose
Savojos kunigaikščiai šimtmečiais bandė užimti Ženevos miestą, apsuptą savojiečių teritorijos, o Vo į šiaurę nuo Ženevos ežero senai jiems priklausė. Reformacija atnaujino konfliktą. Ženeva ištrėmė savojiečių remiamą vyskupą 1533 m. į Anecį. Bernas ir Valė pasinaudojo tuo, kad kunigaikštis turėjo reikalų šiaurės Italijoje ir priešinosi Prancūzijai. Kai Francesco II Sforza mirė Milane 1534 m., kunigaikščio kariai ten kovėsi su prancūzais ir Bernas užėmė Vo, o kartu su Vale – sritis į pietus nuo Ženevos ežero 1536 m.
1560 m. Savojos ir katalikiškų kantonų sąjunga paskatino kunigaikštį Emanuelį Filibertą pretenduoti į žemes, kurias jo tėvas Karolis III prarado 1536 m. Po Lozanos sutarties 1564 m. Bernas turėjo grąžinti Šablę ir Pays de Gex Savojai 1567 m., o Valė po dvejų metų grąžino žemes į vakarus nuo Saint Gingolfo pagal Torono sutartį. Tad Ženeva tapo protestantišku anklavu, apsuptu katalikiškos Savojos ir sutvirtino santykius su Šveicarijos konfederacija, ypač Ciurichu ir Bernu. Jos prašymą visam laikui prisijungti prie Šveicarijos atmetė katalikiškų kantonų dauguma.
Šveicarų samdiniai kovėsi Prancūzijos religiniuose karuose abejose pusėse. Protestantai padėjo hugenotams ir rėmė Henriką Navarietį, o katalikai kovėsi karaliaus Henriko Valua pusėje. 1586 m. septyni katalikų kantonai (penki Alpių ir Fribūras su Zoloturnu) suformavo išimtinai katalikišką sąjungą, vadinamąją „Auksinę lygą“ (Goldener Bund, taip pavadintą dėl auksinių dokumento inicialų) ir stojo į Gviso kunigaikščio pusę, kurį irgi rėmė Ispanija. Po Henriko Valua nužudymo, Henrikas Navarietis tapo Prancūzijos karaliumi Henriku IV.
Nuo 1586 m. Savojos kunigaikštis Karolis Emanuelis I įvedė Ženevai embargą. 1589 m. pasikeitus situacijai Ženevą rėmė ne tik Bernas, bet ir Prancūzijos karalius, tad ji pradėjo karą. Karas tarp Savojos ir Ženevos vyko net po Vervinso taikos ir Nanto edikto, kurie visam laikui užbaigė religinius karus Prancūzijoje. 1602 m. naktį iš gruodžio 11 į gruodžio 12 d. kunigaikščio kariai nesėkmingai bandė užimti miestą, kuris pagal Sant Džuljeno sutartį, sudarytą kitą vasarą, išsaugojo nepriklausomybę. Atakos atmušimas, Escalade, vis dar prisimenamas Ženevoje.
Be to katalikų perversmas Mulhauze 1586 m. sukėlė protestantiškų kantonų karinį įsikišimą ir buvo atkurta protestantiška tvarka. Protestantiškas Strasbūras norėjo prisijungti prie Šveicarijos, bet kaip Ženevos atveju, prašymą atmetė katalikiška dauguma. Valėje reformacija buvo sėkminga, ypač Ronos slėnio žemutinėje dalyje, bet 1603 m. įvykus kontrreformacijai protestantų šeimos turėjo emigruoti.
Trisdešimtmetis karas
Per Trisdešimtmetį karą Šveicarija santykinai buvo „taikos ir klestėjimo oazė“ (Grimmelshausen) karų draskomoje Europoje. Kantonai buvo sudarę daugybę kontraktų ir gynybinių sąjungų su visom pusėm. Kai kurie kontraktai neutralizavo vienas kitą, tad Šveicarija galėjo likti neutrali. Politiškai kaimyninės šalys bandė įtakoti Šveicariją per tokius samdinių vadus kaip ar .
Nepaisant kantonų religinių skirtumų Federalinė Taryba nusprendė tiesiogiai nesikišti. Šveicarija neleido jokiai armijai žygiuoti per jos teritoriją: Ispanija negalėjo naudotis Alpių perėjomis, o sąjunga su Švedijos karaliumi Gustavu Adolfu buvo atmesta. Vienintelė išimtis buvo padaryta Henrio Roano vadovaujamai prancūzų armijai, kai ji pro protestantiškus kantonus keliavo į Graubiundeną. Bendra gynyba buvo organizuota tik 1647 m. kai švedų armija vėl pasiekė Bodeno ežerą.
Graubiundenui taip nepasisekė. Trys lygos buvo laisva 48 praktiškai nepriklausomų bendruomenių federacija, kurios bendras susirinkimas neturėjo jokios realios valdžios. Nors tai padėjo išvengti religinių nesutarimų reformacijos metu, nesantaika tarp klanų (pvz.: von Planta ir von Salis) buvo įprastas dalykas. Kai tokia nesantaika pasklido Valtelinoje 1619 m., gyventojai nužudė protestantus valdytojus ir kreipėsi į Habsburgų Ispaniją pagalbos. Kitus dvidešimt metų Graubiundene vyko karas. Habsburgams Valtelina buvo stateginė vieta kelyje iš Austrijos į Milaną. Valtelina atiteko ispanams, o kitas Graubiundeno šiaurės rytų sritis okupavo Austrija ir atvertė į katalikybę.
Prancūzija pirmąkart įsikišo 1624 m., bet tik 1636 m. pagaliau išvijo ispanus iš Graubiundeno. Bet prancūzai turėjo atsitraukti po Jürg Jenatsch, sugebėjusio sukiršinti Prancūziją ir Ispaniją, politinių intrigų. Iki 1639 m. Graubiundenas atgavo visą savo teritoriją, kai išsipirko kai kurias sritis iš Austrijos. Jie netgi susigrąžino savo valdas pietuose (Valtelina, Bormio ir Šiavena), bet šių teritorijų katalikybę gynė Milanas.
Bazelio meras Johann Rudolf Wettstein pasistengė gauti formalų Šveicarijos nepriklausomybės pripažinimą per Vestfalijos taiką. Nors de facto nepriklausomas nuo 1499 m., Šveicarija oficialiai buvo Šventosios Romos imperijos dalis. Daug prie pripažinimo prisidėjo Henrikas II Orleanietis, prancūzų delegacijos vadas.
Permainos visuomenėje
Istorikai suskaičiavo 13 (Ženeva) ir 14 (Sankt Galenas) maro protrūkių Šveicarijoje 1500–1640 m., o bendrai epidemija truko 31 metus, o nuo 1580 m. raupai su itin dideliu mirtingumu vaikų tarpe (80–90 %) prasiverždavo kas keturis penkerius metus. Nepaisant to Šveicarijoje gyventojų skaičius XVI a. padidėjo nuo 800 tūkst. iki apytiksliai 1,1 milijono t. y. daugiau nei 35 %.
Absoliutizmas zenite
Gyventojų gausėjimas sukėlė didelių permainų ikipramoninėje visuomenėje, kuri negalėjo plėsti savo teritorijos. Federacija tapo labai priklausoma nuo importo, kainos pašoko. Kaimuose sodybos mažėjo iki tokio lygio, kad gyventojai nebegalėjo išlaikyti šeimos, tad neproporcingai išaugo padienių darbininkų (Tauner) gretos. Miestuose taip pat didėjo vargšų gretos. Tuo pat metu kaimo vietovės tapo vis labiau finansiškai priklausomomis nuo miestų. Politinė galia buvo sukoncentruota kelių turtingų šeimų rankose, kurios pradėjo laikyti savo postus paveldimais ir stengėsi juos perduoti tik savo rato nariams. Tai sukėlė valstiečių ir laisvų piliečių nepasitenkinimą, kuriems nepatiko toks jų demokratinių teisių suvaržymas, ir 1523–1525 m. reformacijos pakurstyti daugybėje kantonų kilo maištai. Maištininkų tikslas buvo atstatyti senąsias teises, o ne įvesti naują tvarką. Nors dažniausiai vadinamas Valstiečių karu, judėjimas patraukė ir laisvus piliečius, kurių teisės miestuose irgi buvo apribotos. Priešingai nei Šventojoje Romos imperijoje, kur maištai buvo tokie smarkūs, kad juos teko malšinti jėga, Šveicarijoje vyko tik pavieniai susirėmimai. Valdžia įsivėlusi į reformacijos/kontrreformacijos veiklą neramumus sutramdė tik nuolaidomis. Bet absoliutizmo tendencijos palaipsniui demokratiškus kantonus pavertė oligarchijomis. Apie 1650 m. absoliutizmas dominavo ir išsilaikė 150 metų kaip .
Eretikų persekiojimai
To meto religine netolerancija, sustiprinta protestantų ir katalikų nesantaikos kartu su Inkvizicija nepaliko vietos disidentams. Anabaptistai, turėję radikalesnį požiūrį nei protestantai, pykosi ne tik su Bažnyčia dėl krikšto klausimo, bet ir su valdžia, nes atsisakė pripažinti mokesčius ir civilinę valdžią. Protestantų ir katalikų kantonai juos persekiojo iš visų jėgų. Po priverstinio Felix Manz paskandinimo Limato upėje Ciuriche 1527 m. daugelis anabaptistų pabėgo į Moraviją. Antitrinitoriams pasisekė ne ką geriau: Miguel Servet buvo sudegintas prie stulpo 1553 m. spalio 27 d. Ženevoje.
Šveicarijoje ir Europoje tuo metu nebuvo individualios religinės laisvės. Maksima cuius regio, eius religio reiškė, kad pavaldiniai turi priimti valdovo religiją. Disidentai, nenorintys atsiversti dažniausiai turėjo emigruoti į kitą regioną, kur jų religija buvo oficiali. Pvz.: Bullinger šeima turėjo išvykti iš Bremgarteno, kur buvo atkurta katalikybė po Antrojo Kapelio karo, į protestantišką Ciurichą.
XVI a. buvo intensyviausia Europoje, o Šveicarija nebuvo išimtis. Ji prasidėjo apie 1530 m., pasiekė kulminaciją 1600 m. ir lėtai slopo, raganos buvo persekiojamos katalikiškuose ir protestantiškuose kantonuose. Raganų teismai dažniausiai baigdavosi kaltinamojo egzekucija, kuris būdavo sena moteris, invalidas ar kitoks visuomenės atstumtasis.
Mokslas ir menas: Renesansas Šveicarijoje
Humanizmas ir renesansas skatino mokslo ir meno pažangą. Paracelsas mokė Bazelio universitete. Hansas Holbeinas Jaunesnysis iki 1526 m. dirbo Bazelyje, jo aukštasis renesanso stilius padarė didelę įtaką šveicarų tapytojams. Ciuriche Conrad Gessner studijavo sisteminę botaniką, Matthäus Merian žemėlapiai ir planai rodo mokslinės kartografijos pradžią. 1601 m. Ciuriche išrasta ankstyva teodolito versija ir buvo panaudota trianguliuoti miestą. Bazelis ir Ženeva tapo svarbiais spausdinimo centrais, kurių išeiga buvo lygi Stasbūrui ar Lionui. Ten išspausdinti reformacijos traktatai smarkiai prisidėjo prie jos plitimo. XVI a. pabaigoje pasirodė pirmieji laikraščiai, bet greitai išnyko dėl cenzūros. Architektūroje buvo stipri Italijos, ypač Florencijos, įtaka. Žymus baroko architektas Francesco Borromini gimė 1599 m. Tičine.
Daug hugenotų ir kitų protestantų bėgo į Bazelį, Ženevą ir kitus Šveicarijos miestus. Ženevoje Kalvinas reikalavo jų natūralizacijos ir ištikimybės, o Bazelyje, kur 1532 m. iš naujo atidarytas universitetas, buvo religinė ir intelektualinė laisvė. Daugelis imigrantų buvo geri verslininkai ir amatininkai, smarkiai prisidėję prie Šveicarijos bankininkystės ir laikrodžių pramonės.
Šaltiniai
- Im Hof, U.: Geschichte der Schweiz, 7th ed. Kohlhammer, 1974/2001. ISBN 3-17-017051-1.
- Schwabe & Co.: Geschichte der Schweiz und der Schweizer, Schwabe & Co 1986/2004. ISBN 3-7965-2067-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Reformacija Šveicarijoje, Kas yra Reformacija Šveicarijoje? Ką reiškia Reformacija Šveicarijoje?
Reformacija Sveicarijoje prasidejo kai apie 1520 m Ulrichas Cvinglis Huldrych Zwingli gavo Ciuricho miesto magistrato ir pilieciu parama Tai sukele permainu Ciuricho viesajame gyvenime ir politiniuose reikaluose bei paplito į kelis kitus Senosios Sveicarijos konfederacijos kantonus Septyni kantonai liko katalikiski ir tai sukele tarp kantonu Kai kuriuose regionuose po katalikisku kantonu pergales 1531 m prasidejo kontrreformacija Pasidalinimas ir nepasitikejimas tarp katalikisku ir protestantisku kantonu smarkiai paveike Sveicarijos vidaus politika ir paralyziavo uzsienio politika iki pat XVIII a Sveicarijos istorijaSveicarijos priesistoreKeltaiRomos imperija Retija Burgundu karalystesFranku imperija Aukst Burgundija Sventoji Romos ImperijaSenoji konfederacijaAstuoni kantonai gt Reformacija Sveicarijoje 1648 1798 1798 1847 1848 1914 Pasauliniu karu metais Nepaisant religiniu skirtumu ir katalikisku kantonu gynybinio aljanso Goldener Bund daugiau joks karinis konfliktas tarp kantonu nekilo Abieju pusiu kariai kovesi Prancuzijos religiniuose karuose Trisdesimtmecio karo metu Sveicarija buvo neutrali is dalies todel kad visos svarbiausios Europos jegos buvo priklausomos nuo sveicaru samdiniu Graubiundeno trys lygos tuo metu nepriklausiusios Sveicarijai dalyvavo kare nuo 1620 m ir buvo praradusios Valtelina 1623 1639 m Protestantizmo pletraPo kruvinu XV a pabaigos konfliktu nauja sveicaru karta uzaugo politinio stabilumo laikotarpiu Noredami uzsitikrinti nepriklausomybe jie dar XV a sieke apriboti baznycios įtaka politiniame gyvenime Daug vienuolynu jau priziurejo pasaulietine valdzia o mokyklu valdymas buvo kantonu rankose bet dauguma mokytoju liko dvasininkais Taciau vis tiek daugybe Baznycios problemu buvo ir Sveicarijoje Dauguma dvasininku gyveno prabangoje palyginus su prastomis salygomis kuriomis tenkinosi dauguma gyventoju Sia prabanga palaike dideli Baznycios mokesciai ir gausus indulgenciju pardavinejimas Daugelis kunigu buvo prastai issilavine ir dvasines Baznycios doktrinos daznai ignoruojamos Daug kunigu nesilaike celibato ir turejo meiluzes Tad reformacijos idejos pateko į derlinga dirva Ulrichas Cvinglis Hans Asper medzio drozinys 1531 m Svarbiausias reformacijos platintojas Sveicarijoje buvo Ulrichas Cvinglis Del humanistines tradicijos issimokslinimo jis dar budamas Ainzydelno kunigu 1516 m sake pamokslus pries indulgencijas ir Baznycios hierarchija Iskviestas į Ciuricha jis isplete kritika politiniais klausimais ir prakeike samdomus kareivius Jo idejas ypac palankiai sutiko verslininkai ir gildijos Pirmi debatai Ciuriche 1523 m sukele persilauzima miesto taryba nusprende vykdyti Cvinglio reformas ir atversti miesta į protestantizma Per kitus dvejus metus Ciuriche įvyko dideles permainos Baznycios buvo supasaulietintos kunigai atleisti nuo celibato turtingos baznycios dekoracijos ismestos Valstybe pradejo valdyti Baznycios nuosavybe ir finansuoti viesus darbus kuriuos anksciau tvarke tik Baznycia ir moketi kunigams Paskutine Fraumiusterio abate Katharina von Zimmern atidave miestui konventa įskaitant jo turtus ir teises miesto tarybai 1524 lapkricio 30 d Kitais metais ji netgi istekejo Per keleta metu Sankt Galenas Safhauzenas Bazelis Bylis ir galiausiai Bernas 1528 m paseke Ciuricho pavyzdziu Ju valdomos sritys buvo reformuotos nutarimu Bazelyje veike reformatorius o Sankt Galena reformavo meras Glaruse Apencelyje ir Graubiundene tureje respublikos struktura atskiros bendruomenes nusprende palaikyti ar priesintis reformacijai Prancuziskai kalbanciose srityse pamokslavo saugomas Berno nuo 1520 m bet tik atvykus Jonui Kalvinui 1536 m Zeneva atsiverte į Kalvinizma Tais paciais metais Bernas uzeme iki tol Savojai priklausiusia Vo ir atverte į Protestantizma Nepaisant atsivertimo į Protestantizma Zenevos pilieciai nebuvo pasirenge priimti griezta Kalvino baznycios tvarka ir 1538 m isvijo Kalvina ir Farela is miesto Po treju metu Zeneva paprase Kalvino sugrįzti Palaipsniui jis vykde savo programa 1555 m maistas zlugo ir dauguma pasiturinciu seimu paliko miesta Religinis pilietinis karasSenosios Sveicarijos federacijos zemelapis rodantis religinį pasidalinima 1536 m Sekminga reformacija Ciuriche ir greita jos pletra religinį atsinaujinima padare politiniu klausimu ir pagrindine konflikto tarp trylikos kantonu priezastimi Alpiu kantonai Uris Svicas Liucerna ir Cugas isliko katalikiskais Ju pasipriesinimas nebuvo tik religinis klausimas ekonomines priezastys vaidino svarbu vaidmenį Be zemes ukio siu kantonu pagrindinis pajamu saltinis buvo tarnyba samdomais kareiviais Jie negalejo prarasti sio saltinio kuris buvo reformatoriu kritikos taikinys O tuo metu miestu ekonomika buvo labiau pasiskirsciusi juose buvo stiprios gildijos pletesi pramones sektorius Friburas ir Zoloturnas irgi liko katalikiskais Alpiu kantonai is pat pradziu įzvelge reformacijoje gresme Dar 1524 m jie suformavo Penkiu kantonu lyga Bund der funf Orte kovoti su plintanciu nauju tikejimu Abi sajungos stengesi sutvirtinti savo pozicijas sutartimis su treciaja puse protestantu kantonai sukure miestu sajunga kuriai priklause Konstancas ir Strasburas Christliches Burgrecht katalikai sudare sutartį su Ferdinandu Austru Įtemptoje situacijoje mazas incidentas galejo sukelti kara Konfliktai kilo kantonu valdomose teritorijose kurias kas metai keitesi valdantysis kantonas o po kataliku valdydavo protestantai ar atvirksciai Keli bandymai tarpininkauti nepavyko pavyzdziui diskusijos Badene 1526 m Po smulkiu incidentu ir provokaciju is abieju pusiu protestantu pastorius buvo sudegintas prie stulpo Svice 1529 m ir Ciurichas paskelbe kara Tarpininkaujant kitiems kantonams atviro karo buvo isvengta bet taikos sutartis Erster Landfriede nebuvo labai palanki katalikams kurie turejo nutraukti sutartį su Austrijos Habsburgais Įtampa neissisklaide Ciuricho pajegos pralaimi Kapelio musį Po dveju metu kilo Ciurichas pasinaudojo katalikisku kantonu atsisakymu padeti Graubiundenui per kaip pretekstu bet 1531 m lapkricio 11 d katalikai uztikrintai nugalejo Ciuricha salia Kapelio prie Albio Cvinglis zuvo musyje Protestantu kantonai buvo priversti sudaryti taikos sutartį Zweiter Kappeler Landfriede kuri panaikino ju sajunga Christliches Burgrecht Sutartis suteike katalikams pranasuma bendrai valdomose teritorijose bet leido protestantiskoms bendruomenems likti reformuotoms Tik strategiskai svarbiose vietose kaip palei kelia is Svico į Reino slenį buvo per prievarta sugrazinta katalikybe Kantonai turejo teise pasirinkti religija Sutartis vadovavosi Kieno valdzia to religija Cuius regio eius religio principu kuris buvo priimtas remiantis Sventojoje Romos imperijoje 1555 m sudaryta Augsburgo taika Politiskai katalikai gavo dauguma federacijos susirinkime Isardzius protestantu sajunga Ciurichas ir pietu Vokietijos miestai įstojo į Smalkaldo lyga bet Vokietijos religiniuose karuose 1546 1547 m Sveicarijos protestantai liko grieztai neutralus Po Karolio V pergales glaudus santykiai su Svabijos protestantu miestai buvo nutraukti daugelyje ju buvo sugrazinta katalikybe o likusieji atsidure grieztoje aristokratu valdzioje KontrreformacijaReliginis pasidalinimas Senojoje Sveicarijos konfederacijoje XVII XVIII a Kai reformacijos pradzioje Baznycia liko pasyvi sveicaru katalikiski kantonai is karto bande sutramdyti nauja judejima Jie įgijo finansine ir juridine galia kunigams celibato nesilaikyma paskelbe uz įstatymo ribu uzdraude spausdinti platinti ir tureti reformatoriu traktatus bei nepriklausomai mokytis hebraju ir graiku kalbas Taip pat buvo įtvirtintos grieztos kunigu elgesio taisykles be to kantonai pasiliko sau teise skirti kunigus o tai anksciau galejo tik vyskupai Sios priemones buvo sekmingos reformacija ne tik neplito į katalikiskus kantonus bet Baznycia tapo priklausoma nuo valstybes o tai sutvirtino pastarosios autoriteta Kataliku kantonai valde Baznycia ir po Tridento susirinkimo 1545 1563 m nors laikesi svietimo programos Jie priesinosi planams įkurti nauja vyskupyste centrineje Sveicarijoje 1574 m pirma Jezuitu mokykla įkurta Liucernoje Po to buvo įkurtos kitos ir 1579 m Milane įkurtas universitetas sveicaru kunigams Collegio helvetico 1586 m Liucernoje atsidare Nuncijus Į pagalba pakviesti kapucinai pirma vienuolyna įkure 1581 m Altdorfe Be pastangu reformuori Kataliku Baznycia katalikiski kantonai stengesi sugrazinti katalikybe į reformuotas sritis Pirmiausia jie emesi bendrai valdomu sriciu o 1560 m bande panaikinti reformacija Glaruso kantone kur kataliku buvo mazuma Nepaisant kantono valdytojo Landammann Aegidius Tschudi paramos karines sajungos su popieziumi ir katalikiska Savojos kunigaikstyste katalikiski kantonai nepasiunte armijos del finansavimo trukumo ir pasieke tik 1564 m sutartį pagal kuria įsigaliojo Glaruse religinis pasidalinimas kantone atsirado du įstatyma leidziantys susirinkimai Landsgemeinde o is Glaruso dvieju atstovu į Federaline Taryba vienas turejo buti katalikas kitas protestantas Bazelio vyskupas Jakob Christoph Blarer von Wartensee persikeles į Puntruta Juros kalnuose po reformacijos Bazelyje atgavo Birso upes slenį netoli Bazelio 1581 m Apencelyje abi religijos egzistavo taikiai bet atvykus kapucinams 1597 m Apencelis buvo padalintas į katalikiska Apencelį Inerodena ir protestantiska Apencelį Auserodena is kuriu kiekvienas turi po viena vieta Federacineje Taryboje Pletra vakaruoseSavojos kunigaiksciai simtmeciais bande uzimti Zenevos miesta apsupta savojieciu teritorijos o Vo į siaure nuo Zenevos ezero senai jiems priklause Reformacija atnaujino konflikta Zeneva istreme savojieciu remiama vyskupa 1533 m į Anecį Bernas ir Vale pasinaudojo tuo kad kunigaikstis turejo reikalu siaures Italijoje ir priesinosi Prancuzijai Kai Francesco II Sforza mire Milane 1534 m kunigaikscio kariai ten kovesi su prancuzais ir Bernas uzeme Vo o kartu su Vale sritis į pietus nuo Zenevos ezero 1536 m 1560 m Savojos ir katalikisku kantonu sajunga paskatino kunigaikstį Emanuelį Filiberta pretenduoti į zemes kurias jo tevas Karolis III prarado 1536 m Po Lozanos sutarties 1564 m Bernas turejo grazinti Sable ir Pays de Gex Savojai 1567 m o Vale po dveju metu grazino zemes į vakarus nuo Saint Gingolfo pagal Torono sutartį Tad Zeneva tapo protestantisku anklavu apsuptu katalikiskos Savojos ir sutvirtino santykius su Sveicarijos konfederacija ypac Ciurichu ir Bernu Jos prasyma visam laikui prisijungti prie Sveicarijos atmete katalikisku kantonu dauguma Sveicaru samdiniai kovesi Prancuzijos religiniuose karuose abejose pusese Protestantai padejo hugenotams ir reme Henrika Navarietį o katalikai kovesi karaliaus Henriko Valua puseje 1586 m septyni kataliku kantonai penki Alpiu ir Friburas su Zoloturnu suformavo isimtinai katalikiska sajunga vadinamaja Auksine lyga Goldener Bund taip pavadinta del auksiniu dokumento inicialu ir stojo į Gviso kunigaikscio puse kurį irgi reme Ispanija Po Henriko Valua nuzudymo Henrikas Navarietis tapo Prancuzijos karaliumi Henriku IV Nuo 1586 m Savojos kunigaikstis Karolis Emanuelis I įvede Zenevai embarga 1589 m pasikeitus situacijai Zeneva reme ne tik Bernas bet ir Prancuzijos karalius tad ji pradejo kara Karas tarp Savojos ir Zenevos vyko net po Vervinso taikos ir Nanto edikto kurie visam laikui uzbaige religinius karus Prancuzijoje 1602 m naktį is gruodzio 11 į gruodzio 12 d kunigaikscio kariai nesekmingai bande uzimti miesta kuris pagal Sant Dzuljeno sutartį sudaryta kita vasara issaugojo nepriklausomybe Atakos atmusimas Escalade vis dar prisimenamas Zenevoje Be to kataliku perversmas Mulhauze 1586 m sukele protestantisku kantonu karinį įsikisima ir buvo atkurta protestantiska tvarka Protestantiskas Strasburas norejo prisijungti prie Sveicarijos bet kaip Zenevos atveju prasyma atmete katalikiska dauguma Valeje reformacija buvo sekminga ypac Ronos slenio zemutineje dalyje bet 1603 m įvykus kontrreformacijai protestantu seimos turejo emigruoti Trisdesimtmetis karasHohentwiel tvirtoves apgultis 1641 m Per Trisdesimtmetį kara Sveicarija santykinai buvo taikos ir klestejimo oaze Grimmelshausen karu draskomoje Europoje Kantonai buvo sudare daugybe kontraktu ir gynybiniu sajungu su visom pusem Kai kurie kontraktai neutralizavo vienas kita tad Sveicarija galejo likti neutrali Politiskai kaimynines salys bande įtakoti Sveicarija per tokius samdiniu vadus kaip ar Nepaisant kantonu religiniu skirtumu Federaline Taryba nusprende tiesiogiai nesikisti Sveicarija neleido jokiai armijai zygiuoti per jos teritorija Ispanija negalejo naudotis Alpiu perejomis o sajunga su Svedijos karaliumi Gustavu Adolfu buvo atmesta Vienintele isimtis buvo padaryta Henrio Roano vadovaujamai prancuzu armijai kai ji pro protestantiskus kantonus keliavo į Graubiundena Bendra gynyba buvo organizuota tik 1647 m kai svedu armija vel pasieke Bodeno ezera Graubiundenui taip nepasiseke Trys lygos buvo laisva 48 praktiskai nepriklausomu bendruomeniu federacija kurios bendras susirinkimas neturejo jokios realios valdzios Nors tai padejo isvengti religiniu nesutarimu reformacijos metu nesantaika tarp klanu pvz von Planta ir von Salis buvo įprastas dalykas Kai tokia nesantaika pasklido Valtelinoje 1619 m gyventojai nuzude protestantus valdytojus ir kreipesi į Habsburgu Ispanija pagalbos Kitus dvidesimt metu Graubiundene vyko karas Habsburgams Valtelina buvo stategine vieta kelyje is Austrijos į Milana Valtelina atiteko ispanams o kitas Graubiundeno siaures rytu sritis okupavo Austrija ir atverte į katalikybe Prancuzija pirmakart įsikiso 1624 m bet tik 1636 m pagaliau isvijo ispanus is Graubiundeno Bet prancuzai turejo atsitraukti po Jurg Jenatsch sugebejusio sukirsinti Prancuzija ir Ispanija politiniu intrigu Iki 1639 m Graubiundenas atgavo visa savo teritorija kai issipirko kai kurias sritis is Austrijos Jie netgi susigrazino savo valdas pietuose Valtelina Bormio ir Siavena bet siu teritoriju katalikybe gyne Milanas Bazelio meras Johann Rudolf Wettstein pasistenge gauti formalu Sveicarijos nepriklausomybes pripazinima per Vestfalijos taika Nors de facto nepriklausomas nuo 1499 m Sveicarija oficialiai buvo Sventosios Romos imperijos dalis Daug prie pripazinimo prisidejo Henrikas II Orleanietis prancuzu delegacijos vadas Permainos visuomenejeIstorikai suskaiciavo 13 Zeneva ir 14 Sankt Galenas maro protrukiu Sveicarijoje 1500 1640 m o bendrai epidemija truko 31 metus o nuo 1580 m raupai su itin dideliu mirtingumu vaiku tarpe 80 90 prasiverzdavo kas keturis penkerius metus Nepaisant to Sveicarijoje gyventoju skaicius XVI a padidejo nuo 800 tukst iki apytiksliai 1 1 milijono t y daugiau nei 35 Absoliutizmas zenite Gyventoju gausejimas sukele dideliu permainu ikipramonineje visuomeneje kuri negalejo plesti savo teritorijos Federacija tapo labai priklausoma nuo importo kainos pasoko Kaimuose sodybos mazejo iki tokio lygio kad gyventojai nebegalejo islaikyti seimos tad neproporcingai isaugo padieniu darbininku Tauner gretos Miestuose taip pat didejo vargsu gretos Tuo pat metu kaimo vietoves tapo vis labiau finansiskai priklausomomis nuo miestu Politine galia buvo sukoncentruota keliu turtingu seimu rankose kurios pradejo laikyti savo postus paveldimais ir stengesi juos perduoti tik savo rato nariams Tai sukele valstieciu ir laisvu pilieciu nepasitenkinima kuriems nepatiko toks ju demokratiniu teisiu suvarzymas ir 1523 1525 m reformacijos pakurstyti daugybeje kantonu kilo maistai Maistininku tikslas buvo atstatyti senasias teises o ne įvesti nauja tvarka Nors dazniausiai vadinamas Valstieciu karu judejimas patrauke ir laisvus piliecius kuriu teises miestuose irgi buvo apribotos Priesingai nei Sventojoje Romos imperijoje kur maistai buvo tokie smarkus kad juos teko malsinti jega Sveicarijoje vyko tik pavieniai susiremimai Valdzia įsivelusi į reformacijos kontrreformacijos veikla neramumus sutramde tik nuolaidomis Bet absoliutizmo tendencijos palaipsniui demokratiskus kantonus paverte oligarchijomis Apie 1650 m absoliutizmas dominavo ir issilaike 150 metu kaip Eretiku persekiojimai To meto religine netolerancija sustiprinta protestantu ir kataliku nesantaikos kartu su Inkvizicija nepaliko vietos disidentams Anabaptistai tureje radikalesnį poziurį nei protestantai pykosi ne tik su Baznycia del kriksto klausimo bet ir su valdzia nes atsisake pripazinti mokescius ir civiline valdzia Protestantu ir kataliku kantonai juos persekiojo is visu jegu Po priverstinio Felix Manz paskandinimo Limato upeje Ciuriche 1527 m daugelis anabaptistu pabego į Moravija Antitrinitoriams pasiseke ne ka geriau Miguel Servet buvo sudegintas prie stulpo 1553 m spalio 27 d Zenevoje Sveicarijoje ir Europoje tuo metu nebuvo individualios religines laisves Maksima cuius regio eius religio reiske kad pavaldiniai turi priimti valdovo religija Disidentai nenorintys atsiversti dazniausiai turejo emigruoti į kita regiona kur ju religija buvo oficiali Pvz Bullinger seima turejo isvykti is Bremgarteno kur buvo atkurta katalikybe po Antrojo Kapelio karo į protestantiska Ciuricha XVI a buvo intensyviausia Europoje o Sveicarija nebuvo isimtis Ji prasidejo apie 1530 m pasieke kulminacija 1600 m ir letai slopo raganos buvo persekiojamos katalikiskuose ir protestantiskuose kantonuose Raganu teismai dazniausiai baigdavosi kaltinamojo egzekucija kuris budavo sena moteris invalidas ar kitoks visuomenes atstumtasis Mokslas ir menas Renesansas Sveicarijoje Senoji Sveicarijos konfederacija Matthaus Merian Topographia Helvetiae zemelapyje 1652 m Humanizmas ir renesansas skatino mokslo ir meno pazanga Paracelsas moke Bazelio universitete Hansas Holbeinas Jaunesnysis iki 1526 m dirbo Bazelyje jo aukstasis renesanso stilius padare didele įtaka sveicaru tapytojams Ciuriche Conrad Gessner studijavo sistemine botanika Matthaus Merian zemelapiai ir planai rodo mokslines kartografijos pradzia 1601 m Ciuriche israsta ankstyva teodolito versija ir buvo panaudota trianguliuoti miesta Bazelis ir Zeneva tapo svarbiais spausdinimo centrais kuriu iseiga buvo lygi Stasburui ar Lionui Ten isspausdinti reformacijos traktatai smarkiai prisidejo prie jos plitimo XVI a pabaigoje pasirode pirmieji laikrasciai bet greitai isnyko del cenzuros Architekturoje buvo stipri Italijos ypac Florencijos įtaka Zymus baroko architektas Francesco Borromini gime 1599 m Ticine Daug hugenotu ir kitu protestantu bego į Bazelį Zeneva ir kitus Sveicarijos miestus Zenevoje Kalvinas reikalavo ju naturalizacijos ir istikimybes o Bazelyje kur 1532 m is naujo atidarytas universitetas buvo religine ir intelektualine laisve Daugelis imigrantu buvo geri verslininkai ir amatininkai smarkiai prisideje prie Sveicarijos bankininkystes ir laikrodziu pramones SaltiniaiIm Hof U Geschichte der Schweiz 7th ed Kohlhammer 1974 2001 ISBN 3 17 017051 1 Schwabe amp Co Geschichte der Schweiz und der Schweizer Schwabe amp Co 1986 2004 ISBN 3 7965 2067 7