Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Phylloscopus collybitaPilkoji pečialinda Phylloscopus collybita Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas C
Pilkoji pečialinda
| Phylloscopus collybita | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Phylloscopus collybita Vieillot, 1817 |
Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis, priklausantis pečialindų genčiai.
Išvaizda
Pilkoji pečialinda gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Už ankstyvąją pečialindą kiek pilkesnė, jas lengviausia atskirti iš giesmės.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rudai pilka, kartais žalsvo atspalvio. Antakis gelsvas, neryškus. Kūno apačia balsva, šonai rusvi. Antroji didžioji plasnojamoji plunksna ilgesnė už šeštąją. Snapas tamsiai rudas. Rainelė taip pat tamsiai ruda. Kojos juodos. Vasarą nugarinė pusė pilkesnė, pilvinė šviesesnė. Jaunikliai kiek ryškesnių spalvų. Tik išsiritusių galva ir pečiai apaugę retais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys nešvariai geltonos.
Paplitimas
Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Kolymos vidurupio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Lenos žemupį. Pietuose tęsiasi iki šiaurinės Mongolijos, Altajaus, , šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos vidurupio, Moldavijos, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuotos arealo dalys yra Kaukaze, Mažojoje Azijoje, šiaurinio Irano, Kopetdago kalnuose, Viduriniojoje Azijoje. Gyvena ir šiaurės vakarų Afrikoje. Žiemoja Viduržemio jūros kraštuose, Afrikoje.
Lietuvoje dažna rūšis. Aptinkama balandžio – spalio mėn. Gyvena įvairaus tipo miškuose.
Biologija
Įsikuria jaunuolynuose. Mėgsta giriomis apaugusius upių šlaitus, beržynus, juodalksnynus, drebulynus bei kitų lapuočių medynus su krūmais ir pomiškiu, taip pat ir pušynus su beržų priemaiša bei eglaitėmis. Rudenį nuolat straksi laukų krūmynuose ir giraitėse, paupių karklynuose, soduose.
Aktyvi tik dieną. Tykiai sutarškėdamas, patinėlis nuotaikingai čiauška giesmę. Prie lizdo straksėdamas garsiai piepsi. Besiplunksnuojantys jaunikliai čerškia, o pradėję skraidyti žlegsėdami palaiko tarpusavio ryšį. Iš lizdo pabaidyta patelė skrenda pažemiu, o grįžusi sukiojasi viliojančiu polėkiu.
Lizdą įsirengi ant žemės arba neaukštai medžiuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 4–6 kiaušiniai, perimi 2 savaites. Jauniklius peri, maitina ir šildo tik patelė. Šešių dienų jaunikliai jau praregi, o dar kitą dieną pradeda kaltis plunksnų galai. Lizduose jaunikliai praleidžia apie 14 dienų. Per vasarą išvedama viena arba dvi vados.
Minta skraidančiais vabzdžiais, vikšrais, vorais.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilkoji pečialinda, Kas yra Pilkoji pečialinda? Ką reiškia Pilkoji pečialinda?
Phylloscopus collybitaPilkoji pecialinda Phylloscopus collybita Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Devynbalsiniai Sylviidae Gentis Pecialindos Phylloscopus Rusis Pilkoji pecialinda Phylloscopus collybita BinomasPhylloscopus collybita Vieillot 1817 Pilkoji pecialinda Phylloscopus collybita devynbalsiniu Sylviidae seimos paukstis priklausantis pecialindu genciai IsvaizdaPilkoji pecialinda gerokai mazesne uz naminį zvirblį Uz ankstyvaja pecialinda kiek pilkesne jas lengviausia atskirti is giesmes Patino ir pateles kuno virsutine puse rudai pilka kartais zalsvo atspalvio Antakis gelsvas neryskus Kuno apacia balsva sonai rusvi Antroji didzioji plasnojamoji plunksna ilgesne uz sestaja Snapas tamsiai rudas Rainele taip pat tamsiai ruda Kojos juodos Vasara nugarine puse pilkesne pilvine sviesesne Jaunikliai kiek ryskesniu spalvu Tik issiritusiu galva ir peciai apauge retais tamsiai pilkais pukais Ziotys nesvariai geltonos PaplitimasArealas pertrauktas Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Kolymos vidurupio Siaureje arealas siekia Kolos pusiasalį Baltaja jura Pecioros ziotis Jamalo pusiasalį Jenisejaus ziotis Lenos zemupį Pietuose tesiasi iki siaurines Mongolijos Altajaus siaurinio Kazachstano Uralo vidurupio Volgos vidurupio Moldavijos Balkanu pusiasalio Vidurzemio juros pakranciu Izoliuotos arealo dalys yra Kaukaze Mazojoje Azijoje siaurinio Irano Kopetdago kalnuose Viduriniojoje Azijoje Gyvena ir siaures vakaru Afrikoje Ziemoja Vidurzemio juros krastuose Afrikoje Lietuvoje dazna rusis Aptinkama balandzio spalio men Gyvena įvairaus tipo miskuose Biologija source source Pilkosios pecialindos giesme Įsikuria jaunuolynuose Megsta giriomis apaugusius upiu slaitus berzynus juodalksnynus drebulynus bei kitu lapuociu medynus su krumais ir pomiskiu taip pat ir pusynus su berzu priemaisa bei eglaitemis Rudenį nuolat straksi lauku krumynuose ir giraitese paupiu karklynuose soduose Aktyvi tik diena Tykiai sutarskedamas patinelis nuotaikingai ciauska giesme Prie lizdo straksedamas garsiai piepsi Besiplunksnuojantys jaunikliai cerskia o pradeje skraidyti zlegsedami palaiko tarpusavio rysį Is lizdo pabaidyta patele skrenda pazemiu o grįzusi sukiojasi viliojanciu polekiu Lizda įsirengi ant zemes arba neaukstai medziuose Vienoje detyje paprastai buna 4 6 kiausiniai perimi 2 savaites Jauniklius peri maitina ir sildo tik patele Sesiu dienu jaunikliai jau praregi o dar kita diena pradeda kaltis plunksnu galai Lizduose jaunikliai praleidzia apie 14 dienu Per vasara isvedama viena arba dvi vados Minta skraidanciais vabzdziais viksrais vorais Vikiteka Pilkoji pecialinda vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1991