Šis straipsnis apie Šv Romos imperatorių Apie kitus monarchus tokiu pat vardu skaitykite straipsnyje Karolis V Karolis V
Imperatorius Karolis V

- Šis straipsnis apie Šv. Romos imperatorių. Apie kitus monarchus tokiu pat vardu skaitykite straipsnyje Karolis V.
Karolis V (1500 m. vasario 24 d. Gente – 1558 m. rugsėjo 25 d. Yuste, Ispanijoje) buvo Šv. Romos imperijos imperatorius (1519–1555), taip pat Ispanijos karalius, kur oficialiai vadinamas Karoliu I (Carlos I), ir Sicilijos, kur vadintas Karoliu IV, karalius (1516–1558).
Imperatorius Karolis V | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šventosios Romos imperatorius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Habsburgų dinastija | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Visas vardas | Imperatorius Karolis V | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Gimė | 1500 m. vasario 24 d. Gentas, Flandrija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Mirė | 1558 m. rugsėjo 26 d. (58 metai) , Ispanija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Palaidotas (-a) | Madridas, Ispanija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Tėvas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Motina | Joana (Kastilija) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | Izabelė (Portugalija) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vaikai | Pilypas II Ferdinandas Izabelė Jonas (neteisėtas) (neteisėta) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šventosios Romos imperatorius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kiti titulai | Ispanijos karalius (Aragono, , Neapolio, , ir , Barselonos grafas, Kastilijos ir Leono karalius), Nyderlandų valdovas (, , ir Liuksemburgo hercogas, , , , , , ir , ir ), Šventosios Romos imperatorius (Austrijos princas, Stirijos, Karintijos ir Krainos hercogas, Tirolio grafas, Romėnų karalius, Italijos karalius) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valdė | 1530 m. vasario mėn. - 1556 m. sausio 16 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirmtakas | Imperatorius Maksimilijonas I | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Įpėdinis | Imperatorius Ferdinandas I | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Ispanijos karalius (Aragono, , , , ir , Barselonos grafas) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valdė | 1516 m. kovo 14 d. - 1556 m. sausio 16 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirmtakas | Ferdinandas II Katalikas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Įpėdinis | Pilypas II | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vikiteka | Imperatorius Karolis V | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Parašas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Biografija
Karolis buvo Filipo I Gražiojo ir Joanos Kastilietės sūnus bei Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės Kastilietės anūkas. Jis gimė Gente ir iki 1517 m. gyveno Nyderlanduose, kur mokėsi pas Adrianą iš Utrechto, būsimąjį popiežių Adrianą VI. Mokėjo prancūzų ir flamandų kalbas, vėliau išmoko ir ispanų kalbą. 1506 m. po tėvo mirties Karolis paveldėjo Nyderlandus ir Franš-Komte. 1515 m. jis buvo paskelbtas pilnamečiu ir pradėjo valdyti Flandriją.
Po savo senelio Ferdinando mirties 1516 m. Karolis tapo Kastilijos karaliumi kartu su savo motina ir taip pat paveldėjo Aragoną, Navarą, Grenadą, Neapolį, Siciliją, Sardiniją ir ispanų valdas Amerikoje. Jis buvo pirmasis monarchas karūnuotas Aragono ir Kastilijos karūnomis, dėl to laikomas pirmuoju Ispanijos karaliumi. 1519 m., po kito savo senelio Maksimiliano mirties, jis paveldėjo Habsburgų teritorijas Austrijoje ir tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.
Karolis V vedė Izabelę, Portugalijos karaliaus Jono III seserį, o Jonas II šiek tiek anksčiau vedė Karolio seserį Kateriną.
Užsienio politika
Italijos karai
Karolio V valdos buvo išskaidytos – Ispanijos, Italijos, Austrijos ir Nyderlandų valdos buvo atskirtos viena nuo kitos, o jų suvienijimui labiausiai trukdė Prancūzija. Savo valdymo metu Karolis kariavo keletą karų su Prancūzija, kurių pirmasis buvo šiaurės Italijoje 1521 m. 1527 m. jo kariuomenė nusiaubė Romą ir dėl šio įvykio sukėlė didelį popiežiaus nepasitenkinimą, bet tai sutrukdė popiežiui anuliuoti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Karolio teta Katerina Aragoniete.
1525 m. karo, kurį palaikė Anglija metu Karolis paėmė į nelaisvę Prancūzijos karalių Pranciškų I ir privertė jį pasirašyti Madrido sutartį, pagal kurią pripažintos Karolio pretenzijos į Šiaurės Italiją. Paleistas iš nelaisvės Pranciškus I sutarties nesilaikė.
1529 m. Kambrė sutartimi su Prancūzija ir Barselonos taika, pasirašyta su popiežiumi, buvo pripažinta, kad Karolis yra Šventosios Romos imperijos imperatorius ir jam leidžiama išlaikyti žemes užgrobtas Italijoje.
Kovos su Osmanais
Ilgus metus Karolis kovojo su Osmanų imperija ir jos sultonu Suleimanu Didžiuoju. Osmanų pajėgų išpuoliai palei viduržemio jūros pakrantę grėsė Habsburgų valdoms ir taikai Vakarų Europoje. 1529 m. turkų skverbimasis iš pietryčių Europos pasiekė net Vieną.
1535 m. Karolis laimėjo svarbų mūšį Tunise, bet 1536 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I susivienijo su Suleimanu prieš Karolį. Nors 1538 m. Pranciškus I buvo įtikintas pasirašyti taikos sutartį, 1542 m. jis vėl susivienijo su osmanais. Sekančiais metais Karolis susivienijęs su Henriku VIII privertė Pranciškų I pasirašyti Krepi (Crepy) paliaubas. Dar vėliau Karolis pasirašė žeminančią sutartį su osmanais, norėdamas gauti atokvėpį po ilgų ir sekinančių karų.
Reformacija
Kaip Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V pakvietė Martiną Liuterį į Vormso suvažiavimą 1521 m. garantuodamas jam laisvę, jei jis atvyks. Tais pačiais metais jis pasmerkė Liuterį ir jo šalininkus, bet buvo pernelyg užimtas kitomis problemomis, kad rimtai pasipriešintų protestantizmo plitimui.
1545 m. Tridento susirinkimo pradžia žymėjo prasidedančią kontrreformaciją ir Karoliui pavyko patraukti keletą imperijos kunigaikščių į katalikybės pusę. 1546 m. jis pradėjo karą su ir nugalėjo Saksonijos kunigaikštį Joną Fridrychą, o 1547 m. įkalino Heseno kunigaikštį Filipą. 1547 m. Augsburgo suvažiavime jis paskelbė kompromisą religiniais klausimais, kuris turėjo tenkinti ir katalikus ir protestantus. Pagal vadinamąją Augsburgo religinę taiką, paskelbtą 1555 metais, pripažinta kunigaikščių teisė laisvai pasirinkti katalikų ar Liuterio tikėjimą ir versti gyventojus jį išpažinti („Cuius regio, eius religio“).
1548 m. Karolis V sukūrė Septyniolika Nyderlandų provincijų, kurios nepriklausė nei imperijai, nei Prancūzijai.
Paskutiniai gyvenimo metai (1555–1558)
1555 m. spalį Karolis V perleido sūnui Pilypui II Burgundiją. 1556 m. sausio mėn. Karolis atsisakė Ispanijos sosto, kurį irgi perleido Pilypui II. Austrijos valdų paveldėtoju paskyrė brolį Ferdinandą II, kuris ir anksčiau rūpinosi austriškaisiais reikalais, kovomis su turkais. Karolis pasitraukė į vienuolyną Yuste, manoma, kad tuo metu jis kentė nuo nervinio išsekimo. Karolis mirė 1558 m. Po jo mirties Habsburgų valdos suskilo į dvi dalis.
Titulai
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Titulinis kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Lotaringijos hercogas kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Liuksemburgo hercogas kaip Karolis III
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Flandrijos grafas kaip Karolis III
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1543 m. rugsėjo 12 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis III
- 1543 m. rugsėjo 12 d.–1556 m. sausio 16 d.: kaip Karolis II
- 1516 m. kovo 14 d.–1556 m. sausio 16 d.: Kastilijos ir Leono karalius kaip Karolis I (su Joana, 1516 m. kovo 14 d. – 1555 m. balandžio 12 d.)
- 1516 m. kovo 14 d.–1556 m. sausio 16 d.: ir Sicilijos karalius kaip Karolis I (su Joana, 1516 m. kovo 14 d. – 1555 m. balandžio 12 d.)
- 1516 m. kovo 14 d.–1555 m. balandžio 12 d.: Neapolio karalius kaip Karolis IV (su Joana, 1516 m. kovo 14 d. – 1555 m. balandžio 12 d.)
- : 1519 m. birželio 28 d.–1530 m. vasario 24 d.: Romėnų karalius kaip Karolis V
- : 1530 m. vasario 24 d.–1556 m. sausio 16 d.: Šventosios Romos imperatorius kaip Karolis V
- 1519 m. sausio 12 d.–1521 m.: Austrijos princas kaip Karolis I
Titulai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Nuorodos
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Imperatorius Karolis V, Kas yra Imperatorius Karolis V? Ką reiškia Imperatorius Karolis V?
Sis straipsnis apie Sv Romos imperatoriu Apie kitus monarchus tokiu pat vardu skaitykite straipsnyje Karolis V Karolis V 1500 m vasario 24 d Gente 1558 m rugsejo 25 d Yuste Ispanijoje buvo Sv Romos imperijos imperatorius 1519 1555 taip pat Ispanijos karalius kur oficialiai vadinamas Karoliu I Carlos I ir Sicilijos kur vadintas Karoliu IV karalius 1516 1558 Imperatorius Karolis VSventosios Romos imperatoriusHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaVisas vardas Imperatorius Karolis VGime 1500 m vasario 24 d Gentas FlandrijaMire 1558 m rugsejo 26 d 58 metai IspanijaPalaidotas a Madridas IspanijaTevasMotina Joana Kastilija Sutuoktinis e Izabele Portugalija Vaikai Pilypas II Ferdinandas Izabele Jonas neteisetas neteiseta Sventoji Romos imperijaSventoji Romos imperijaSventosios Romos imperatoriusKiti titulai Ispanijos karalius Aragono Neapolio ir Barselonos grafas Kastilijos ir Leono karalius Nyderlandu valdovas ir Liuksemburgo hercogas ir ir Sventosios Romos imperatorius Austrijos princas Stirijos Karintijos ir Krainos hercogas Tirolio grafas Romenu karalius Italijos karalius Valde 1530 m vasario men 1556 m sausio 16 d Pirmtakas Imperatorius Maksimilijonas IĮpedinis Imperatorius Ferdinandas IIspanijaIspanijaIspanijos karalius Aragono ir Barselonos grafas Valde 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d Pirmtakas Ferdinandas II KatalikasĮpedinis Pilypas IILeono karalysteLeono karalysteKastilijos ir Leono karaliusValde 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d Pirmtakas Joana Kastilija Įpedinis Pilypas IINyderlandaiNyderlandai irValde 1543 m rugsejo 7 d 1556 m sausio 16 d PirmtakasĮpedinis Pilypas IIAustrijaAustrijaAustrijos princas Stirijos Karintijos ir Krainos hercogas Tirolio grafasValde 1519 m sausio 12 d 1521 m Pirmtakas Imperatorius Maksimilijonas IĮpedinis Imperatorius Ferdinandas ISventoji Romos imperijaSventoji Romos imperijaRomenu karaliusValde 1519 m birzelio 28 d 1530 m vasario men Pirmtakas Imperatorius Maksimilijonas IĮpedinis Imperatorius Ferdinandas INyderlandaiNyderlandaiNyderlandu valdovas ir Liuksemburgo hercogas ir Valde 1506 m rugsejo 25 d 1555 m spalio 25 d PirmtakasĮpedinis Pilypas IIVikiteka Imperatorius Karolis VParasasKarolio V monogramaBiografijaKarolis V jaunystejeImperatoriaus Karolio V karunacija Karolis buvo Filipo I Graziojo ir Joanos Kastilietes sunus bei Ferdinando II Aragoniecio ir Izabeles Kastilietes anukas Jis gime Gente ir iki 1517 m gyveno Nyderlanduose kur mokesi pas Adriana is Utrechto busimajį popieziu Adriana VI Mokejo prancuzu ir flamandu kalbas veliau ismoko ir ispanu kalba 1506 m po tevo mirties Karolis paveldejo Nyderlandus ir Frans Komte 1515 m jis buvo paskelbtas pilnameciu ir pradejo valdyti Flandrija Po savo senelio Ferdinando mirties 1516 m Karolis tapo Kastilijos karaliumi kartu su savo motina ir taip pat paveldejo Aragona Navara Grenada Neapolį Sicilija Sardinija ir ispanu valdas Amerikoje Jis buvo pirmasis monarchas karunuotas Aragono ir Kastilijos karunomis del to laikomas pirmuoju Ispanijos karaliumi 1519 m po kito savo senelio Maksimiliano mirties jis paveldejo Habsburgu teritorijas Austrijoje ir tapo Sventosios Romos imperijos imperatoriumi Karolis V vede Izabele Portugalijos karaliaus Jono III seserį o Jonas II siek tiek anksciau vede Karolio seserį Katerina Uzsienio politikaItalijos karai Karolio V valdos buvo isskaidytos Ispanijos Italijos Austrijos ir Nyderlandu valdos buvo atskirtos viena nuo kitos o ju suvienijimui labiausiai trukde Prancuzija Savo valdymo metu Karolis kariavo keleta karu su Prancuzija kuriu pirmasis buvo siaures Italijoje 1521 m 1527 m jo kariuomene nusiaube Roma ir del sio įvykio sukele didelį popieziaus nepasitenkinima bet tai sutrukde popieziui anuliuoti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoka su Karolio teta Katerina Aragoniete 1525 m karo kurį palaike Anglija metu Karolis paeme į nelaisve Prancuzijos karaliu Prancisku I ir priverte jį pasirasyti Madrido sutartį pagal kuria pripazintos Karolio pretenzijos į Siaures Italija Paleistas is nelaisves Pranciskus I sutarties nesilaike 1529 m Kambre sutartimi su Prancuzija ir Barselonos taika pasirasyta su popieziumi buvo pripazinta kad Karolis yra Sventosios Romos imperijos imperatorius ir jam leidziama islaikyti zemes uzgrobtas Italijoje Kovos su Osmanais Karolio V valdos Kastilija Aragonas Burgundija ir Austrija Karolio V herbas Ilgus metus Karolis kovojo su Osmanu imperija ir jos sultonu Suleimanu Didziuoju Osmanu pajegu ispuoliai palei vidurzemio juros pakrante grese Habsburgu valdoms ir taikai Vakaru Europoje 1529 m turku skverbimasis is pietryciu Europos pasieke net Viena 1535 m Karolis laimejo svarbu musį Tunise bet 1536 m Prancuzijos karalius Pranciskus I susivienijo su Suleimanu pries Karolį Nors 1538 m Pranciskus I buvo įtikintas pasirasyti taikos sutartį 1542 m jis vel susivienijo su osmanais Sekanciais metais Karolis susivienijes su Henriku VIII priverte Prancisku I pasirasyti Krepi Crepy paliaubas Dar veliau Karolis pasirase zeminancia sutartį su osmanais noredamas gauti atokvepį po ilgu ir sekinanciu karu ReformacijaKaip Sventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V pakviete Martina Liuterį į Vormso suvaziavima 1521 m garantuodamas jam laisve jei jis atvyks Tais paciais metais jis pasmerke Liuterį ir jo salininkus bet buvo pernelyg uzimtas kitomis problemomis kad rimtai pasipriesintu protestantizmo plitimui 1545 m Tridento susirinkimo pradzia zymejo prasidedancia kontrreformacija ir Karoliui pavyko patraukti keleta imperijos kunigaiksciu į katalikybes puse 1546 m jis pradejo kara su ir nugalejo Saksonijos kunigaikstį Jona Fridrycha o 1547 m įkalino Heseno kunigaikstį Filipa 1547 m Augsburgo suvaziavime jis paskelbe kompromisa religiniais klausimais kuris turejo tenkinti ir katalikus ir protestantus Pagal vadinamaja Augsburgo religine taika paskelbta 1555 metais pripazinta kunigaiksciu teise laisvai pasirinkti kataliku ar Liuterio tikejima ir versti gyventojus jį ispazinti Cuius regio eius religio 1548 m Karolis V sukure Septyniolika Nyderlandu provinciju kurios nepriklause nei imperijai nei Prancuzijai Paskutiniai gyvenimo metai 1555 1558 1555 m spalį Karolis V perleido sunui Pilypui II Burgundija 1556 m sausio men Karolis atsisake Ispanijos sosto kurį irgi perleido Pilypui II Austrijos valdu paveldetoju paskyre brolį Ferdinanda II kuris ir anksciau rupinosi austriskaisiais reikalais kovomis su turkais Karolis pasitrauke į vienuolyna Yuste manoma kad tuo metu jis kente nuo nervinio issekimo Karolis mire 1558 m Po jo mirties Habsburgu valdos suskilo į dvi dalis Titulai1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d Titulinis kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d Lotaringijos hercogas kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d Liuksemburgo hercogas kaip Karolis III 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d Flandrijos grafas kaip Karolis III 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1506 m rugsejo 25 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1543 m rugsejo 12 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis III 1543 m rugsejo 12 d 1556 m sausio 16 d kaip Karolis II 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d Kastilijos ir Leono karalius kaip Karolis I su Joana 1516 m kovo 14 d 1555 m balandzio 12 d 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d ir Sicilijos karalius kaip Karolis I su Joana 1516 m kovo 14 d 1555 m balandzio 12 d 1516 m kovo 14 d 1555 m balandzio 12 d Neapolio karalius kaip Karolis IV su Joana 1516 m kovo 14 d 1555 m balandzio 12 d 1519 m birzelio 28 d 1530 m vasario 24 d Romenu karalius kaip Karolis V 1530 m vasario 24 d 1556 m sausio 16 d Sventosios Romos imperatorius kaip Karolis V 1519 m sausio 12 d 1521 m Austrijos princas kaip Karolis I TitulaiImperatorius Karolis VHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaGime 1500 m vasario 24 d Mire 1558 m rugsejo 21 d Karaliskieji titulaiAnksciau valde NyderlandaiNyderlandai ir Liuksemburgo hercogas ir 1506 m rugsejo 25 d 1555 m spalio 25 d po 1549 m Habsburgu Nyderlandu Septyniolikos provinciju valdovas Veliau valde Pilypas IIAnksciau valde Ferdinandas II Katalikas IspanijaIspanijaIspanijos karalius Aragono ir Barselonos grafas 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d Kartu su Joana 1516 1555 Anksciau valde Joana Leono karalysteLeono karalysteKastilijos ir Leono karalius 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d Kartu su Joana 1516 1555 Anksciau valde NyderlandaiNyderlandai ir 1543 m rugsejo 12 d 1556 m sausio 16 d Anksciau valde Imperatorius Maksimilijonas I AustrijaAustrijaAustrijos princas Stirijos Karintijos ir Krainos hercogas Tirolio grafas 1519 m sausio 12 d 1521 m Veliau valde Imperatorius Ferdinandas ISventoji Romos imperijaSventoji Romos imperijaRomenu karalius 1519 m birzelio 28 d 1530 m vasario men Sventosios Romos imperijos paskirtasis imperatoriusSventoji Romos imperijaSventoji Romos imperijaSventosios Romos imperatorius 1530 m vasario men 1556 m sausio 16 d ItalijaItalijaItalijos karalius 1530 m vasario men 1556 m sausio 16 d IspanijaIspanijaIspanijos karaliskoji seimaPries tai Karalaite Joana AsturijaAsturijaAsturijos princas 1504 m lapkricio 26 d 1516 m kovo 14 d Po to Karalaitis PilypasPretendento titulaiPries tai Ferdinandas II Katalikas NOMINALUS BizantijaBizantijaBizantijos imperatorius 1516 m kovo 14 d 1556 m sausio 16 d Po to Pilypas IIPries tai NOMINALUS BurgundijaBurgundija 1506 m rugsejo 25 d 1555 m spalio 25 d NuorodosSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu