Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Phylloscopus trochilusAnkstyvoji pečialinda Phylloscopus trochilus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipa
Ankstyvoji pečialinda
| Phylloscopus trochilus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Phylloscopus trochilus Linnaeus, 1758 |
Ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis, priklausantis pečialindų genčiai.
Išvaizda
Ankstyvoji pečialinda gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Panaši į pilkąją pečialindą. Nesunku atskirti iš giesmės ir šviesių kojų.
Patino ir patelės kūno viršutinė dalis rusvai pilka, rudenį gelsvai žalia. Virš akių neryškus balsvas antakis. Antroji didžioji plasnojamoji plunksna ilgesnė už šeštąją. Kūno apačia gelsvai balta, rudenį ryškiai geltona. Snapas rudas. Kojos šviesiai rudos. Rainelė ruda. Jauniklių kūno viršus žalsvas, apačia gelsva. Išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę retais, gana ilgais, pilkai baltais pūkais. Žiotys geltonai oranžinės.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo šiaurinės Prancūzijos, Alpių, Skandinavijos iki Kolymos ir Anadyrio baseino. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žemupį, Taimyrą, Kolymos deltą, pietuose tęsiasi iki Viliujaus slėnio, Sajanų, šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Moldavijos, Balkanų, Apeninų pusiasalio. Gyvena Britų ir Baltijos jūros salose. Žiemoja Afrikoje. Lietuvoje taip pat paplitęs paukštis.
Biologija
Laikosi šviesiuose su gausiu pomiškiu lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, ypač pamiškėse. Peri Nemuno ir kitų upių lankų karklynuose, laukų giraitėse, soduose, paežerių krūmynuose, raistuose, krūmuotose pievose, retesniuose pušų su beržais jaunuolynuose. Už žaliąją ir pilkąją pečialindą daug retesnė girioje, gausesnė retmėse ir arti vandens. Judriai straksi, skraido medelių ir krūmų šakomis.
Keliauja ir maitinasi dieną. Prie lizdo neramiai piepsi – balsas liūdnesnis ir labiau prislopęs negu pilkosios pečialindos. Liepos mėnesį neperinčios, jaunos ankstyvosios pečialindos jungiasi prie klajojančių įvairiarūšių giesmininkų būrelių, bet pačios tarpusavyje nesudaro didesnių būrių net migruodamos.
Lizdą krauna ant žemės, bet jį pastebėti gana sunku. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–7 kiaušiniai, patelės perimi apie dvi savaites. Jaunikliai lizde pasilieka 15–18 dienų. Juos lesina abu porelės nariai. Per metus užaugina vieną vadą. Žuvus lizdui, deda antrą kartą.
Lesa vabzdžius, ypač mėgsta vikšrus, muses, uodus.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ankstyvoji pečialinda, Kas yra Ankstyvoji pečialinda? Ką reiškia Ankstyvoji pečialinda?
Phylloscopus trochilusAnkstyvoji pecialinda Phylloscopus trochilus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Devynbalsiniai Sylviidae Gentis Pecialindos Phylloscopus Rusis Ankstyvoji pecialinda Phylloscopus trochilus BinomasPhylloscopus trochilus Linnaeus 1758 Ankstyvoji pecialinda Phylloscopus trochilus devynbalsiniu Sylviidae seimos paukstis priklausantis pecialindu genciai IsvaizdaAnkstyvoji pecialinda gerokai mazesne uz naminį zvirblį Panasi į pilkaja pecialinda Nesunku atskirti is giesmes ir sviesiu koju Patino ir pateles kuno virsutine dalis rusvai pilka rudenį gelsvai zalia Virs akiu neryskus balsvas antakis Antroji didzioji plasnojamoji plunksna ilgesne uz sestaja Kuno apacia gelsvai balta rudenį ryskiai geltona Snapas rudas Kojos sviesiai rudos Rainele ruda Jaunikliu kuno virsus zalsvas apacia gelsva Issiritusiu jaunikliu galva ir peciai apauge retais gana ilgais pilkai baltais pukais Ziotys geltonai oranzines PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo siaurines Prancuzijos Alpiu Skandinavijos iki Kolymos ir Anadyrio baseino Siaureje arealas siekia Kolos pusiasalį Pecioros ziotis Jamalo pusiasalį Jenisejaus zemupį Taimyra Kolymos delta pietuose tesiasi iki Viliujaus slenio Sajanu siaurinio Kazachstano Uralo vidurupio siaurines Ukrainos Moldavijos Balkanu Apeninu pusiasalio Gyvena Britu ir Baltijos juros salose Ziemoja Afrikoje Lietuvoje taip pat paplites paukstis Biologija source source Ankstyvosios pecialindos giesme Laikosi sviesiuose su gausiu pomiskiu lapuociu ir misriuosiuose miskuose ypac pamiskese Peri Nemuno ir kitu upiu lanku karklynuose lauku giraitese soduose paezeriu krumynuose raistuose krumuotose pievose retesniuose pusu su berzais jaunuolynuose Uz zaliaja ir pilkaja pecialinda daug retesne girioje gausesne retmese ir arti vandens Judriai straksi skraido medeliu ir krumu sakomis Keliauja ir maitinasi diena Prie lizdo neramiai piepsi balsas liudnesnis ir labiau prislopes negu pilkosios pecialindos Liepos menesį neperincios jaunos ankstyvosios pecialindos jungiasi prie klajojanciu įvairiarusiu giesmininku bureliu bet pacios tarpusavyje nesudaro didesniu buriu net migruodamos Lizda krauna ant zemes bet jį pastebeti gana sunku Vienoje detyje paprastai buna 5 7 kiausiniai pateles perimi apie dvi savaites Jaunikliai lizde pasilieka 15 18 dienu Juos lesina abu poreles nariai Per metus uzaugina viena vada Zuvus lizdui deda antra karta Lesa vabzdzius ypac megsta viksrus muses uodus Vikiteka Ankstyvoji pecialinda vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1991