Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžioji zylė Parus major zylinių Paridae šeimos paukštis Parus majorDidžioji zylė Parus major source source Didžiosios
Didžioji zylė
Didžioji zylė (Parus major) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis.
| Parus major | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didžioji zylė (Parus major) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Parus major Linnaeus, 1758 |
Paplitimas
Paplitusi Eurazijoje nuo Atlanto vandenyno iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės ir Jenisėjaus vidurupį, Stano kalnyną. Pietuose arealo riba eina Amūro vidurupiu, Mongolija, šiaurės Kazachstanu, Iranu, Artimaisiais Rytais, Viduržemio jūros regionu.
Lietuvoje labai dažna rūšis – manoma, kad peri 350 000 – 600 000 porų. Aptinkama ištisus metus, neretai žiemoja, nors dalis individų žiemą ir migruoja piečiau. Lietuvoje gyvena porūšis Parus major major.
Išvaizda
Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Sveria 16-17 g.
Elgsena
Gyvena įvairiuose miškuose, priemiesčiuose, sodybose, pavieniuose medžiuose. Peri inkiluose arba uoksuose. Labai judri, aktyvi šviesiu paros metu. Žiemą skraido būriais po 5-10 individų. Vasarą patelės nakvoja lizduose, patinai – medžių šakose; žiemą – inkiluose, uoksuose, įvairiose angose.
Lizdą pradeda sukti balandžio antrojoje pusėje iš žaliųjų samanų, šerių, vilnos. Kiaušinius deda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Dėtį sudaro 8-12 ovalūs, balti ar balsvi su rudomis dėmelėmis kiaušiniai. Patelė peri 13-15 dienų. Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi kuokštais. Lizdą jaunikliai palieka per 16-19 dienų. Apie 60 % didžiųjų zylių per metus veda dvi vadas. Gyvena apie dešimt metų, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 13–15 metų.
Mityba
Maistą renka medžių lajoje, ant žemės. Minta daugiausia vabzdžiais, taip pat augaliniu maistu. Žiemą labai dažnai lankosi lesyklose, kur minta trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis. Didžioji zylė – naudingas sodo paukštis, naikinantis kenkėjus.
Galerija
-
-
-
-
- Kiaušiniai
Šaltiniai
- Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 242
- Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). EURING list of longevity records for European birds
- „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji zylė, Kas yra Didžioji zylė? Ką reiškia Didžioji zylė?
Didzioji zyle Parus major zyliniu Paridae seimos paukstis Parus majorDidzioji zyle Parus major source source Didziosios zyles giesmeMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Zyliniai Paridae Gentis Tikrosios zyles Parus Rusis Didzioji zyle Parus major BinomasParus major Linnaeus 1758Paplitimo arealas PaplitimasPaplitusi Eurazijoje nuo Atlanto vandenyno iki Ochotsko juros Siaureje arealas siekia Kolos pusiasalį Baltaja jura Pecioros aukstupį Obes ir Jenisejaus vidurupį Stano kalnyna Pietuose arealo riba eina Amuro vidurupiu Mongolija siaures Kazachstanu Iranu Artimaisiais Rytais Vidurzemio juros regionu Lietuvoje labai dazna rusis manoma kad peri 350 000 600 000 poru Aptinkama istisus metus neretai ziemoja nors dalis individu ziema ir migruoja pieciau Lietuvoje gyvena porusis Parus major major IsvaizdaVirsugalvis gerkle ir pagurklis juodi melsvo atspalvio spindesio Nugarine dalis gelsvai zalia Skruostai balti Pakausyje balta deme Sparnai melsvai pilki su sviesia skersine juostele Kuno apatine puse geltona tik gerkle juostele per krutines ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi Pateles kuno apatine puse gelsva o ant krutines juoda juostele ne tokia ryski Sveria 16 17 g ElgsenaGyvena įvairiuose miskuose priemiesciuose sodybose pavieniuose medziuose Peri inkiluose arba uoksuose Labai judri aktyvi sviesiu paros metu Ziema skraido buriais po 5 10 individu Vasara pateles nakvoja lizduose patinai medziu sakose ziema inkiluose uoksuose įvairiose angose Lizda pradeda sukti balandzio antrojoje puseje is zaliuju samanu seriu vilnos Kiausinius deda balandzio pabaigoje geguzes pradzioje Detį sudaro 8 12 ovalus balti ar balsvi su rudomis demelemis kiausiniai Patele peri 13 15 dienu Issiritusiu jaunikliu galva ir nugara apaugusi kuokstais Lizda jaunikliai palieka per 16 19 dienu Apie 60 didziuju zyliu per metus veda dvi vadas Gyvena apie desimt metu seniausi individai uzfiksuoti sulauke 13 15 metu MitybaMaista renka medziu lajoje ant zemes Minta daugiausia vabzdziais taip pat augaliniu maistu Ziema labai daznai lankosi lesyklose kur minta trupiniais lasiniais grudais seklomis Didzioji zyle naudingas sodo paukstis naikinantis kenkejus GalerijaKiausiniaiSaltiniaiJusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos pauksciu pazinimo vadovas Lietuvos ornitologu draugija 2020 p 242 Fransson T Jansson L Kolehmainen T Kroon C amp Wenninger T 2017 EURING list of longevity records for European birds Lietuvos fauna Pauksciai 2 Vilnius Mokslas 1991 m Vikiteka Didzioji zyle vaizdine ir garsine medziaga