Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juodoji zylėJuodoji zylė Parus ater Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvū
Juodoji zylė
| Juodoji zylė | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodoji zylė (Parus ater) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||
| Parus ater Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Juodoji zylė (lot. Parus ater, angl. Coal Tit, vok. Tannenmeise) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Juodoji zylė gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Ją lengva pažinti iš didelės dėmės ant sprando. Patino ir patelės galva juoda, žvilganti. Skruostai ir dėmė pakaušyje balti. Nugarinė dalis melsvai pilka. Uodega tamsiai pilka. Sparnai rusvai pilki su dviem baltomis juostelėmis. Gerklė juoda. Kūno apatinė pusė balsva, šonai rusvo atspalvio. Snapas juodas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių dėmė ant sprando ir apatinė kūno dalis nešvariai balsva, juoda spalva blanki. Tik išsiritusių jauniklių galva bei nugara apaugusi pilkais pūkais.
Paplitimas
Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Obės žemupį, Lenos aukštupį. Pietuose arealas tęsiasi iki rytinio Mianmaro, Altajaus, Volgos vidurupio, Karpatų, Viduržemio jūros pakrantės. Izoliuotos arealo dalys yra pietryčių Kinijoje, Vidurinės Azijos, Irano kalnuose, Kryme, Libane, Šiaurės Amerikoje, įvairiose salose. Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje veisimosi periodu retoka, pagausėja traukimo laikotarpiu.
Biologija
Būdinga senesnių eglynų gyventoja. Aptinkama ir mišriuosiuose miškuose: juodalksnynuose, pušynuose, drebulynuose, beržynuose, kuriuose auga daug eglių. Rudenį ir žiemą klajoja po mišką būreliais kartu su zylėmis, lipučiais, nykštukais.
Lizdus krauna eglių, juodalksnių, beržų išpuvusiuose plyšiuose, uoksuose, kartais stuobriuose, uoksiniuose ir lentiniuose inkiluose. Paprastai renkasi žemai esančius uoksus. Vienoje dėtyje paprastai būna 8–10 kiaušinių, kurių svoris – maždaug po 1 gramą. Peri tik patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį, apie 15 dienų. Perėdama nenoriai palieka lizdą. Trukdytoją gąsdina: staigiai aukštyn ištiesia kaklą, plasnoja sparnais ir šnypšdama pašoka. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Lizde zyliukai išbūna apie 18 dienų. Paprastai per metus išvedamos dvi vados.
Minta vabzdžių kiaušinėliais, vikšrais, eglių ir pušų sėklomis. Labai šaltomis žiemomis ir spygliuočių nederliaus metais juodųjų zylių sumažėja. Vasarą jų skaičių riboja tinkamų perėti vietų trūkumas, todėl kertant miškus svarbu palikti medžius su uoksais, nes šios zylės retai peri dirbtiniuose inkiluose.
Galerija
- Juodoji zylė
- Juodoji zylė (dešinėje)
- Video medžiaga
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Parus ater“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2011-10-29.[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodoji zylė, Kas yra Juodoji zylė? Ką reiškia Juodoji zylė?
Juodoji zyleJuodoji zyle Parus ater Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Zyliniai Paridae Gentis Zyles Parus Rusis Juodoji zyle Parus ater Mokslinis pavadinimasParus ater Linnaeus 1758VikitekaVikiteka Juodoji zyle lot Parus ater angl Coal Tit vok Tannenmeise zyliniu Paridae seimos paukstis IsvaizdaJuodoji zyle gerokai mazesne uz naminį zvirblį Ja lengva pazinti is dideles demes ant sprando Patino ir pateles galva juoda zvilganti Skruostai ir deme pakausyje balti Nugarine dalis melsvai pilka Uodega tamsiai pilka Sparnai rusvai pilki su dviem baltomis juostelemis Gerkle juoda Kuno apatine puse balsva sonai rusvo atspalvio Snapas juodas Kojos tamsiai pilkos Rainele tamsiai ruda Jaunikliu deme ant sprando ir apatine kuno dalis nesvariai balsva juoda spalva blanki Tik issiritusiu jaunikliu galva bei nugara apaugusi pilkais pukais PaplitimasArealas pertrauktas Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Japonu juros Siaureje arealas siekia Kolos pusiasalį Obes zemupį Lenos aukstupį Pietuose arealas tesiasi iki rytinio Mianmaro Altajaus Volgos vidurupio Karpatu Vidurzemio juros pakrantes Izoliuotos arealo dalys yra pietryciu Kinijoje Vidurines Azijos Irano kalnuose Kryme Libane Siaures Amerikoje įvairiose salose Ziemoja paplitimo areale Lietuvoje veisimosi periodu retoka pagauseja traukimo laikotarpiu BiologijaBudinga senesniu eglynu gyventoja Aptinkama ir misriuosiuose miskuose juodalksnynuose pusynuose drebulynuose berzynuose kuriuose auga daug egliu Rudenį ir ziema klajoja po miska bureliais kartu su zylemis lipuciais nykstukais Lizdus krauna egliu juodalksniu berzu ispuvusiuose plysiuose uoksuose kartais stuobriuose uoksiniuose ir lentiniuose inkiluose Paprastai renkasi zemai esancius uoksus Vienoje detyje paprastai buna 8 10 kiausiniu kuriu svoris mazdaug po 1 grama Peri tik patele padejusi paskutinį kiausinį apie 15 dienu Peredama nenoriai palieka lizda Trukdytoja gasdina staigiai aukstyn istiesia kakla plasnoja sparnais ir snypsdama pasoka Issiritusius jauniklius maitina abu poreles nariai Lizde zyliukai isbuna apie 18 dienu Paprastai per metus isvedamos dvi vados Minta vabzdziu kiausineliais viksrais egliu ir pusu seklomis Labai saltomis ziemomis ir spygliuociu nederliaus metais juoduju zyliu sumazeja Vasara ju skaiciu riboja tinkamu pereti vietu trukumas todel kertant miskus svarbu palikti medzius su uoksais nes sios zyles retai peri dirbtiniuose inkiluose GalerijaJuodoji zyle Juodoji zyle desineje source source source source source source source source Video medziagaSaltiniai IUCN Red List Parus ater IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2011 10 29 neveikianti nuoroda Lietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1991