Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Henrikas Valua lenk Henryk III Walezy pranc Henri III Valois 1551 m rugsėjo 19 d Fontenblo Prancūzija 1589 m rugpjūčio 2
Henrikas Valua
Henrikas Valua (lenk. Henryk III Walezy; pranc. Henri III Valois; 1551 m. rugsėjo 19 d. Fontenblo, Prancūzija – 1589 m. rugpjūčio 2 d. Sen Klu) – paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574–1589 m.) ir trumpu laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikos valdovas.
| Henrikas Valua | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Valua | |
| Gimė | 1551 m. rugsėjo 19 d. Fontenblo |
| Mirė | 1589 m. rugpjūčio 2 d. (37 metai) Sen Klu |
| Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika |
| Tėvas | Henrikas II |
| Motina | Kotryna Mediči |
| Sutuoktinis (-ė) | Luiza Lotaringė |
| Prancūzijos karalius | |
| Valdė | 1574 m. - 1589 m. (~15 metų) |
| Pirmtakas | Karolis IX Maksimilijonas |
| Įpėdinis | Henrikas IV |
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1573 m. - 1574 m. (~1 metai) |
| Pirmtakas | Žygimantas Augustas |
| Įpėdinis | Ona Jogailaitė ir Steponas Batoras |
| Vikiteka | Henrikas Valua |
| Parašas | |
Henriko Valua vaikystė
Henrikas Valua – ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus. Gimė Aleksandro Eduardo vardu. 1560 m. tapo Angulemo ir Orleano kunigaikščiu, o 1566 m. Anžu kunigaikščiu. 1564 m. gavo Henriko vardą. Jis buvo karališkosios armijos vadu religiniuose karuose prieš hugenotus. Valua buvo vienas iš pagrindinių Šv. Baltramiejaus žudynių organizatorių.
Rinkimai į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostus
Kandidatų į sostą buvo nemaža. Lietuvos didžiūnai (Chodkevičiai ir Radvilos) rūpinosi išrinkti imperatoriaus Maksimiliano II (vok. Maximilian II) sūnų Ernstą (vok. Erzherzog Ernst:), o smulkieji bajorai buvo linkę rinkti Rusijos carą Ivaną IV Rūstųjį (rus.: Иван Грозный), tuo būdu tikėdamiesi išvengti sunkaus karo su juo. Savo kandidatūrą siūlė ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos vyras – Švedijos karalius Jonas III (Johan III), tačiau labiausiai rūpinosi gauti sostą Prancūzijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua. Pastarasis ir laimėjo, nes jo reikalavimai buvo mažiausi ir jis sutiko su visomis sąlygomis. Išrinkus lenkams, taip pat jį paskelbė savo didžiuoju kunigaikščiu ir lietuviai. Tik jie paskelbė Henriko išrinkimą atskirai nuo lenkų ir apie tai pranešė jam į Paryžių per atskirą savo delegaciją, – nors, pagal Liublino unijos aktą, viskas turėjo būti daroma bendrai su lenkais.
Naujojo karaliaus aktai
Šioje pirmojoje elekcijoje buvo nustatyti visi formalumai, taikomi ir vėliau renkamiems karaliams bei kunigaikščiams. Pirmiausia buvo surašytas karaliaus vardu tam tikras raštas, vėliau vadinamas Henriko artikulais. Tai yra tarytum karaliaus sutartis su jį renkančia bajorija. Jame karalius pirmiausia pasižada: niekada nesiekti padaryti sostą paveldimu ir garantuoja, kad po jo mirties bajorija galės pati laisvai išsirinkti sau naują karalių, paskui patvirtinama Varšuvos disidentų konfederacija, garantuojama, kad seimai būsią šaukiami ne rečiau, kaip kas 2 metai, kad karalius saugosiąs krašto sienas, kad be seimo nutarimo nešauksiąs į karą visos bajorijos, o karo nepradėsiąs ir taikos nedarysiąs be senato nutarimo. Kitaip tariant, tai yra suglausta valstybės konstitucija, kuri vėliau būdavo patvirtinama visų naujųjų karalių ir išliko iki Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės pabaigos.
Be vadinamųjų Henriko artikulų, naujajam karaliui dar buvo pateiktos sąlygos, liečiančios jį patį. Jos buvo surašytos kitam rašte, vadinamam „pacta conventa“. Toksai aktas „pacta conventa“ vėliau būdavo pateikiamas kiekvienam naujam karaliui ir kiekvienam valdovui teikiamosios sąlygos bent kiek skirdavosi. Henrikas įsipareigojo nuolat laikyti prie savęs 16 senatorių patarėjų, gyventi santarvėje su Prancūzija, apmokėti Žygimanto Augusto skolas, karo atveju savo pinigais pasamdyti kariuomenę, įsteigti laivyną, leisti Lietuvos ir Lenkijos pirkliams prekiauti Prancūzijoje, apmokėti senatorių išlaidas tarpuvaldžio metu, pakelti Krokuvos akademijos mokslo lygį, iš savo lėšų apmokėti 1000 bajorų vaikų studijas Prancūzijos ir Krokuvos universitetuose, neparsivežti jokių svetimšalių, vesti Žygimanto Augusto seserį Oną. Šie abu aktai buvo ne kas kita, o tik bajorijos sutartis su karalium. Karaliui prisiimtų sąlygų nevykdant, Henriko artikulai leido jo neklausyti (tas punktas paprastai vadinamas „de non praestanda oboedientia“ – apie atsisakymą nuo paklusnumo).
Karūnacija ir valdymo mėnesiai Abiejų tautų respublikoje
Henrikas per savo atstovą elekciniame seime sutiko su visomis keltomis sąlygomis. Lenkų ir lietuvių delegacijoms atvažiavus į Paryžių, pats Henrikas ir jo brolis Karolis IX stengėsi kai kuriuos punktus pakeisti, bet, delegacijoms nenusileidus, su viskuo sutiko ir prisiekė. 1573 m. birželio 19 d. Henrikas Valua tapo Abiejų Tautų respublikos karaliumi. Tiesa, naujasis monarchas neskubėjo palikti gimtosios Prancūzijos. Laukdamas savo brolio (ir karaliaus) mirties, Henrikas ilgokai užtruko kelionėje. Pagaliau atvykęs į Vavelį 1574 vasario 21 dieną jis buvo oficialiai karūnuotas Krokuvoje. Dienas čia dažniausiai leido puotaudamas ir pramogaudamas, nevengdamas iššvaistyti didelių iždo lėšų. Jam taip pat nelabai rūpėjo ir valstybės reikalai. Valua nepatiko nei Abiejų Tautų Respublikos klimatas, nei papročiai. Savo pažadų vesti Žygimanto Augusto seserį Oną, nors jam tebebuvo tik 23 m., o jai 50 m., nepaisė, vedybas vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija, t. y. absoliučia monarchija. Dėl to Lenkijoje, o iš dalies ir Lietuvoje, pradėjo kilti nepasitenkinimas. Tačiau tas nerimas greitai pasibaigė. Karaliavęs vos 5 mėnesius, Henrikas iš mamos gauto laiško gegužės 14 dieną sužinojo, kad mirė jo brolis Karolis IX. Po keturių dienų, slapta, niekam nieko nesakęs, jis išvyko į Prancūziją kur ir sėdo į sostą (jis ten karaliavo Henriko III vardu, kuris žinomas kaip vienas iš blogiausių Prancūzijos karalių). Kai senatorių reikalaujamas jis atgal nebegrįžo iki nustatytos 1575 gegužės 12 dienos, buvo paskelbtas naujas tarpuvaldis (1575 m.), ir buvo pradėta ruoštis kito karaliaus rinkimams. Lietuvos DK šis valdovas nė sykio neaplankė.
Prancūzijos karalius Henrikas III
Henrikas Valua slapčia pabėgo iš Lenkijos, 1575 m. Reimso katedroje buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi. 1576 m. ir tapo Henriku III (Henry III). Beaulieu ediktu1576 m. karalius suteikė hugenotams tikėjimo laisvę. Tai sukėlė prokatalikiškų jėgų pasipriešinimą. Priešų buvo priverstas palikti Paryžių. 1589 m. rugpjūčio 1 d. sužeistas , dominikonų dvasininko, netrukus mirė. Palaidotas Sen Deni bazilikoje. Kadangi nepaliko palikuonių, užbaigė Valua dinastiją, o į Prancūzijos sostą atėjo Burbonai.
Literatūra
- A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. – ISBN 5-420-00631-6
Šaltiniai
- Lenk.: Pacta conventa http://portalwiedzy.onet.pl/22957,haslo.html Archyvuota kopija 2007-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Princess of Poland Anna http://www.worldroots.com/cgi-bin/gasteldb?@I28329@ Archyvuota kopija 2007-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- Edict of Beaulieu http://www.answers.com/topic/edict-of-beaulieu
Nuorodos
Henrikas Valua Valua Smulkesnė šaka Kapetingai Gimė: 1551 rugsėjo 19 Mirė: 1589 rugpjūčio 2 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Žygimantas Augustas | Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1573–1574 | Po to: Ona Jogailaitė ir Steponas Batoras |
| Prieš tai: Karolis IX Maksimilijonas | Prancūzijos karalius 1574–1589 | Po to: Henrikas IV |
| Titulai |
|---|
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henrikas Valua, Kas yra Henrikas Valua? Ką reiškia Henrikas Valua?
Henrikas Valua lenk Henryk III Walezy pranc Henri III Valois 1551 m rugsejo 19 d Fontenblo Prancuzija 1589 m rugpjucio 2 d Sen Klu paskutinis Valua dinastijos Prancuzijos karalius 1574 1589 m ir trumpu laikotarpiu Abieju Tautu Respublikos valdovas Henrikas ValuaLietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusValuaGime 1551 m rugsejo 19 d FontenbloMire 1589 m rugpjucio 2 d 37 metai Sen KluPalaidotas a Sen Deni bazilikaTevas Henrikas IIMotina Kotryna MediciSutuoktinis e Luiza LotaringePrancuzijos karaliusValde 1574 m 1589 m 15 metu Pirmtakas Karolis IX MaksimilijonasĮpedinis Henrikas IVLietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusValde 1573 m 1574 m 1 metai Pirmtakas Zygimantas AugustasĮpedinis Ona Jogailaite ir Steponas BatorasVikiteka Henrikas ValuaParasasHenriko Valua vaikysteHenrikas Valua ketvirtasis Prancuzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Medici sunus Gime Aleksandro Eduardo vardu 1560 m tapo Angulemo ir Orleano kunigaiksciu o 1566 m Anzu kunigaiksciu 1564 m gavo Henriko varda Jis buvo karaliskosios armijos vadu religiniuose karuose pries hugenotus Valua buvo vienas is pagrindiniu Sv Baltramiejaus zudyniu organizatoriu Rinkimai į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didziojo kunigaikscio sostusKandidatu į sosta buvo nemaza Lietuvos didziunai Chodkeviciai ir Radvilos rupinosi isrinkti imperatoriaus Maksimiliano II vok Maximilian II sunu Ernsta vok Erzherzog Ernst o smulkieji bajorai buvo linke rinkti Rusijos cara Ivana IV Rustujį rus Ivan Groznyj tuo budu tikedamiesi isvengti sunkaus karo su juo Savo kandidatura siule ir Zygimanto Augusto sesers Kotrynos vyras Svedijos karalius Jonas III Johan III taciau labiausiai rupinosi gauti sosta Prancuzijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua Pastarasis ir laimejo nes jo reikalavimai buvo maziausi ir jis sutiko su visomis salygomis Isrinkus lenkams taip pat jį paskelbe savo didziuoju kunigaiksciu ir lietuviai Tik jie paskelbe Henriko isrinkima atskirai nuo lenku ir apie tai pranese jam į Paryziu per atskira savo delegacija nors pagal Liublino unijos akta viskas turejo buti daroma bendrai su lenkais Naujojo karaliaus aktaiSioje pirmojoje elekcijoje buvo nustatyti visi formalumai taikomi ir veliau renkamiems karaliams bei kunigaiksciams Pirmiausia buvo surasytas karaliaus vardu tam tikras rastas veliau vadinamas Henriko artikulais Tai yra tarytum karaliaus sutartis su jį renkancia bajorija Jame karalius pirmiausia pasizada niekada nesiekti padaryti sosta paveldimu ir garantuoja kad po jo mirties bajorija gales pati laisvai issirinkti sau nauja karaliu paskui patvirtinama Varsuvos disidentu konfederacija garantuojama kad seimai busia saukiami ne reciau kaip kas 2 metai kad karalius saugosias krasto sienas kad be seimo nutarimo nesauksias į kara visos bajorijos o karo nepradesias ir taikos nedarysias be senato nutarimo Kitaip tariant tai yra suglausta valstybes konstitucija kuri veliau budavo patvirtinama visu naujuju karaliu ir isliko iki Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybes pabaigos Be vadinamuju Henriko artikulu naujajam karaliui dar buvo pateiktos salygos lieciancios jį patį Jos buvo surasytos kitam raste vadinamam pacta conventa Toksai aktas pacta conventa veliau budavo pateikiamas kiekvienam naujam karaliui ir kiekvienam valdovui teikiamosios salygos bent kiek skirdavosi Henrikas įsipareigojo nuolat laikyti prie saves 16 senatoriu patareju gyventi santarveje su Prancuzija apmoketi Zygimanto Augusto skolas karo atveju savo pinigais pasamdyti kariuomene įsteigti laivyna leisti Lietuvos ir Lenkijos pirkliams prekiauti Prancuzijoje apmoketi senatoriu islaidas tarpuvaldzio metu pakelti Krokuvos akademijos mokslo lygį is savo lesu apmoketi 1000 bajoru vaiku studijas Prancuzijos ir Krokuvos universitetuose neparsivezti jokiu svetimsaliu vesti Zygimanto Augusto seserį Ona Sie abu aktai buvo ne kas kita o tik bajorijos sutartis su karalium Karaliui prisiimtu salygu nevykdant Henriko artikulai leido jo neklausyti tas punktas paprastai vadinamas de non praestanda oboedientia apie atsisakyma nuo paklusnumo Henriko Valua ATR karaliaus herbasKarunacija ir valdymo menesiai Abieju tautu respublikojeHenrikas Valua ATR soste Henrikas per savo atstova elekciniame seime sutiko su visomis keltomis salygomis Lenku ir lietuviu delegacijoms atvaziavus į Paryziu pats Henrikas ir jo brolis Karolis IX stengesi kai kuriuos punktus pakeisti bet delegacijoms nenusileidus su viskuo sutiko ir prisieke 1573 m birzelio 19 d Henrikas Valua tapo Abieju Tautu respublikos karaliumi Tiesa naujasis monarchas neskubejo palikti gimtosios Prancuzijos Laukdamas savo brolio ir karaliaus mirties Henrikas ilgokai uztruko kelioneje Pagaliau atvykes į Vavelį 1574 vasario 21 diena jis buvo oficialiai karunuotas Krokuvoje Dienas cia dazniausiai leido puotaudamas ir pramogaudamas nevengdamas issvaistyti dideliu izdo lesu Jam taip pat nelabai rupejo ir valstybes reikalai Valua nepatiko nei Abieju Tautu Respublikos klimatas nei paprociai Savo pazadu vesti Zygimanto Augusto seserį Ona nors jam tebebuvo tik 23 m o jai 50 m nepaise vedybas vis atideliojo ir svajojo valdyti taip kaip buvo valdoma Prancuzija t y absoliucia monarchija Del to Lenkijoje o is dalies ir Lietuvoje pradejo kilti nepasitenkinimas Taciau tas nerimas greitai pasibaige Karaliaves vos 5 menesius Henrikas is mamos gauto laisko geguzes 14 diena suzinojo kad mire jo brolis Karolis IX Po keturiu dienu slapta niekam nieko nesakes jis isvyko į Prancuzija kur ir sedo į sosta jis ten karaliavo Henriko III vardu kuris zinomas kaip vienas is blogiausiu Prancuzijos karaliu Kai senatoriu reikalaujamas jis atgal nebegrįzo iki nustatytos 1575 geguzes 12 dienos buvo paskelbtas naujas tarpuvaldis 1575 m ir buvo pradeta ruostis kito karaliaus rinkimams Lietuvos DK sis valdovas ne sykio neaplanke Prancuzijos karalius Henrikas IIIHenriko Valua zmona Luiza LotaringeHenriko Valua pabegimas is Lenkijos Dailininkas Arturas Grotgeris Tapyta apie 1860 metus Henrikas Valua slapcia pabego is Lenkijos 1575 m Reimso katedroje buvo karunuotas Prancuzijos karaliumi 1576 m ir tapo Henriku III Henry III Beaulieu ediktu1576 m karalius suteike hugenotams tikejimo laisve Tai sukele prokatalikisku jegu pasipriesinima Priesu buvo priverstas palikti Paryziu 1589 m rugpjucio 1 d suzeistas dominikonu dvasininko netrukus mire Palaidotas Sen Deni bazilikoje Kadangi nepaliko palikuoniu uzbaige Valua dinastija o į Prancuzijos sosta atejo Burbonai LiteraturaA Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 m ISBN 5 420 00631 6SaltiniaiLenk Pacta conventa http portalwiedzy onet pl 22957 haslo html Archyvuota kopija 2007 03 26 is Wayback Machine projekto Princess of Poland Anna http www worldroots com cgi bin gasteldb I28329 Archyvuota kopija 2007 10 07 is Wayback Machine projekto Edict of Beaulieu http www answers com topic edict of beaulieuNuorodosHenrikas ValuaValuaSmulkesne saka KapetingaiGime 1551 rugsejo 19 Mire 1589 rugpjucio 2Karaliskieji titulaiPries tai Zygimantas Augustas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1573 1574 Po to Ona Jogailaite ir Steponas BatorasPries tai Karolis IX Maksimilijonas Prancuzijos karalius 1574 1589 Po to Henrikas IVTitulai