Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senoji konfederacija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senoji Šveicarijos konfederacija buvo valstybinis darinys, vėliau išsivystęs į šiuolaikinę Šveicarijos valstybę. Jo istorija sirstoma į tris laikotarpius: Trijų, Aštuonių ir Trylikos kantonų sąjungą.
| Eidgenossenschaft Šveicarų respublika | ||||
| De jure Šventosios Romos Imperijos dalis (iki 1648 m.) | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Senoji konfederacija XVIII. amžiuje | ||||
| Sostinė | Nėra duomenų | |||
| Kalbos | prancūzų | |||
| Politinė struktūra | De jure Šventosios Romos Imperijos dalis (iki 1648 m.) | |||
| Era | Viduramžiai Naujieji laikai | |||
| - Trijų kantonų sąjunga | 1291 m., 1291 | |||
| - Prancūzų invazija | 1798 m. | |||
Trijų kantonų sąjunga (1291-1353)
Po Rudolfo I Habsburgo mirties, tikėdamiesi paveldėjimo sukeltos netvarkos 1291 m. rugpjūčio mėn. Uri, Šviuco ir Untervaldeno kantonai (vadinamieji „pirmieji kantonai“) sudarė gynybinę sutartį. Tokios gynybinės sąjungos tuomet buvo gana dažnos. Dabartinėje Šveicarijos teritorijoje seniausia sąjunga prieš valdovus sudaryta 1182 m., kai Blenio ir Léventine slėnių bendruomenės dabartiniame Ticino sudarė sąjungą prieš di Torre dinastiją. Iš šių laikų kilusios legendos apie Vilį Telį.
Pirmųjų kantonų sąjunga sutvirtinta Federacinėje Chartijoje, dokumente, kuris greičiausiai sudarytas jau po įvykusio fakto, XIV amžiuje. Nuo 1899 m. sutarties sudarymo diena rugpjūčio 1 d. minima kaip nacionalinė Šveicarijos šventė.
1315 m. Austrijos kunigaikštis Leopoldas dviem kolonomis įsiveržė į konfederaciją. Pirma kolona susidūrė su valstiečių armija Morgarteno mūšyje lapkričio 15 d. ir jį pralaimėjo. Antroji kolona, judėjusi Untervaldeno link pasitraukė be mūšio. Po šios pergalės konfederacijos nariai atnaujino savo sąjungą pasirašydami Brunnen sutartį 1315 m. gruodžio 9 d. Sudaryta vokiečių kalba ši sutartis galiojo iki pat Helvetijos Respublikos įkūrimo 1798 m.
Pergalė 1315 m. Morgarteno mūšyje faktiškai reiškė nepriklausomybės iškovojimą iš Habsburgų. Siekdama išsaugoti savo nepriklausomybę nuo Habsburgų 1332 m. prie konfederacijos prisijungė Liucerna, 1351 m. Ciurichas. Siekdamas išvengti Habsburgų spaudimo narystės konfederacijoje siekė ir Glarusas, tačiau 1352 m. jis tapo tik antrarūšiu sąjungos nariu.
Cugas (Zug) po Ciūricho įstojimo į konfederaciją tapo jai didele kliūtimi. Pats Cugo miestas buvo nusiteikęs už Habsburgus, o jo apylinkės prijautė konfederacijai. Po apsiausties Cugas buvo užimtas ir 1352 m. Zugo miestas ir apylinkės priimtos į konfederaciją.
1353 m. prie konfederacijos prisijungė Berno miestas.
Aštuonių kantonų konfederacija (1353-1481)
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Aštuonių kantonų konfederacija.
Po Berno įsijungimo 1353 m. susidarė „Senoji Sąjunga“ iš aštuonių valstybių, kuri gyvavo beveik per visą XV-tą amžių, nors Ciūrichas ir buvo išmestas iš federacijos 1440-aisiais dėl teritorinio konflikto dėl Togenburgo (Toggenburg). Habsburgai kurį laiką neatsisakė pretenzijų į maištaujančius kantonus. Du kartus jie bandė nugalėti konfederaciją ir abu kartus jiems nepavyko: 1386 m. Habsburgai pralaimėjo Sempacho mūšį, o 1388 m. Naefelso mūšį. Šios dvi pergalės konsolidavo aštuonių kantonų sąjungą ir 1393 m. buvo pasirašyta Sempacho sutartis nustačiusi įvairias elgesio normas ir konfliktų sprendimo būdus.
Po to Šveicarijos kantonai užsitikrino tam tikrą nepriklausomybę nuo vietinių feodalų, tačiau liko Šventosios Romos imperijos sudėtyje; per XV-tą amžių konfederacija plėtėsi užkariaudama kaimynines teritorijas ir sudarydama sąjungas su daugeliu kaimyninių teritorijų (Apenzell, Valis, Saint-Gall). Plėtimasis vyko ne be konfliktų: po kunigaikščio Fridrycho VII Togenburgo (Toggenburg), kuris nepaliko įpėdinių, mirties konfederacijos nariai, ypač Šviucas ir Ciūrichas susiginčyjo dėl Togenburgo dalybų. Tai sukėlė Senąjį Ciūricho karą (1449-1450).
1474-1478 m. vyko šveicarų sąjungininkų karas su Burgundijos kunigaikščiu Karoliu. Po to, kai berniečiai užėmė Burgundijai priklausantį Savojos Vaud (Waadt) miestą, Burgundijos kunigaikštis suorganizavo karinį žygį. Po Grandson apsiausties 1476 kovo 2 d. kunigaikščio kariuomenė buvo sumušta Grandson mūšyje ir priversta bėgti. Sąjungininkams atiteko milžiniškas grobis, nes tuo metu turtingiausias Europos kunigaikštis prabangos neatsisakė net ir kariniame žygyje. Po kelių mėnesių Karolis apsiautė Murteno miestą, kur 1476 birželio 22 d. jo samdinių kariuomenė buvo sumušta Murteno mūšyje. Kitais metais šveicarų sąjungininkai išvyko į pagalbą draugiškam Lotaringijos kunigaikščiui. 1477 m. sausio 5 d. Burgundijos kunigaikštis Karolis žuvo mūšyje prie Nancy.
Esminė Burgundijos karų pasekmė buvo tai, kad pergalės Grandsono ir Murteno mūšiuose paskatino Europos valdovus samdytis šveicarus į samdinių kariuomenes.
Trylikos kantonų konfederacija (1481-1798)
| Šveicarijos istorija |
| Šveicarijos priešistorė |
| Keltai |
| Romos imperija (, Retija) |
| Burgundų karalystės |
| Frankų imperija (Aukšt. Burgundija) |
| Šventoji Romos Imperija |
| Senoji konfederacija |
| Aštuoni kantonai > |
| Reformacija Šveicarijoje |
| (1648–1798) |
| (1798–1847) |
| (1848–1914) |
| Pasaulinių karų metais |
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje .
Konfederacijos kantonų sėkmė lėmė jos tolesnę plėtrą. 1481 m. į konfederaciją įsijungė Fribūras ir Zoloturnas, 1501 m. - Bazelis ir Šafhauzenas, o 1513 m. - . Taip kantonų skaičius išsiplėtė iki 13, ir toks išliko.
Be 13 pagrindinių konfederacijos vienetų, jai priklausė ir 9 asocijuotieji nariai: Bylis (nuo 1353), Nešatelis (nuo 1406), Valė (nuo 1416/17), (nuo 1451), Sankt Galenas (1454), (nuo 1497/99), (nuo 1515), Ženeva (nuo 1519) ir (nuo 1579).
1648 m., po Vestfalijos taikos, Šveicarijos konfederacija de jure iškovojo nepriklausomybę nuo Šventosios Romos imperijos ir tapo suvereniu politiniu vienetu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji konfederacija, Kas yra Senoji konfederacija? Ką reiškia Senoji konfederacija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoji Sveicarijos konfederacija buvo valstybinis darinys veliau issivystes į siuolaikine Sveicarijos valstybe Jo istorija sirstoma į tris laikotarpius Triju Astuoniu ir Trylikos kantonu sajunga Eidgenossenschaft Sveicaru respublikaDe jure Sventosios Romos Imperijos dalis iki 1648 m 1291 1798 VeliavaLocation ofSenoji konfederacija XVIII amziujeSostine Nera duomenuKalbos prancuzuPolitine struktura De jure Sventosios Romos Imperijos dalis iki 1648 m Era Viduramziai Naujieji laikai Triju kantonu sajunga 1291 m 1291 Prancuzu invazija 1798 m Triju kantonu sajunga 1291 1353 Po Rudolfo I Habsburgo mirties tikedamiesi paveldejimo sukeltos netvarkos 1291 m rugpjucio men Uri Sviuco ir Untervaldeno kantonai vadinamieji pirmieji kantonai sudare gynybine sutartį Tokios gynybines sajungos tuomet buvo gana daznos Dabartineje Sveicarijos teritorijoje seniausia sajunga pries valdovus sudaryta 1182 m kai Blenio ir Leventine sleniu bendruomenes dabartiniame Ticino sudare sajunga pries di Torre dinastija Is siu laiku kilusios legendos apie Vilį Telį Pirmuju kantonu sajunga sutvirtinta Federacineje Chartijoje dokumente kuris greiciausiai sudarytas jau po įvykusio fakto XIV amziuje Nuo 1899 m sutarties sudarymo diena rugpjucio 1 d minima kaip nacionaline Sveicarijos svente 1315 m Austrijos kunigaikstis Leopoldas dviem kolonomis įsiverze į konfederacija Pirma kolona susidure su valstieciu armija Morgarteno musyje lapkricio 15 d ir jį pralaimejo Antroji kolona judejusi Untervaldeno link pasitrauke be musio Po sios pergales konfederacijos nariai atnaujino savo sajunga pasirasydami Brunnen sutartį 1315 m gruodzio 9 d Sudaryta vokieciu kalba si sutartis galiojo iki pat Helvetijos Respublikos įkurimo 1798 m 1339 m Laupeno musis tarp sveicaru ir Savojos kunigaiksciu Pergale 1315 m Morgarteno musyje faktiskai reiske nepriklausomybes iskovojima is Habsburgu Siekdama issaugoti savo nepriklausomybe nuo Habsburgu 1332 m prie konfederacijos prisijunge Liucerna 1351 m Ciurichas Siekdamas isvengti Habsburgu spaudimo narystes konfederacijoje sieke ir Glarusas taciau 1352 m jis tapo tik antrarusiu sajungos nariu Cugas Zug po Ciuricho įstojimo į konfederacija tapo jai didele kliutimi Pats Cugo miestas buvo nusiteikes uz Habsburgus o jo apylinkes prijaute konfederacijai Po apsiausties Cugas buvo uzimtas ir 1352 m Zugo miestas ir apylinkes priimtos į konfederacija 1353 m prie konfederacijos prisijunge Berno miestas Astuoniu kantonu konfederacija 1353 1481 Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Astuoniu kantonu konfederacija Po Berno įsijungimo 1353 m susidare Senoji Sajunga is astuoniu valstybiu kuri gyvavo beveik per visa XV ta amziu nors Ciurichas ir buvo ismestas is federacijos 1440 aisiais del teritorinio konflikto del Togenburgo Toggenburg Habsburgai kurį laika neatsisake pretenziju į maistaujancius kantonus Du kartus jie bande nugaleti konfederacija ir abu kartus jiems nepavyko 1386 m Habsburgai pralaimejo Sempacho musį o 1388 m Naefelso musį Sios dvi pergales konsolidavo astuoniu kantonu sajunga ir 1393 m buvo pasirasyta Sempacho sutartis nustaciusi įvairias elgesio normas ir konfliktu sprendimo budus Po to Sveicarijos kantonai uzsitikrino tam tikra nepriklausomybe nuo vietiniu feodalu taciau liko Sventosios Romos imperijos sudetyje per XV ta amziu konfederacija pletesi uzkariaudama kaimynines teritorijas ir sudarydama sajungas su daugeliu kaimyniniu teritoriju Apenzell Valis Saint Gall Pletimasis vyko ne be konfliktu po kunigaikscio Fridrycho VII Togenburgo Toggenburg kuris nepaliko įpediniu mirties konfederacijos nariai ypac Sviucas ir Ciurichas susigincyjo del Togenburgo dalybu Tai sukele Senajį Ciuricho kara 1449 1450 1474 1478 m vyko sveicaru sajungininku karas su Burgundijos kunigaiksciu Karoliu Po to kai bernieciai uzeme Burgundijai priklausantį Savojos Vaud Waadt miesta Burgundijos kunigaikstis suorganizavo karinį zygį Po Grandson apsiausties 1476 kovo 2 d kunigaikscio kariuomene buvo sumusta Grandson musyje ir priversta begti Sajungininkams atiteko milziniskas grobis nes tuo metu turtingiausias Europos kunigaikstis prabangos neatsisake net ir kariniame zygyje Po keliu menesiu Karolis apsiaute Murteno miesta kur 1476 birzelio 22 d jo samdiniu kariuomene buvo sumusta Murteno musyje Kitais metais sveicaru sajungininkai isvyko į pagalba draugiskam Lotaringijos kunigaiksciui 1477 m sausio 5 d Burgundijos kunigaikstis Karolis zuvo musyje prie Nancy Esmine Burgundijos karu pasekme buvo tai kad pergales Grandsono ir Murteno musiuose paskatino Europos valdovus samdytis sveicarus į samdiniu kariuomenes Trylikos kantonu konfederacija 1481 1798 Sveicarijos istorijaSveicarijos priesistoreKeltaiRomos imperija Retija Burgundu karalystesFranku imperija Aukst Burgundija Sventoji Romos ImperijaSenoji konfederacijaAstuoni kantonai gt Reformacija Sveicarijoje 1648 1798 1798 1847 1848 1914 Pasauliniu karu metaisDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Konfederacijos kantonu sekme leme jos tolesne pletra 1481 m į konfederacija įsijunge Friburas ir Zoloturnas 1501 m Bazelis ir Safhauzenas o 1513 m Taip kantonu skaicius issiplete iki 13 ir toks isliko Be 13 pagrindiniu konfederacijos vienetu jai priklause ir 9 asocijuotieji nariai Bylis nuo 1353 Nesatelis nuo 1406 Vale nuo 1416 17 nuo 1451 Sankt Galenas 1454 nuo 1497 99 nuo 1515 Zeneva nuo 1519 ir nuo 1579 1648 m po Vestfalijos taikos Sveicarijos konfederacija de jure iskovojo nepriklausomybe nuo Sventosios Romos imperijos ir tapo suvereniu politiniu vienetu