Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Per Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą Šveicarija išlaikė ginkluotą neutralumą ir nebuvo įsivėlusi kariniu
Šveicarija pasaulinių karų metais
Per Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą Šveicarija išlaikė ginkluotą neutralumą ir nebuvo įsivėlusi kariniu požiūriu. Čia turėjo savų interesų visi karo dalyviai. Šveicarija buvo diplomatijos, šnipinėjimo, verslo scena ir saugus prieglobstis pabėgėliams.
| Šveicarijos istorija |
| Šveicarijos priešistorė |
| Keltai |
| Romos imperija (, Retija) |
| Burgundų karalystės |
| Frankų imperija (Aukšt. Burgundija) |
| Šventoji Romos Imperija |
| Senoji konfederacija |
| Aštuoni kantonai > |
| Reformacija Šveicarijoje |
| (1648–1798) |
| (1798–1847) |
| (1848–1914) |
| Pasaulinių karų metais |
Pirmasis pasaulinis karas
Per Pirmąjį pasaulinį karą Šveicarija buvo neutrali, bet tai buvo sunku pasiekti, nes turėjo sieną su Centrinėmis valstybėmis (Austrija-Vengrija ir Vokietija) ir Antante (Prancūzija ir Italija). Nuo 1914 m. gruodžio iki 1918 m. pavasario šveicarų kariai buvo Juroje prie Prancūzijos sienos, bijant kad apkasų karas persimes į Šveicariją. Mažiau nerimo kėlė Italijos siena, bet vis tiek kariai buvo laikomi Graubiundene, Engadino regione. Vokiškai kalbantys gyventojai morališkai palaikė Centrines valstybes, o prancūziškai ir itališkai - Antantę. Tai sukėlė nesutarimų 1918 m., bet sąlygojo Šveicarijos neutralumą. Per karą Antantė blokavo Šveicarijos sienas ir tai sukėlė sunkumų. Tačiau dėl neutralumo išaugo Šveicarijos bankininkystė. Taip pat šalis tapo pabėgėlių ir revoliucionierių prieglobsčiu.
Po organizacijos 1907 ir išplėtimo 1911 m. Šveicarijos armija turėjo 250 tūkst karių, o 200 tūkst. žmonių atliko pagalbinius darbus. Po įspūdingų manevrų 1912 m. Prancūzija ir Vokietija įsitikino šveicarų karių profesionalumu.
Po karo paskelbimo 1914 m. liepą, rugpjūčio 1 d. Šveicarijos armija buvo mobilizuota, o rugpjūčio 7 d. naujai paskirtas generolas turėjo 220 tūkst. karių. Kai buvo aišku, kad Šveicarijos neutralumas bus gerbiamas karių skaičius pradėjo mažėti. 1914 m. rugsėjį kai kurie kariai grįžo į savo ūkius ar įmones svarbiose pramonės šakose. 1916 m. lapkritį Šveicarijos armijoje buvo tik 38 tūkst. karių. 1916-17 m. žiemą jų skaičius viršijo 100 tūkst., nes prancūzai pradėjo svarstyti apie įsiveržimą į Šveicariją. Kai šis išpuolis neįvyko, armija vėl pradėjo mažėti. Dėl darbininkų streikų armijoje liko tik 12 500 karių karo pabaigoje.
Per karą kitų valstybių kariai apie 1000 kartų kirto Šveicarijos sieną. Kai kurie iš šių incidentų įvyko Dreisprachenspitze (Trijų kalbų viršūnėje, turima omeny retoromanų, italų ir vokiečių). Šveicarai turėjo čia postą ir viešbutį, kuris buvo sugriautas, nes jį mėgo austrai, viršūnėje. Netoliese kaudavosi italai su austrais ir kartais kulkos pasiekdavo Šveicariją. Trys tautos susitarė, kad kariaujančios pusės nešaudys į Šveicarijos pusę.
Prasidėjus karui į Šveicariją pradėjo plūsti politikai, menininkai, mąstytojai, pacifistai. Bernas, Ženeva, Ciurichas tapo debatų centrais. Ciuriche dvi skirtingos antikarinės grupės sukels ilgalaikius pokyčius pasaulyje. Tai bolševikai ir dadaistai.
Bolševikai buvo socialistų grupė, kuri telkėsi aplink Leniną. Jis buvo pritrenktas, kai didžiosios Europos socialdemokratų partijos (kurios save vadino marksistinėmis) rėmė įvairių šalių karo pastangas. Leninas manė, kad "imperialistinis karas" turi būti paverstas pilietiniu karu tarp klasių. Jis išvyko iš Austrijos į neutralią Šveicariją 1914 m. ir ten veikė iki 1917 m. Po Vasario revoliucijos ir caro Nikolajaus II atsistatydinimo užantspauduotu traukiniu jis nuvyko į Sankt Peterburgą, kur greitai sukėlė Spalio revoliuciją.
Dada meno judėjimas priešinosi visiems karams. Judėjimo įkūrėjai bėgo iš Vokietijos ir Rumunijos nuo karo baisumų. Ciuriche Cabaret Voltaire jie rodė pasirodymus, kuriuose išreiškė pasišlykštėjimą karu ir jį sukėlusiais interesais. Pagal kai kuriuos liudininkus, Dada susiliejo 1916 m. spalio 6 d. kabarete. Menininkai naudojo abstrakcijas kovoti su politinėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis idėjomis, kurios jų nuomone sukėlė karą. Buvo manoma, kad abstrakcijos planavimo ir loginio mąstymo trūkumo rezultatas. Po karo 1918 m. dauguma dadaistų grįžo į tėvynę ar pradėjo judėjimą kituose miestuose.
1917 m. iškilo grėsmė Šveicarijos neutralitetui dėl Grimm-Hoffmann aferos. Socialistas vyko į Rusiją dėrėtis dėl atskiros taikos sutarties tarp Vokietijos ir Rusijos, kad baigtųsi karas Rytų fronte pacifizmo ir socializmo labui. Jis save laikė diplomatu ir teisėtu Šveicarijos vyriausybės atstovu. Jam pavyko pasiekti progresą, bet turėjo prisipažinti esąs apgaviku ir grįžti atgal, kai apie tai išsiaiškino sąjungininkai. Neutralitetas buvo atstatytas atsistatydinus , Šveicarijos Federacijos tarybos nariui, kuris rėmė Grimą, bet apie tai nepranešė kolegoms.
Tarpukaris
Viena iš karo pasekmių Šveicarijai buvo galimybė išplėsti teritoriją. Forarlbergas, Austrijos žemė, 1919 m. gegužės 11 d. surengė referendumą, kuriame 80% buvo skirta pasiūlymui įstoti į Šveicarijos federaciją. Tačiau tam pasipriešino Austrijos vyriausybė, sąjungininkai, Šveicarijos liberalai ir Šveicarijos prancūzai.
Tačiau Lichtenšteinas atsiskyrė nuo Austrijos 1918 m. ir sudarė valiutos ir muitų sąjungą su Šveicarija, kuri garantavo nepriklausomybę. 1920 m. Šveicarija įstojo į Tautų Sąjungą.
1934 m. įsigaliojo Šveicarijos bankininkystės aktas, kuris leido turėti anonimines banko sąskaitas, iš dalies tam, kad vokiečiai (tame tarpe žydai), galėtų paslėpti turtą nuo naujai atsiradusio Trečiojo Reicho.
1936 m. buvo nužudytas Davose. Jis buvo nacių partijos Auslands-Organisation vadas Šveicarijoje. Šveicarijos vyriausybė atsisakė perduoti įtariamąjį žydą Vokietijai ir nuteisė jį 18 metų kalėti, bet jam suteikta amnestija 1946 m.
Antrasis pasaulinis karas
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m., Šveicarija pradėjo mobilizaciją, kad atremtų galimą invaziją. Šalis buvo pasiruošusi karui per 3 dienas. Armiją sudarė 498 327 kariai.
Karo metu naciai buvo parengę detalų invazijos planą, operaciją Tannenbaum, bet Šveicarija nebuvo užpulta. Ji liko nepriklausoma dėl mobilizacijos, ekonominių nuolaidų Vokietijai ir sėkmės, nes invazijai sutrukdė svarbesni įvykiai. Mažytės Šveicarijos nacių partijos bandymai organizuoti Anšliusą žlugo dėl Šveicarijos daugiataučio palikimo, stipraus tautinio identiteto, demokratijos ir žmogaus teisių ilgų tradicijų. Šveicarijos spauda energingai kritikavo Trečiąjį reichą, siutindama jo lyderius. Keršydamas Berlynas Šveicariją paskelbė viduramžių rudimentu, o jos vokiečius - degeneravusiais.
Nepaisant visuomenės nuomonės ir politinės padėties kai kurie aukšto rango karininkai Šveicarijos armijoje turėjo nacistinių pažiūrų: pulkininkai Arthur Fonjallaz ir Eugen Bircher, kuris vadovavo Šveicarų patriotų federacijai (vok. Schweizerischer Vaterländischer Verband).
Vokietija nuolat pažeidinėjo Šveicarijos oro erdvę. Per Mūšį dėl Prancūzijos vokiečiai bent 197 kartus buvo įskridę į Šveicariją. Šveicarai nušovė 11 nacių lėktuvų nuo 1940 m. gegužės 10 d. iki 1940 m. birželio 17 d. Vokietija protestavo diplomatiškai birželio 5 d., o antra nota birželio 19 d. turėjo aiškių grasinimų. Hitlerį ypač siutino, kad šveicarai numušė vokiečių pilotus su vokiška technika. Birželio 20 d. Šveicarijos oro pajėgoms buvo įsakyta nešaudyti į oro erdvės pažeidėjus. Vietoj to šveicarai versdavo juos leistis į šveicarų oro uostus, kuriuos Hitlerio pasiųsti žmonės nesėkmingai sabotavo.
Šveicarijos oro erdvę taip pat pažeidinėjo sąjungininkai. Dažniausiai tai buvo iš bombardavimų Italijoje ir Vokietijoje grįžtantys sugadinti lėktuvai, kurie rinkdavosi šveicarų, o ne nacių įkalinimą. Šveicarai sulaikė virš 100 tokių lėktuvų.
Kadangi Šveicarija per karą buvo apsupta nacistinių teritorijų, ją kartais netyčia bombarduodavo sąjungininkai. Žymiausias yra Šafhauzeno incidentas 1944 m. balandžio 1 d. Amerikiečiai jį palaikė Liudvigshafenu prie Reino, netoli esančiu Vokietijos miestu. Žuvo 40 žmonių, sugriauta 50 pastatų, tarp jų grupė mažų fabrikų, gaminusi ginklų dalis Vokietijai.
Šie bombardavimai paveikė nuolaidžiavimus sąjungininkams taip, kad Šveicarija paskelbė netoleruosianti bet kokio lėktuvo įsiveržimo į jos oro erdvę ir liepė šaudyti į amerikiečių lėktuvus. Nuo bombardavimų nukentėjo ne tik civiliai, buvo nušaunami pasiklydę amerikiečių lėktuvai ar amerikiečiai numušdavo šveicarų lėktuvus. 1945 m. vasarį žuvo 18 civilių dėl bombų numestų ant Šteino prie Reino, Valso ir Rafco miestų Šveicarijoje. 1945 m. kovo 4 d. buvo bombarduojamas Bazelis ir Ciurichas. Bazelio traukinių stotyje buvo sunaikintas vienas keleivinis traukinys, bet apie aukas nepranešama. Tačiau vėliau B-24 Liberator nužudė 5 žmones išmesdamas bombas Ciuriche. Įgula manė, kad atakuoja Freiburgą Vokietijoje. Nors JAV vyriausybė mėgino minimalizuoti politinę žalą, kai kurie aukšto rango pareigūnai teigė, kad Šveicarija "pilna palaikančių vokiečius" ir nusipelno bombardavimų.
Į Šveicariją vykdavo pabėgėliai nuo nacių, bet čia buvo griežti prieglobsčio prašymo reikalavimai. 1933-1944 m. prieglobstį gaudavo tik tie, kuriems grėsdavo susidorojimas dėl politinės veiklos. Nebuvo minimas tikėjimas, tautybė ar rasė. Todėl tuo metu prieglobstį gavo tik 644 žmonės, iš jų 252 per karą. 300 tūkst. pabėgėlių buvo internuota. Iš jų 104 tūkst. buvo užsienio šalių kariai. Visiems pabėgėliams nebuvo leista dirbti. Iš pabėgėlių 60 tūkst. bėgo nuo nacių persekiojimo, kurių tarpe buvo 26-27 tūkst. žydų. Dar 10-24 tūkst. žydų negavo leidimo likti Šveicarijoje. Šveicarijos atstovas jiems aiškino, kad "mūsų gelbėjimosi valtis pilna". Šveicarija turėjo daugiau žydų pabėgėlių nei bet kuri kita valstybė ir karo pabaigoje 115 tūkst. žmonių iš viso siekė prieglobsčio.
Išnašos
- „Introduction“. Suarchyvuotas originalas 2009-01-14. Nuoroda tikrinta 2011-12-05.
- - Centre d'études et de documentation sur la démocratie directe
- Schaffhausen im Zweiten Weltkrieg Archyvuota kopija 2017-10-03 iš Wayback Machine projekto.
- US-Bomben auf Schweizer Kantone Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Military Agency Records
- Regan, Geoffrey. Blue on Blue - A History of Friendly Fire. Avin Books, New York, 1995.
- Halbrook, Stephen (2003). Target Switzerland: Swiss Armed Neutrality in World War II. Da Capo Press. p. 224. ISBN 0-306-81325-4.
- Prince, Cathryn (2003). Shot from the sky : American POWs in Switzerland. Annapolis, Md.: Naval Institute Press. p. 179. ISBN 1-55750-433-4.
- Bergier, Jean-Francois; W. Bartoszewski, S. Friedländer, H. James, H. Junz, G. Kreis, S. Milton, J. Picard, J. Tanner, D. Thürer, J. Voyame (2002). "Final Report of the Independent Commission of Experts Switzerland – Second World War". {{{booktitle}}}: 107, Zürich: Pendo Verlag GmbH.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šveicarija pasaulinių karų metais, Kas yra Šveicarija pasaulinių karų metais? Ką reiškia Šveicarija pasaulinių karų metais?
Per Pirmajį pasaulinį kara ir Antrajį pasaulinį kara Sveicarija islaike ginkluota neutraluma ir nebuvo įsivelusi kariniu poziuriu Cia turejo savu interesu visi karo dalyviai Sveicarija buvo diplomatijos snipinejimo verslo scena ir saugus prieglobstis pabegeliams Sveicarijos istorijaSveicarijos priesistoreKeltaiRomos imperija Retija Burgundu karalystesFranku imperija Aukst Burgundija Sventoji Romos ImperijaSenoji konfederacijaAstuoni kantonai gt Reformacija Sveicarijoje 1648 1798 1798 1847 1848 1914 Pasauliniu karu metaisPirmasis pasaulinis karasPer Pirmajį pasaulinį kara Sveicarija buvo neutrali bet tai buvo sunku pasiekti nes turejo siena su Centrinemis valstybemis Austrija Vengrija ir Vokietija ir Antante Prancuzija ir Italija Nuo 1914 m gruodzio iki 1918 m pavasario sveicaru kariai buvo Juroje prie Prancuzijos sienos bijant kad apkasu karas persimes į Sveicarija Maziau nerimo kele Italijos siena bet vis tiek kariai buvo laikomi Graubiundene Engadino regione Vokiskai kalbantys gyventojai moraliskai palaike Centrines valstybes o prancuziskai ir italiskai Antante Tai sukele nesutarimu 1918 m bet salygojo Sveicarijos neutraluma Per kara Antante blokavo Sveicarijos sienas ir tai sukele sunkumu Taciau del neutralumo isaugo Sveicarijos bankininkyste Taip pat salis tapo pabegeliu ir revoliucionieriu prieglobsciu Vaizdas nuo Triju kalbu virsunes į Stelvio pereja Po organizacijos 1907 ir ispletimo 1911 m Sveicarijos armija turejo 250 tukst kariu o 200 tukst zmoniu atliko pagalbinius darbus Po įspudingu manevru 1912 m Prancuzija ir Vokietija įsitikino sveicaru kariu profesionalumu Sveicarijos armijos stebejimo baliono naudoto per Pirmajį pasaulinį kara kopija Po karo paskelbimo 1914 m liepa rugpjucio 1 d Sveicarijos armija buvo mobilizuota o rugpjucio 7 d naujai paskirtas generolas turejo 220 tukst kariu Kai buvo aisku kad Sveicarijos neutralumas bus gerbiamas kariu skaicius pradejo mazeti 1914 m rugsejį kai kurie kariai grįzo į savo ukius ar įmones svarbiose pramones sakose 1916 m lapkritį Sveicarijos armijoje buvo tik 38 tukst kariu 1916 17 m ziema ju skaicius virsijo 100 tukst nes prancuzai pradejo svarstyti apie įsiverzima į Sveicarija Kai sis ispuolis neįvyko armija vel pradejo mazeti Del darbininku streiku armijoje liko tik 12 500 kariu karo pabaigoje Per kara kitu valstybiu kariai apie 1000 kartu kirto Sveicarijos siena Kai kurie is siu incidentu įvyko Dreisprachenspitze Triju kalbu virsuneje turima omeny retoromanu italu ir vokieciu Sveicarai turejo cia posta ir viesbutį kuris buvo sugriautas nes jį mego austrai virsuneje Netoliese kaudavosi italai su austrais ir kartais kulkos pasiekdavo Sveicarija Trys tautos susitare kad kariaujancios puses nesaudys į Sveicarijos puse Prasidejus karui į Sveicarija pradejo plusti politikai menininkai mastytojai pacifistai Bernas Zeneva Ciurichas tapo debatu centrais Ciuriche dvi skirtingos antikarines grupes sukels ilgalaikius pokycius pasaulyje Tai bolsevikai ir dadaistai Lentele ant Lenino namo Spiegelgasse 14 Ciuriche Bolsevikai buvo socialistu grupe kuri telkesi aplink Lenina Jis buvo pritrenktas kai didziosios Europos socialdemokratu partijos kurios save vadino marksistinemis reme įvairiu saliu karo pastangas Leninas mane kad imperialistinis karas turi buti paverstas pilietiniu karu tarp klasiu Jis isvyko is Austrijos į neutralia Sveicarija 1914 m ir ten veike iki 1917 m Po Vasario revoliucijos ir caro Nikolajaus II atsistatydinimo uzantspauduotu traukiniu jis nuvyko į Sankt Peterburga kur greitai sukele Spalio revoliucija Dada meno judejimas priesinosi visiems karams Judejimo įkurejai bego is Vokietijos ir Rumunijos nuo karo baisumu Ciuriche Cabaret Voltaire jie rode pasirodymus kuriuose isreiske pasislykstejima karu ir jį sukelusiais interesais Pagal kai kuriuos liudininkus Dada susiliejo 1916 m spalio 6 d kabarete Menininkai naudojo abstrakcijas kovoti su politinemis kulturinemis ir socialinemis idejomis kurios ju nuomone sukele kara Buvo manoma kad abstrakcijos planavimo ir loginio mastymo trukumo rezultatas Po karo 1918 m dauguma dadaistu grįzo į tevyne ar pradejo judejima kituose miestuose 1917 m iskilo gresme Sveicarijos neutralitetui del Grimm Hoffmann aferos Socialistas vyko į Rusija deretis del atskiros taikos sutarties tarp Vokietijos ir Rusijos kad baigtusi karas Rytu fronte pacifizmo ir socializmo labui Jis save laike diplomatu ir teisetu Sveicarijos vyriausybes atstovu Jam pavyko pasiekti progresa bet turejo prisipazinti esas apgaviku ir grįzti atgal kai apie tai issiaiskino sajungininkai Neutralitetas buvo atstatytas atsistatydinus Sveicarijos Federacijos tarybos nariui kuris reme Grima bet apie tai nepranese kolegoms TarpukarisViena is karo pasekmiu Sveicarijai buvo galimybe isplesti teritorija Forarlbergas Austrijos zeme 1919 m geguzes 11 d surenge referenduma kuriame 80 buvo skirta pasiulymui įstoti į Sveicarijos federacija Taciau tam pasipriesino Austrijos vyriausybe sajungininkai Sveicarijos liberalai ir Sveicarijos prancuzai Taciau Lichtensteinas atsiskyre nuo Austrijos 1918 m ir sudare valiutos ir muitu sajunga su Sveicarija kuri garantavo nepriklausomybe 1920 m Sveicarija įstojo į Tautu Sajunga 1934 m įsigaliojo Sveicarijos bankininkystes aktas kuris leido tureti anonimines banko saskaitas is dalies tam kad vokieciai tame tarpe zydai galetu paslepti turta nuo naujai atsiradusio Treciojo Reicho 1936 m buvo nuzudytas Davose Jis buvo naciu partijos Auslands Organisation vadas Sveicarijoje Sveicarijos vyriausybe atsisake perduoti įtariamajį zyda Vokietijai ir nuteise jį 18 metu kaleti bet jam suteikta amnestija 1946 m Antrasis pasaulinis karasPrancuzisko Morane Saulnier M S 406 pastatyto pagal sveicaru licenzija ir naudoto per Antrajį pasaulinį kara kopija Prasidejus Antrajam pasauliniam karui 1939 m Sveicarija pradejo mobilizacija kad atremtu galima invazija Salis buvo pasiruosusi karui per 3 dienas Armija sudare 498 327 kariai Karo metu naciai buvo parenge detalu invazijos plana operacija Tannenbaum bet Sveicarija nebuvo uzpulta Ji liko nepriklausoma del mobilizacijos ekonominiu nuolaidu Vokietijai ir sekmes nes invazijai sutrukde svarbesni įvykiai Mazytes Sveicarijos naciu partijos bandymai organizuoti Ansliusa zlugo del Sveicarijos daugiataucio palikimo stipraus tautinio identiteto demokratijos ir zmogaus teisiu ilgu tradiciju Sveicarijos spauda energingai kritikavo Treciajį reicha siutindama jo lyderius Kersydamas Berlynas Sveicarija paskelbe viduramziu rudimentu o jos vokiecius degeneravusiais Nepaisant visuomenes nuomones ir politines padeties kai kurie auksto rango karininkai Sveicarijos armijoje turejo nacistiniu paziuru pulkininkai Arthur Fonjallaz ir Eugen Bircher kuris vadovavo Sveicaru patriotu federacijai vok Schweizerischer Vaterlandischer Verband Vokietija nuolat pazeidinejo Sveicarijos oro erdve Per Musį del Prancuzijos vokieciai bent 197 kartus buvo įskride į Sveicarija Sveicarai nusove 11 naciu lektuvu nuo 1940 m geguzes 10 d iki 1940 m birzelio 17 d Vokietija protestavo diplomatiskai birzelio 5 d o antra nota birzelio 19 d turejo aiskiu grasinimu Hitlerį ypac siutino kad sveicarai numuse vokieciu pilotus su vokiska technika Birzelio 20 d Sveicarijos oro pajegoms buvo įsakyta nesaudyti į oro erdves pazeidejus Vietoj to sveicarai versdavo juos leistis į sveicaru oro uostus kuriuos Hitlerio pasiusti zmones nesekmingai sabotavo Sveicarijos oro erdve taip pat pazeidinejo sajungininkai Dazniausiai tai buvo is bombardavimu Italijoje ir Vokietijoje grįztantys sugadinti lektuvai kurie rinkdavosi sveicaru o ne naciu įkalinima Sveicarai sulaike virs 100 tokiu lektuvu Kadangi Sveicarija per kara buvo apsupta nacistiniu teritoriju ja kartais netycia bombarduodavo sajungininkai Zymiausias yra Safhauzeno incidentas 1944 m balandzio 1 d Amerikieciai jį palaike Liudvigshafenu prie Reino netoli esanciu Vokietijos miestu Zuvo 40 zmoniu sugriauta 50 pastatu tarp ju grupe mazu fabriku gaminusi ginklu dalis Vokietijai B 24 Liberator bombarduoja Pietu Vokietija 1945 m kovo 19 d Sie bombardavimai paveike nuolaidziavimus sajungininkams taip kad Sveicarija paskelbe netoleruosianti bet kokio lektuvo įsiverzimo į jos oro erdve ir liepe saudyti į amerikieciu lektuvus Nuo bombardavimu nukentejo ne tik civiliai buvo nusaunami pasiklyde amerikieciu lektuvai ar amerikieciai numusdavo sveicaru lektuvus 1945 m vasarį zuvo 18 civiliu del bombu numestu ant Steino prie Reino Valso ir Rafco miestu Sveicarijoje 1945 m kovo 4 d buvo bombarduojamas Bazelis ir Ciurichas Bazelio traukiniu stotyje buvo sunaikintas vienas keleivinis traukinys bet apie aukas nepranesama Taciau veliau B 24 Liberator nuzude 5 zmones ismesdamas bombas Ciuriche Įgula mane kad atakuoja Freiburga Vokietijoje Nors JAV vyriausybe megino minimalizuoti politine zala kai kurie auksto rango pareigunai teige kad Sveicarija pilna palaikanciu vokiecius ir nusipelno bombardavimu Į Sveicarija vykdavo pabegeliai nuo naciu bet cia buvo griezti prieglobscio prasymo reikalavimai 1933 1944 m prieglobstį gaudavo tik tie kuriems gresdavo susidorojimas del politines veiklos Nebuvo minimas tikejimas tautybe ar rase Todel tuo metu prieglobstį gavo tik 644 zmones is ju 252 per kara 300 tukst pabegeliu buvo internuota Is ju 104 tukst buvo uzsienio saliu kariai Visiems pabegeliams nebuvo leista dirbti Is pabegeliu 60 tukst bego nuo naciu persekiojimo kuriu tarpe buvo 26 27 tukst zydu Dar 10 24 tukst zydu negavo leidimo likti Sveicarijoje Sveicarijos atstovas jiems aiskino kad musu gelbejimosi valtis pilna Sveicarija turejo daugiau zydu pabegeliu nei bet kuri kita valstybe ir karo pabaigoje 115 tukst zmoniu is viso sieke prieglobscio Isnasos Introduction Suarchyvuotas originalas 2009 01 14 Nuoroda tikrinta 2011 12 05 Centre d etudes et de documentation sur la democratie directe Schaffhausen im Zweiten Weltkrieg Archyvuota kopija 2017 10 03 is Wayback Machine projekto US Bomben auf Schweizer Kantone Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto Military Agency Records Regan Geoffrey Blue on Blue A History of Friendly Fire Avin Books New York 1995 Halbrook Stephen 2003 Target Switzerland Swiss Armed Neutrality in World War II Da Capo Press p 224 ISBN 0 306 81325 4 Prince Cathryn 2003 Shot from the sky American POWs in Switzerland Annapolis Md Naval Institute Press p 179 ISBN 1 55750 433 4 Bergier Jean Francois W Bartoszewski S Friedlander H James H Junz G Kreis S Milton J Picard J Tanner D Thurer J Voyame 2002 Final Report of the Independent Commission of Experts Switzerland Second World War booktitle 107 Zurich Pendo Verlag GmbH