Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 54 20 š pl 21 03 19 r ilg 55 905439 š pl 21 055337 r ilg 55 905439 21 055337 Šv Jurgio vardo koplyčia ant Birutės kal
Palangos botanikos parkas
55°54′20″š. pl. 21°03′19″r. ilg. / 55.905439°š. pl. 21.055337°r. ilg.
Palangos botanikos parkas, anksčiau vadintas Birutės parku, Tiškevičių dvaro parku – Palangos gintaro muziejų supantis esantis Palangoje. Šio parko įkūrimo simboline data laikomi 1897 m.
Parko duomenys
Parko plotas – 101,3 ha - tai maždaug atitinka 140 futbolo aikščių plotui. Iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Parkui priklausantys pliažai ir parkai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Parko teritorijoje įvairios dangos takai ir keliai tęsiasi 18 km.
Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų.
Istorija
Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX a. pabaigoje sukūrė garsus prancūzų Eduardas Fransua Andrė kartu su sūnumi Renė ir belgų sodininku Buisenu de Kulonu (Buyssen de Coulon).
Parkas įkurtas XIX a. pab. buvusio šventojo ir Birutės kalno teritorijoje. Prieš įrengiant parką ir pastatant dvarą, šiame miške tarp lapuočių dominavo paprastosios pušys ir kemsynais apaugusios pelkės. Architektas sumanė iškirsti daugumą lapuočių medžių, kad atsivertų pušų grožis. Medžius kirsti medpjoviai buvo samdomi iš kitur, nes vietiniai gyventojai kirsti medžių šventame miške nedrįso. Vėliau gerokai išretintą mišką Eduardas Fransua Andrė papildė egzotiniais medžiais.
Grafų Tiškevičių užsakymu vietoje kemsynais apaugusios pelkės buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose vėliau buvo įkurtas Palangos gintaro muziejus.
1935 m. sudaryta parko šiaurės rytinės dalies išplanavimo naujasis projektas.
1958 m. Palangos parkas įtrauktas į 194 saugomų parkų sąrašą.
1960 m. gegužės 14 d. priimtas nutarimas dėl Palangos botanikos parko įsteigimo.
1963 m. paskelbti 24 Lietuvos respublikinės reikšmės paminklai, į kurių sąrašą įtrauktas ir Palangos botanikos parkas.
1967 m. parkas labai nukentėjo nuo čia praūžusio uragano. Tuomet vėtra parke išguldė per pusantro tūkstančio medžių. Tuometėmis priemonėmis pušys buvo raunamos su šaknimis ir persodinamos parke. Šitaip per dvejus metus čia buvo pasodinta apie 5 tūkst. pušų
1993 m. atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra.
1994 m. prie parko buvo prijungtos ties juo esančios pajūrio teritorijos.
Augalija
Medeliai į Palangą buvo atvežti iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų Europos botanikos sodų. Dabar vyraujanti parko medynų rūšis, kaip ir anksčiau, yra paprastoji pušis. Drėgnesnėse vietose auga juodalksnių ir paprastųjų eglių grupelės. Be jų dar auga paprastosios vinkšnos, paprastastieji skirpstai, platanalapiai klevai, sidabriniai klevai, popieržieviai beržai, , , Lausono puskiparisis, paprastieji bukai, raudonieji ąžuolai, ir kitos rūšys.
Anksčiau parke augo apie 500 medžių, krūmų ir vijoklinių rūšių. Bet eksperimentinis Lietuvai augalijos asortimentas išliko ne visas - dalis augalų neprisitaikė prie permainingo Lietuvos pajūrio klimato, daug augalų sunaikino vandalai, ypač per karus bei pirmaisiais pokario metais, kai parkas buvo menkai prižiūrimas. Dabar parke introdukuotų sumedėjusių augalų priskaičiuojama iki 250 rūšių. Natūraliai augančių žolinių augalų parke - 370 rūšių, iš kurių 24 rūšys Lietuvoje retos (1992 m. duomenimis).
Gyvūnija
Paukščiai
Maždaug 1992 m. duomenimis, parko teritorijoje aptinkamos 60 paukščių rūšių.
Čia peri krankliai, juodagalvės sniegenos, kikiliai, bukučiai, didžiosios zylės, mėlynosios zylės, juodosios zylės, strazdai giesmininkai, amaliniai strazdai, smilginiai strazdai, juodieji strazdai, paprastosios raudonuodegės, margasparnės musinukės, pilkosios devynbalsės, žaliosios pečialindos, pilkosios pečialindos, ankstyvosios pečialindos, rudosios devynbalsės, juodagalvės devynbalsės, Karetaitės, gulbes nebyles, didžiąsias antis, pelėsakaliai, gegutės, didieji geniai, langinės kregždės, varnėnai, baltosios kielės.
Tikriausiai peri naminės pelėdos, vidutiniai geniai, keršuliai, varnos, lipučiai, Tošinukės, raibosios devynbalsės, sodinės devynbalsės, nykštukai, liepsnelės, lakštingalos, pilkosios zylės, šiaurinės pilkosios zylės, kuoduotosios zylės, svilikėliai, Žaliukės, alksninukai, dagiliai, geltonosios startos.
Reguliariai užklysta rudagalviai kirai, paprastieji čiurliai, šelmeninės kregždės.
Retkarčiais užklysta juodosios meletos, pilkieji garniai, naminiai žvirbliai, dirviniai vieversiai, geltonosios kielės, baltabruviai strazdai, .
Iš egzotinių paukščių rūšių čia galima pamatyti povus, bei perinčias .
Žinduoliai
Parke gyvena briedžiai, stirnos, šernai, rudosios lapės, kiaunės, šermuonėliai, žebenkštys, pilkieji kiškiai, paprastosios voverės, šiauriniai baltakrūčiai ežiai, miškinės pelės, miegapelės, pelėnai, kirstukai, kurmiai, šikšnosparniai.
Varliagyviai
Pievinės varlės, mažosios kūdrinės varlės.
Ropliai
Aptinkami geltonskruosčiai žalčiai.
Šaltiniai
- pgm.lt / Oficiali muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2011-09-20 iš Wayback Machine projekto.
- palangatic.lt / Birutės parkas
- lrytas.lt / Birutės parkas – Palangos istorijos atspindys Archyvuota kopija 2018-07-29 iš Wayback Machine projekto.. Alvydas Ziabkus 2017-08-31 09:18, atnaujinta 2017-08-31 09:18
Nuorodos
- pgm.lt / Oficiali muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2011-09-20 iš Wayback Machine projekto.
- delfi.lt / Alternatyva garsiajai Palangos Basanavičiaus gatvei – plotu ji prilygsta 140 futbolo stadionų, Justinas Arlauskas, Robertas Narmontas, www.GRYNAS.lt | 2018 m. liepos 26 d.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palangos botanikos parkas, Kas yra Palangos botanikos parkas? Ką reiškia Palangos botanikos parkas?
55 54 20 s pl 21 03 19 r ilg 55 905439 s pl 21 055337 r ilg 55 905439 21 055337 Sv Jurgio vardo koplycia ant Birutes kalnoParko fragmentas Palangos botanikos parkas anksciau vadintas Birutes parku Tiskeviciu dvaro parku Palangos gintaro muzieju supantis esantis Palangoje Sio parko įkurimo simboline data laikomi 1897 m Parko duomenysParko plotas 101 3 ha tai mazdaug atitinka 140 futbolo aiksciu plotui Is ju medynai 60 ha pievos 24 5 ha gelynai 0 5 ha vandens telkiniai 1 16 ha Parkui priklausantys pliazai ir parkai juros pakrante driekiasi 1 5 km Parko teritorijoje įvairios dangos takai ir keliai tesiasi 18 km Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai 7 skulpturos daug mazosios architekturos formu IstorijaEgles zalciu karalienes skulptura Palangos botanikos parkeGrafu Tiskeviciu rumai dabar juose įrengtas Palangos gintaro muziejus Peizazinio plano parko projekta grafu Tiskeviciu uzsakymu XIX a pabaigoje sukure garsus prancuzu Eduardas Fransua Andre kartu su sunumi Rene ir belgu sodininku Buisenu de Kulonu Buyssen de Coulon Tvenkinys Parkas įkurtas XIX a pab buvusio sventojo ir Birutes kalno teritorijoje Pries įrengiant parka ir pastatant dvara siame miske tarp lapuociu dominavo paprastosios pusys ir kemsynais apaugusios pelkes Architektas sumane iskirsti dauguma lapuociu medziu kad atsivertu pusu grozis Medzius kirsti medpjoviai buvo samdomi is kitur nes vietiniai gyventojai kirsti medziu sventame miske nedrįso Veliau gerokai isretinta miska Eduardas Fransua Andre papilde egzotiniais medziais Grafu Tiskeviciu uzsakymu vietoje kemsynais apaugusios pelkes buvo iskasti tvenkiniai o gruntas panaudotas busimo dvaro pylimui 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rumai kuriuose veliau buvo įkurtas Palangos gintaro muziejus 1935 m sudaryta parko siaures rytines dalies isplanavimo naujasis projektas 1958 m Palangos parkas įtrauktas į 194 saugomu parku sarasa 1960 m geguzes 14 d priimtas nutarimas del Palangos botanikos parko įsteigimo 1963 m paskelbti 24 Lietuvos respublikines reiksmes paminklai į kuriu sarasa įtrauktas ir Palangos botanikos parkas 1967 m parkas labai nukentejo nuo cia prauzusio uragano Tuomet vetra parke isgulde per pusantro tukstancio medziu Tuometemis priemonemis pusys buvo raunamos su saknimis ir persodinamos parke Sitaip per dvejus metus cia buvo pasodinta apie 5 tukst pusu 1993 m atstatyta Laiminancio Kristaus skulptura 1994 m prie parko buvo prijungtos ties juo esancios pajurio teritorijos AugalijaBirutes kalnas smelio kopa kur kaip manoma palaidota kunigaikscio Kestucio zmona Birute Medeliai į Palanga buvo atvezti is Berlyno Karaliauciaus ir kitu Europos botanikos sodu Dabar vyraujanti parko medynu rusis kaip ir anksciau yra paprastoji pusis Dregnesnese vietose auga juodalksniu ir paprastuju egliu grupeles Be ju dar auga paprastosios vinksnos paprastastieji skirpstai platanalapiai klevai sidabriniai klevai popierzieviai berzai Lausono puskiparisis paprastieji bukai raudonieji azuolai ir kitos rusys Anksciau parke augo apie 500 medziu krumu ir vijokliniu rusiu Bet eksperimentinis Lietuvai augalijos asortimentas isliko ne visas dalis augalu neprisitaike prie permainingo Lietuvos pajurio klimato daug augalu sunaikino vandalai ypac per karus bei pirmaisiais pokario metais kai parkas buvo menkai priziurimas Dabar parke introdukuotu sumedejusiu augalu priskaiciuojama iki 250 rusiu Naturaliai auganciu zoliniu augalu parke 370 rusiu is kuriu 24 rusys Lietuvoje retos 1992 m duomenimis GyvunijaPauksciai Mazdaug 1992 m duomenimis parko teritorijoje aptinkamos 60 pauksciu rusiu Cia peri krankliai juodagalves sniegenos kikiliai bukuciai didziosios zyles melynosios zyles juodosios zyles strazdai giesmininkai amaliniai strazdai smilginiai strazdai juodieji strazdai paprastosios raudonuodeges margasparnes musinukes pilkosios devynbalses zaliosios pecialindos pilkosios pecialindos ankstyvosios pecialindos rudosios devynbalses juodagalves devynbalses Karetaites gulbes nebyles didziasias antis pelesakaliai gegutes didieji geniai langines kregzdes varnenai baltosios kieles Tikriausiai peri namines peledos vidutiniai geniai kersuliai varnos lipuciai Tosinukes raibosios devynbalses sodines devynbalses nykstukai liepsneles lakstingalos pilkosios zyles siaurines pilkosios zyles kuoduotosios zyles svilikeliai Zaliukes alksninukai dagiliai geltonosios startos Reguliariai uzklysta rudagalviai kirai paprastieji ciurliai selmenines kregzdes Retkarciais uzklysta juodosios meletos pilkieji garniai naminiai zvirbliai dirviniai vieversiai geltonosios kieles baltabruviai strazdai Is egzotiniu pauksciu rusiu cia galima pamatyti povus bei perincias Zinduoliai Parke gyvena briedziai stirnos sernai rudosios lapes kiaunes sermuoneliai zebenkstys pilkieji kiskiai paprastosios voveres siauriniai baltakruciai eziai miskines peles miegapeles pelenai kirstukai kurmiai siksnosparniai Varliagyviai Pievines varles mazosios kudrines varles Ropliai Aptinkami geltonskruosciai zalciai Saltiniaipgm lt Oficiali muziejaus svetaine Archyvuota kopija 2011 09 20 is Wayback Machine projekto palangatic lt Birutes parkas lrytas lt Birutes parkas Palangos istorijos atspindys Archyvuota kopija 2018 07 29 is Wayback Machine projekto Alvydas Ziabkus 2017 08 31 09 18 atnaujinta 2017 08 31 09 18Nuorodospgm lt Oficiali muziejaus svetaine Archyvuota kopija 2011 09 20 is Wayback Machine projekto delfi lt Alternatyva garsiajai Palangos Basanaviciaus gatvei plotu ji prilygsta 140 futbolo stadionu Justinas Arlauskas Robertas Narmontas www GRYNAS lt 2018 m liepos 26 d