Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apencelis Auserodenas vok Appenzell Ausserrhoden kantonas šiaurės rytų Šveicarijoje Vyriausybė ir parlamentas įsikūrę He
Apencelis Auserodenas
Apencelis-Auserodenas (vok. Appenzell Ausserrhoden) – kantonas šiaurės rytų Šveicarijoje. Vyriausybė ir parlamentas įsikūrę Herizau mieste (kantono sostinė), o teisinė valdžia . Apencelis-Auserodenas yra šiaurės rytų Šveicarijoje ir ribojasi su Sankt Galeno ir Apencelio-Inerodeno kantonais.
| Apencelis-Auserodenas vok. Appenzell Ausserrhoden | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Šveicarija | ||||||
| Administracinis centras | Herizau | ||||||
| Rajonų skaičius | 20 | ||||||
| Oficialios kalbos | Vokiečių | ||||||
| Gyventojų | 55 234 | ||||||
| Plotas | 242,84 km² | ||||||
| Tankumas | 227 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | CH-AR | ||||||
| Tinklalapis | www.ar.ch | ||||||
| Vikiteka | Apencelis-AuserodenasVikiteka | ||||||
Istorija
Kantone žmonės apsigyveno VII–VIII a. palei Glato upę. Sankt Galeno vienuolynas turėjo didelės įtakos vietinei bendruomenei. Herizau pirmąkart paminėtas 907 m., o kantonas (Appenzell: abbatis cella) – 1071 m.
1401 m. kantonas sukilo prieš vyskupą. Po mūšių virtinės, vadinamos , Apencelis tapo nepriklausomas nuo vienuolyno.
1513 m. Apencelis prisijungė prie Šveicarijos federacijos kaip tryliktasis kantonas. 1597 m. dėl religinių priežasčių Apencelio kantonas buvo padalintas į katalikišką Apencelį-Inerodeną ir protestantiškąjį Apencelį-Auserodeną.
Nuo XVI a. pradėta vystyti audinių pramonė. Įsikūrus stambioms audimo firmoms vienos pradėjo specializuotis audime, kitos – siuvinėjime. Tekstilės pramonė žlugo 1920–1939 m.
1834 m. pirmąkart priimta konstitucija, reformuota 1876 ir 1908 m. Dėl geležinkelio linijų tiesimų 1875–1913 m. išaugo vietinė pramonė, o gyverntojų skaičius pasiekė maksimumą 1910 m. (57 973 žmonės). 2001 m. kantone gyveno 53 200 žmonių.
1934 m. tapo pirmu Apencelio-Auserodeno piliečiu, tapusiu Šveicarijos Federacijos Tarybos nariu. Moterys vietiniu lygiu galėjo balsuoti nuo 1972 m., bet kantono lygiu tik 1989 m. 1994 m. moterys buvo pirmąkart išrinktos į vyriausybę. Atviras susirinkimas (Landsgemeinde) uždraustas 1997 m. Dėl balsavimo teisės užsieniečiams suteikimo kiekviena savivaldybė nusprendžia savarankiškai.
| Šveicarijos kantonai | |
|---|---|
| Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apencelis Auserodenas, Kas yra Apencelis Auserodenas? Ką reiškia Apencelis Auserodenas?
Apencelis Auserodenas vok Appenzell Ausserrhoden kantonas siaures rytu Sveicarijoje Vyriausybe ir parlamentas įsikure Herizau mieste kantono sostine o teisine valdzia Apencelis Auserodenas yra siaures rytu Sveicarijoje ir ribojasi su Sankt Galeno ir Apencelio Inerodeno kantonais Apencelis Auserodenas vok Appenzell AusserrhodenValstybe SveicarijaAdministracinis centras HerizauRajonu skaicius 20Oficialios kalbos VokieciuGyventoju 2018 gruodis 55 234Plotas 242 84 km Tankumas 2018 gruodis 227 zm km ISO 3166 2 CH ARTinklalapis www ar chVikiteka Apencelis AuserodenasVikitekaIstorijaKantone zmones apsigyveno VII VIII a palei Glato upe Sankt Galeno vienuolynas turejo dideles įtakos vietinei bendruomenei Herizau pirmakart paminetas 907 m o kantonas Appenzell abbatis cella 1071 m 1401 m kantonas sukilo pries vyskupa Po musiu virtines vadinamos Apencelis tapo nepriklausomas nuo vienuolyno 1513 m Apencelis prisijunge prie Sveicarijos federacijos kaip tryliktasis kantonas 1597 m del religiniu priezasciu Apencelio kantonas buvo padalintas į katalikiska Apencelį Inerodena ir protestantiskajį Apencelį Auserodena Nuo XVI a pradeta vystyti audiniu pramone Įsikurus stambioms audimo firmoms vienos pradejo specializuotis audime kitos siuvinejime Tekstiles pramone zlugo 1920 1939 m 1834 m pirmakart priimta konstitucija reformuota 1876 ir 1908 m Del gelezinkelio liniju tiesimu 1875 1913 m isaugo vietine pramone o gyverntoju skaicius pasieke maksimuma 1910 m 57 973 zmones 2001 m kantone gyveno 53 200 zmoniu 1934 m tapo pirmu Apencelio Auserodeno pilieciu tapusiu Sveicarijos Federacijos Tarybos nariu Moterys vietiniu lygiu galejo balsuoti nuo 1972 m bet kantono lygiu tik 1989 m 1994 m moterys buvo pirmakart isrinktos į vyriausybe Atviras susirinkimas Landsgemeinde uzdraustas 1997 m Del balsavimo teises uzsienieciams suteikimo kiekviena savivaldybe nusprendzia savarankiskai Sveicarijos kantonaiApencelis Auserodenas Apencelis Inerodenas Argau Bazelis miestas Bazelis sritis Bernas Ciurichas Cugas Friburas Glarusas Graubiundenas Jura Liucerna Nesatelis Nidvaldenas Obvaldenas Sankt Galenas Safhauzenas Svicas Ticinas Turgau Uris Vale Vo Zoloturnas Zeneva