Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Turdus pilarisSmilginis strazdas Turdus pilaris Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chorda
Smilginis strazdas
| Turdus pilaris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Smilginis strazdas (Turdus pilaris) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Turdus pilaris Linnaeus, 1758 |
Smilginis strazdas (Turdus pilaris) – strazdinių (Turdidae) šeimos žvirblinis paukštis. Nuo kitų strazdų skiriasi pilka galva ir antuodegiu bei rudais pečiais. Paukščiui skrendant matyti balta apačia.
Paplitimas
Gyvena miškingose ar krūmingose Šiaurės Europos ir Azijos vietovėse – nuo Skandinavijos vakaruose iki Aldano rytuose, šiaurinė arealo riba eina pro Jamalo pusiasalį, Jenisiejaus žemupį, pietinė – pro Tuvą, Jenisiejaus aukštupį, Altajų, šiaurės Kazachstaną, Volgos žemupį, Karpatus, Šveicariją. Taip pat gyvena Grenlandijoje, Gotlande, Alando salose. Smilginis strazdas sutinkamas visoje Lietuvoje, gana gausus.
Žiemą dideliais būriais migruoja į pietus, dažnai kartu su baltabruviais strazdais (Turdus iliacus).
Lietuvoje pavasarį negausiai atskrenda kovo antroje pusėje, rugpjūtį pradeda būriuotis, rugsėjo pabaigoje–spalį išskrenda. Nedideli būriai pasilieka žiemoti.
Kasmet peri 80 000-120 000 porų.
Išvaizda
Tiek patino, tiek patelės pakaušis, galva ir antuodegis pilki, viršugalvis dryžuotas. Pečiai bei nugara rudos spalvos. Uodega juodai ruda. Krūtinė, pagurklis, gerklė raibi. Kojos šviesiai rudos. Snapas tamsiai rudas, pamatinė dalis geltona. Rainelė ruda.
Išsiritusių jauniklių galva ir nugara padengta ilgokais rusvai pilkais pūkais. Vėliau tampa rusvi, o jų papilvė labiau raiba nei suaugusiųjų.
Elgsena
Dažniausiai įsikuria gluosniais ir alksniais apaugusiose paupiuose, laukų pušynėliuose, parkuose, soduose, juodalksnynuose, kapinėse, greta girių. Smilginiams strazdams nesvarbus apgyvendinto miško brandumas, pomiškis. Apsistoja ir kultūriniuose kraštovaizdžiuose. Skirtingai nuo kitų strazdų, dažniausiai suka lizdus kolonijomis (5-15 porų, nors kartais iki 100). Labai įnirtingai gina lizdus – garsiai rėkia, atėjūną puola, smūgiuoja, apipila skystomis išmatomis. Taip jie paprastai išveja varnas ar kėkštus, todėl greta smilginių strazdų mėgsta įsikurti ir kiti smulkūs paukščiai (kikiliai, žaliosios ir ankstyvosios pečialindos, strazdai giesmininkai, sodinės ir juodagalvės devynbalsės, liepsnelės, volungės, tošinukės, pilkosios musinukės).
Smilginis strazdas lizdus suka pušyse, tuopose, alksniuose, drebulėse, beržuose, maumedžiuose, gluosniuose ir kt. medžiuose. Lizdą sukrauna iš varpučio, smilgų, aplipdo moliu, dumblu, gūžtą iškloja varpinių žolių lapeliais. Dažniausiai lizdą susuka kamieno išsišakojimuose, rečiau šakų galuose, prie kamieno, medžio vainike, pasitaiko ir ant inkilų, kempingrybių. Vidutiniškai lizdą įrengia 4,3 m aukštyje, kur dažniau lankosi žmonės – 4–15 m aukštyje.
Kiaušinius deda balandžio 15–26 d. Padeda 4–6 žalsvus, ovalius, rudomis dėmelėmis ir brūkšniais margintus kiaušinius. Peri 12–14 dienų (daugiausia patelė). Jaunikliai pradeda plunksnuotis po 7 dienų. Sulaukę 13–14 dienų (gegužės viduryje) palieka lizdą, bet dar nemoka skraidyti, todėl daug jų žūva. Jei pirma dėtis žūva, peri antrą kartą.
Pavasarį, vasarą maistą rankioja laukuose, drėgnose pievose, prie vandens telkinių, šaltinių, pakelėse. Rudenį gausiais būriais traukia arčiau sodybų, nulesa vaisius. Žiemą laikosi prie gyvenviečių, sutinkami tujų, gudobelių krūmuose, ieško nenuskintų vaisių, uogų.
Smilginiai strazdai veiklūs dieną, žmogaus nevengia, bet arti neprisileidžia. Mėgsta tupėti šakų galuose, aukštuose medžiuose, kur plačiai matyti vietovė. Maitinasi ant žemės, šuoliuoja dideliais šuoliais, drabsto senus lapus, žolę ir ieško bestuburių.
Mityba
Visaėdžiai, maitinasi įvairiais vabzdžiais ir kirmėlėmis vasarą, uogomis žiemą. Maitindami rankioja sliekus, sparvas, vikšrus, smulkius moliuskus, laumžirgių lervas. Vėliau, antroje vasaros pusėje pereina daugiausia prie uogų – žemuogių, mėlynių, aviečių, ievų uogų, spanguolių. Rudenį ir žiemą ypač lesa šermukšnius. Jiems gausiai užderėjus, daug smilginių strazdų lieka žiemoti.
- Jauniklis
- Dėtis
- Patelė lizde
- Lesa šermukšnius
Šaltiniai
- „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smilginis strazdas, Kas yra Smilginis strazdas? Ką reiškia Smilginis strazdas?
Turdus pilarisSmilginis strazdas Turdus pilaris Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Strazdiniai Turdidae Gentis Strazdai Turdus Rusis Smilginis strazdas Turdus pilaris BinomasTurdus pilaris Linnaeus 1758 Smilginis strazdas Turdus pilaris strazdiniu Turdidae seimos zvirblinis paukstis Nuo kitu strazdu skiriasi pilka galva ir antuodegiu bei rudais peciais Pauksciui skrendant matyti balta apacia PaplitimasGyvena miskingose ar krumingose Siaures Europos ir Azijos vietovese nuo Skandinavijos vakaruose iki Aldano rytuose siaurine arealo riba eina pro Jamalo pusiasalį Jenisiejaus zemupį pietine pro Tuva Jenisiejaus aukstupį Altaju siaures Kazachstana Volgos zemupį Karpatus Sveicarija Taip pat gyvena Grenlandijoje Gotlande Alando salose Smilginis strazdas sutinkamas visoje Lietuvoje gana gausus Ziema dideliais buriais migruoja į pietus daznai kartu su baltabruviais strazdais Turdus iliacus Lietuvoje pavasarį negausiai atskrenda kovo antroje puseje rugpjutį pradeda buriuotis rugsejo pabaigoje spalį isskrenda Nedideli buriai pasilieka ziemoti Kasmet peri 80 000 120 000 poru IsvaizdaTiek patino tiek pateles pakausis galva ir antuodegis pilki virsugalvis dryzuotas Peciai bei nugara rudos spalvos Uodega juodai ruda Krutine pagurklis gerkle raibi Kojos sviesiai rudos Snapas tamsiai rudas pamatine dalis geltona Rainele ruda Issiritusiu jaunikliu galva ir nugara padengta ilgokais rusvai pilkais pukais Veliau tampa rusvi o ju papilve labiau raiba nei suaugusiuju ElgsenaDazniausiai įsikuria gluosniais ir alksniais apaugusiose paupiuose lauku pusyneliuose parkuose soduose juodalksnynuose kapinese greta giriu Smilginiams strazdams nesvarbus apgyvendinto misko brandumas pomiskis Apsistoja ir kulturiniuose krastovaizdziuose Skirtingai nuo kitu strazdu dazniausiai suka lizdus kolonijomis 5 15 poru nors kartais iki 100 Labai įnirtingai gina lizdus garsiai rekia atejuna puola smugiuoja apipila skystomis ismatomis Taip jie paprastai isveja varnas ar kekstus todel greta smilginiu strazdu megsta įsikurti ir kiti smulkus pauksciai kikiliai zaliosios ir ankstyvosios pecialindos strazdai giesmininkai sodines ir juodagalves devynbalses liepsneles volunges tosinukes pilkosios musinukes Piesinys Smilginis strazdas lizdus suka pusyse tuopose alksniuose drebulese berzuose maumedziuose gluosniuose ir kt medziuose Lizda sukrauna is varpucio smilgu aplipdo moliu dumblu guzta iskloja varpiniu zoliu lapeliais Dazniausiai lizda susuka kamieno issisakojimuose reciau saku galuose prie kamieno medzio vainike pasitaiko ir ant inkilu kempingrybiu Vidutiniskai lizda įrengia 4 3 m aukstyje kur dazniau lankosi zmones 4 15 m aukstyje Kiausinius deda balandzio 15 26 d Padeda 4 6 zalsvus ovalius rudomis demelemis ir bruksniais margintus kiausinius Peri 12 14 dienu daugiausia patele Jaunikliai pradeda plunksnuotis po 7 dienu Sulauke 13 14 dienu geguzes viduryje palieka lizda bet dar nemoka skraidyti todel daug ju zuva Jei pirma detis zuva peri antra karta Pavasarį vasara maista rankioja laukuose dregnose pievose prie vandens telkiniu saltiniu pakelese Rudenį gausiais buriais traukia arciau sodybu nulesa vaisius Ziema laikosi prie gyvenvieciu sutinkami tuju gudobeliu krumuose iesko nenuskintu vaisiu uogu Smilginiai strazdai veiklus diena zmogaus nevengia bet arti neprisileidzia Megsta tupeti saku galuose aukstuose medziuose kur placiai matyti vietove Maitinasi ant zemes suoliuoja dideliais suoliais drabsto senus lapus zole ir iesko bestuburiu MitybaVisaedziai maitinasi įvairiais vabzdziais ir kirmelemis vasara uogomis ziema Maitindami rankioja sliekus sparvas viksrus smulkius moliuskus laumzirgiu lervas Veliau antroje vasaros puseje pereina daugiausia prie uogu zemuogiu melyniu avieciu ievu uogu spanguoliu Rudenį ir ziema ypac lesa sermuksnius Jiems gausiai uzderejus daug smilginiu strazdu lieka ziemoti Jauniklis Detis Patele lizde Lesa sermuksniusSaltiniai Lietuvos fauna Pauksciai 2 Vilnius Mokslas 1991 m Vikiteka Smilginis strazdas vaizdine ir garsine medziaga