Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dryocopus martiusJuodoji meleta Dryocopus martius Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacija
Juodoji meleta
| Dryocopus martius | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodoji meleta (Dryocopus martius) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Dryocopus martius Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Paplitimo arealas |
Juodoji meleta (Dryocopus martius) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Juodoji meleta nuo kitų genių skiriasi dydžiu ir juoda spalva. Tai gana didelė, stambiausia Lietuvoje, ir viena stambiausių pasaulyje gyvenanti geninių (Picidae) šeimos paukščių rūšis, dydžiu maždaug prilygsta pilkąja varnai. Jos ilgis 45-55 cm, skersmuo tarp išskleistų sparnų galų 67-73 cm, svoris 250-370 g,
Patinas juodas, raudonas tik viršugalvis. Nugara metalo blizgesio. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Patelės pakaušis raudonas. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius, tik rusvo atspalvio. Rainelė šviesiai pilka. Jaunikliai išsirita pliki, rausvos odos.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramioji vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Kaukazo, šiaurės Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuota arealo dalis yra pietinėje Kinijoje.
Žiemoja paplitimo areale. Dažna rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje.
Biologija
Būdingas senų, aukštaliemenių pušynų gyventojas. Mėgsta mišrius pušų ir eglių medynus. Apsigyvena atokiuose miško sklypuose, siauruose neiškirsto miško ploteliuose ar kirtavietėse paliktuose pavieniuose medžiuose. Gali įsikurti netoli kelių, poilsiaviečių ir kitų žmonių lankomų vietų.
Laikosi pavieniui, bet per tuoktuves patinas ir patelė labai aktyvūs ir labai triukšmingi. Gerai kopinėja po medžius, ilgais lygiais šuoliais sparčiai kyla vertikaliai aukštyn ir ne taip mikliai straksi atbulomis žemyn. Didesnę laiko dalį praleidžia medžiuose, bet gali šokinėti ir žeme. Juodoji meleta yra gana atsargi, vengia žmogaus. Netikėtai užklupta slepiasi už medžio kamieno. Kaskart kyštelėdama galvą tai iš vienos, tai iš kitos pusės, juo greitai kopia aukštyn ir nuskrenda.
Skraido žemiau medžių viršūnių, retai pakyla virš lajos. Tik rudenėjant dažniau galima pamatyti banguota linija skrendančią virš miško ir garsiai šaukiančią. Nakvoja uoksuose, turi pasirinkusi keletą vietų. Pavyzdžiui, Čepkeliuose stebėta juodoji meleta net 8 metus reguliariai nakvoja toje pačioje nudžiūvusioje drevėtoje pušyje.
Dauginimasis
Lizdavietės pastovios. Uoksus kala iš vidaus puvinio pažeistuose medžiuose, tačiau stipriais snapo smūgiais pajėgia iškalti ertmę net visiškai sveikose smalingose pušyse. Paukštis darbuojasi taip energingai, kad skiedrų aptinkama už 5 metrų nuo medžio kamieno. Būstą įsirengia pušyse, drebulėse, juodalksniuose, rečiau beržuose. Kartais peri nudžiūvusiuose medžiuose. Gūžtos nesuka, kiaušinius deda tiesiai ant skiedrų.
Uoksus pradeda ruošti kovo mėnesio antroje pusėje, būstas paruošiamas per 2―3 savaites. Kartais porelės nariai net konkuruoja, kiekvienas stengiasi įsisprausti pro angą ir išvaryti besidarbuojantį. Deda apie 4 kiaušinius, peri abu porelės nariai maždaug 14 dienų. Jaunikliai išsirita pliki ir akli, tik po trijų savaičių pradeda kaišioti iš uokso galvas, čirpia ir triukšmingai pasitinka tėvus. Gūžtoje jaunikliai išbūna apie 26 dienas.
Mityba
Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais miško kenkėjais. Sulesa daug kinivarpų, ūsuočių, jų lervų bei lėliukių. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta skruzdėles, jų lervas, kiaušinėlius. Miško skruzdėlių ieško stambių žalių eglių papuvusioje šerdyje.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Coracias garrulus“. IUCN Red list.
- oiseaux-birds.com / Black Woodpecker Dryocopus martius | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
- birdsoftheworld.org / Black Woodpecker Dryocopus martius; (Handbook of the Birds of the World) | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodoji meleta, Kas yra Juodoji meleta? Ką reiškia Juodoji meleta?
Dryocopus martiusJuodoji meleta Dryocopus martius Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Pauksciai Aves Burys Geniniai pauksciai Piciformes Seima Geniniai Picidae Gentis Juodosios meletos Dryocopus Rusis Juodoji meleta Dryocopus martius BinomasDryocopus martius Linnaeus 1758Paplitimo arealas Juodoji meleta Dryocopus martius geniniu Picidae seimos paukstis IsvaizdaJuodoji meleta nuo kitu geniu skiriasi dydziu ir juoda spalva Tai gana didele stambiausia Lietuvoje ir viena stambiausiu pasaulyje gyvenanti geniniu Picidae seimos pauksciu rusis dydziu mazdaug prilygsta pilkaja varnai Jos ilgis 45 55 cm skersmuo tarp isskleistu sparnu galu 67 73 cm svoris 250 370 g Patinas juodas raudonas tik virsugalvis Nugara metalo blizgesio Kuno apacia pilkai juoda Snapas balsvai juosvas Kojos pilkos Rainele sviesiai geltona Pateles pakausis raudonas Jaunikliai panasus į suaugusius paukscius tik rusvo atspalvio Rainele sviesiai pilka Jaunikliai issirita pliki rausvos odos PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramioji vandenyno Siaureje arealas siekia Kolos pusiasalį Baltaja jura Pecioros zemupį Obes Jenisejaus Lenos zemupį Pietuose arealas tesiasi iki Korejos pusiasalio siaures rytu Kinijos siaurinio Kazachstano Volgos vidurupio Kaukazo siaures Irano Mazosios Azijos Vidurzemio juros pakranciu Izoliuota arealo dalis yra pietineje Kinijoje Ziemoja paplitimo areale Dazna rytineje ir pietineje Lietuvos dalyje BiologijaJuodoji meleta Dryocopus martius source source Juodosios meletos kalimo garsas Budingas senu aukstaliemeniu pusynu gyventojas Megsta misrius pusu ir egliu medynus Apsigyvena atokiuose misko sklypuose siauruose neiskirsto misko ploteliuose ar kirtavietese paliktuose pavieniuose medziuose Gali įsikurti netoli keliu poilsiavieciu ir kitu zmoniu lankomu vietu Laikosi pavieniui bet per tuoktuves patinas ir patele labai aktyvus ir labai triuksmingi Gerai kopineja po medzius ilgais lygiais suoliais sparciai kyla vertikaliai aukstyn ir ne taip mikliai straksi atbulomis zemyn Didesne laiko dalį praleidzia medziuose bet gali sokineti ir zeme Juodoji meleta yra gana atsargi vengia zmogaus Netiketai uzklupta slepiasi uz medzio kamieno Kaskart kysteledama galva tai is vienos tai is kitos puses juo greitai kopia aukstyn ir nuskrenda Skraido zemiau medziu virsuniu retai pakyla virs lajos Tik rudenejant dazniau galima pamatyti banguota linija skrendancia virs misko ir garsiai saukiancia Nakvoja uoksuose turi pasirinkusi keleta vietu Pavyzdziui Cepkeliuose stebeta juodoji meleta net 8 metus reguliariai nakvoja toje pacioje nudziuvusioje drevetoje pusyje DauginimasisLizdavietes pastovios Uoksus kala is vidaus puvinio pazeistuose medziuose taciau stipriais snapo smugiais pajegia iskalti ertme net visiskai sveikose smalingose pusyse Paukstis darbuojasi taip energingai kad skiedru aptinkama uz 5 metru nuo medzio kamieno Busta įsirengia pusyse drebulese juodalksniuose reciau berzuose Kartais peri nudziuvusiuose medziuose Guztos nesuka kiausinius deda tiesiai ant skiedru Uoksus pradeda ruosti kovo menesio antroje puseje bustas paruosiamas per 2 3 savaites Kartais poreles nariai net konkuruoja kiekvienas stengiasi įsisprausti pro anga ir isvaryti besidarbuojantį Deda apie 4 kiausinius peri abu poreles nariai mazdaug 14 dienu Jaunikliai issirita pliki ir akli tik po triju savaiciu pradeda kaisioti is uokso galvas cirpia ir triuksmingai pasitinka tevus Guztoje jaunikliai isbuna apie 26 dienas MitybaMinta po zieve ir sutresusioje medienoje gyvenanciais misko kenkejais Sulesa daug kinivarpu usuociu ju lervu bei leliukiu Ieskodamos maisto kapoja nudziuvusiu medziu pasaknes kartais nugriauna didelius stuobrius Stipriu snapu kapoja kelmus Megsta skruzdeles ju lervas kiausinelius Misko skruzdeliu iesko stambiu zaliu egliu papuvusioje serdyje Saltiniai IUCN Red List Coracias garrulus IUCN Red list oiseaux birds com Black Woodpecker Dryocopus martius Nuoroda tikrinta 2022 06 08 birdsoftheworld org Black Woodpecker Dryocopus martius Handbook of the Birds of the World Nuoroda tikrinta 2022 06 08 Lietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logmanas Vilnius Mokslas 1991