Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liudas GiraLiudas Gira 1915 m Gimė 1884 m rugpjūčio 27 d VilniusMirė 1946 m liepos 1 d 61 metai VilniusPalaidotas a Seno
Liudas Gira
| Liudas Gira | |
|---|---|
| Liudas Gira 1915 m. | |
| Gimė | 1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius |
| Mirė | 1946 m. liepos 1 d. (61 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinės |
| Vaikai | Vytautas Sirijos Gira |
| Veikla | Lietuvos vertėjas, poetas |
| Alma mater | Vilniaus kunigų seminarija |
| Vikiteka | Liudas Gira |
Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas.
Biografija
Augo Butrimonyse, Stakliškėse. Baigė Stakliškių pradinę mokyklą, 1897–1900 m. mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje, jos nebaigęs 1901 m. Kazanės gimnazijoje eksternu baigė 4 gimnazijos klases ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią 1905 m. pavasarį baigė, bet kunigu įšventintas nebuvo.
Gyveno Vilniuje ir Kaune. Daugiausia dirbo spaudoje, lietuviškuose laikraščiuose, 1905–1906 m. „Vilniaus žinių“, 1906 m. „Šviesos“, 1907 m. „Lietuvos ūkininko“, nuo 1908 m. „Vilties“ redakcijose. Vienas slapyvardžių – Stakliškių Liudas. 1906–1907 m. faktinis laikraščio „Lietuvis“ redaktorius. 1905 m. dalyvavo Lietuvių mokytojų sąjungos veikloje, buvo išrinktas Didžiojo Vilniaus seimo prezidiumo sekretoriumi, 1907 m. aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvių mokslo draugiją. 1909–1910 m. baigė vaidybos kursus Vilniaus muzikos mokykloje.
Su H. Dirse 1914 m. įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinynas“. Iš lietuvių spaudos surinko publicistų pasisakymus apie lietuvių ir lenkų santykius ir 1907 m. paskelbė rinkinį „Ze stosunkow litewsko–polskich“. Redagavo 1911–1912 m. literatūros almanachą „Švyturys“, 1913–1914 m. – pirmąjį lietuvių literatūrinį žurnalą „Vaivorykštė“.
1918–1920 m. ėjo įvairias administracines pareigas Lietuvos valdžios aparate.
Lietuvos žvalgybos organizavimas ir vadovavimas
1918 m. spalio 8 d. Lietuvos Valstybės Taryba organizavo Apsaugos komisiją, kurios nariu tapo Liudas Gira. Apsaugos komisija pavedė jam rūpintis žvalgybos organizavimu. Naudodamasis gausiomis pažintimis be jokių lėšų L. Gira sukūrė informatorių tinklą, kurį iš pradžių sudarė tik moterys – medicinos seserys ir tarnaitės.
1918 m. gruodžio 24 d. L. Gira buvo paskirtas pirmuoju Vilniaus miesto komendantu. Jam netikėtai susirgus jo pareigas ėjęs Kazimieras Škirpa, 1919 m. sausio 1 d. jis pirmą kartą suorganizavo keletą savanorių ir iškėlė Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte.
1919 m. sausio pradžioje puolant Raudonajai armijai iš Vilniaus paskui Vyriausybę pasitraukė visi žvalgybos darbuotojai. L. Gira dėl ligos liko Vilniuje ir netrukus buvo suimtas. Pusę metų praleido Vilniaus, Dvinsko ir Smolensko kalėjimuose kaip sovietų valdžios įkaitas. Liepos mėnesio pabaigoje, įvykdant mainus, buvo paleistas į laisvę ir atvyko į Kauną.
1919 m. rugpjūčio 23–lapkričio 9 d., susirgus antrajam Lietuvos specialiosios tarnybos vadovui M. Lipčiui, Krašto apsaugos ministerijos Generalinio štabo nurodymu L. Gira laikinai vadovavo Žvalgybos skyriui, nuo lapkričio 11 d. ėjo Žvalgybos skyriaus viršininko (M. Lipčiaus) pavaduotojo pareigas.
L. Giros darbo specialiojoje tarnyboje laikotarpiu buvo išblaškytos slaptosios lenkų organizacijos Lenkų karinė organizacija ir „O. S. N.“, kurios nebesugebėjo atsigauti iki generolo Želigovskio žygio į Vilnių (1920 m.). Pradėta kurti žvalgybos padalinio struktūra, susekti ir suimti šnipinėjantys kitoms valstybėms asmenys, išaiškinti tarnybiniai nusikaltimai (kyšių ėmimas, naudojimasis tarnybine padėtimi ir kiti).
L. Gira 1920 m. sausio 15 d. buvo atleistas iš Žvalgybos skyriaus ir kartu iš Lietuvos kariuomenės (paliko tarnybą kaip atsargos karo valdininkas) ir paskirtas Marijampolės apskrities viršininku.
Po tarnybos žvalgyboje
Nuo 1920 m. rudens Liudas Gira grįžo į kultūrinį gyvenimą, tačiau ir toliau aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
1922–1925 m. Valstybės dramos teatro, 1925–1926 m. – Valstybės teatro direktorius. Vadovavimas nebuvo sėkmingas dėl prastų jo ūkinių įgūdžių, kolegos iš direktoriaus šaipėsi, teatras ėmė veikti nuostolingai, L. Gira nuolat turėjo skolų, norėjo nusižudyti.
1926–1936 m. – Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos sekretorius.
1927 m. kovo 19 d. – 1929 m. sausio 10 d. vadovavo Kauno radiofoną prižiūrėjusiai Radijo tarybai. Apie 1936 m. stojo į opoziciją valdančiajam režimui. 1937–1938 m. redagavo laikraštį „Literatūros naujienos“. 1938–1939 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
Bendradarbiavo beveik visuose svarbiausiuose žurnaluose: Skaitymai (jį 22–24 t. ir 1923 m. pats ir redagavo), „Pradai ir žygiai“, „Gaisai“, „Židinys“, „Vairas“, „Trimitas“, „Dienovidis“.
L. Gira buvo okupacinės sovietų valdžios atstovas, aktyviai bendradarbiavo su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga. Galimas jo užverbavimo motyvas – finansinis.1940 m. paskirtas TSRS okupuotos Lietuvos Liaudies seimo atstovu, kaip Įgaliotosios delegacijos narys, vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų „priimta“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, dalyvavo atitinkamoje TSRS parlamento sesijoje. 1940–1941 m. LTSR švietimo komisaro pavaduotojas. 1941 m. per TSRS-Vokietijos karą pabėgo į Rusiją. Gyveno Maskvoje ir Penzoje, 1942 m. buvo mobilizuotas į Raudonosios armijos 16-ąją lietuvišką šaulių diviziją, o nuo 1942–1944 m. buvo jos kapitonas. 1945 m. sunkiai sirgdamas grįžo į Vilnių. 1946 m. LTSR Mokslų Akademijos akademikas.
Po metų mirė šlovindamas SSRS.
Paminklas
1977 m. Liudui Girai buvo pastatytas paminklas. Jis stovėjo Vilniaus senamiestyje (A. Volano gatvėje) priešais Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją. Nugriautas 2013 metų rugsėjo mėn. Švietimo ministerijos prašymu. Prie paminklo anksčiau piketavo politiniai kaliniai, tremtiniai ir kitų dešiniųjų organizacijų atstovai, reikalavę jį nugriauti. Po kurio laiko dėl paminklo demontavimo į Vilniaus miesto savivaldybę ir Kultūros ministeriją kreipėsi tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Diskusijos dėl L.Giros paminklo iškėlimo Vilniaus miesto savivaldybėje truko dvejus metus. Anksčiau paminklas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau vėliau jis buvo išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo kaip neatitinkantis amžiaus cenzo ir neturintis meninės vertės.
Politika
Apie 1939 metus L. Gira, tuometinis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, TSRS pasiuntiniui patarė neperduoti Lietuvai Vilniaus krašto, nes „kuo arčiau Lietuvos ir TSRS siena, tuo geriau lietuvių tautai“.
Kūryba
Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. (apsakymai „Šūvis“ – „Lietuva“, Nr. 37; „Panaktinis“ – „Naujienos“, Nr. 6.) Kaip poetas debiutavo 1903 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dul-dul dūdelė“ pasirodė 1909 m. Liudas Gira išleido 13 poezijos rinkinių, išspausdino poemų, dramos kūrinių, apybraižų. Yra parašęs eilėraščių rusų, baltarusių ir lenkų kalbomis.
Literatūros mokslo darbais reiškėsi nuo 1905 m. Parengė pirmąsias lietuvių poezijos antologijas („Lietuva pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą“, „Cit, paklausykit“), A. Strazdo, Lazdynų Pelėdos, P. Vaičaičio, K. Sakalausko-Vanagėlio raštus. Išspausdino straipsnių apie baltarusių, ukrainiečių, rusų, čekų literatūrą, bei publicistikos straipsnių. Kompozitoriai Abelis Klenickis, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša, Antanas Vanagaitis ir daugelis kitų yra parašę muziką Liudo Giros tekstams.
Pasirašinėjo slapyvardžiais: Akstinų Vincas, Aldonė V., B. Dzūkas, Eglė, Ensexistens, Gerulis, Kuzavas, Kažin kas, Rimbas, Saugus, Szlachcic-Katolik, Teatralas ir kitais.
Bibliografija
- Monologai: teatras ir dekoracijos. – Vilnius, 1913 m.
- Mylėkime savo kalbą! – Vilnius, 1914 m.
- Mylėkime mūsų tėvynę! – Vilnius, 1914 m.
- Ką mes turime žinoti apie mūsų kalbą? – Vilnius, 1914 m.
- Kas yra lietuviai ir Lietuva / parašė St. Ld.. – Vilnius, 1914 m.
- Kovotojas dėl Vilniaus lietuvybės: (kun. Juozas Ambraziejus). – Vilnius, 1914 m.
- Cit, paklausykit!: parinktos iš lietuvių poetų geriausios eilės tinkamos skaityti viešuose vakaruose ar šiaip susirinkimuose. – Kaunas, 1914 m.
- Vaikai ir alkoolio nuodai: alkoolio kenksmingumas į vaikų protą ir organizmą. – Vilnius, 1915 m.
- Nejaugi mes da gersime?! – Vilnius, 1915 m.
- Lietuvių rašybos vadovėlis. – Kaunas, 1922 m. [kitas leidimas 1918]
- Poezijų raštai: parinkti Lietuvos mokyklų jaunimui. – Kaunas, 1923 m.
- Kritikos raštai. – Kaunas, 1928 m.
- Spaudos draudimo ir atgavimo reikšmė kultūrinei mūsų pažangai. – Kaunas, 1929 m.
- Kuo buvo Lietuvai Vytautas Didysis?: trumpi jo gyvenimo ir žygių bruožai. – Kaunas, 1930 m.
- Kun. Tumo-Vaižganto gyvenimas ir darbai. – Kaunas, 1930 m.
- Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida, studija, 1934 m.
- Kritikos baruose. – Vilnius, 1982 m.
Poezijos rinkiniai
- Dul dul dūdelė, 1909 m.,
- Milžinkapių daina: eilės. – Vilnius, 1910 m.
- Žalioji pievelė, 1911 m.,
- Laukų dainos, – Seinai, 1912 m.,
- Tėvynės keliais, – Vilnius, 1912 m.,
- Tėvynės keliais: eilėraščiai – Kaunas, 1920 m.
- Žiežirbos: 1912–1920 m. poezijos. – Kaunas = Vilnius, 1921 m.,
- Žygio godos: eilėraščiai. – Klaipėdoje, 1928 m.,
- Liudo Giros Raštai: autoriaus naujai peržiūrėti. – Kaunas, 1928 m.
- Šilko gijos: lirika. – Kaunas, 1928 m.,
- Amžių žingsniai: eilėraščiai. – Kaunas, 1929 m.,
- Rinktiniai eilėraščiai (ankstyvesnieji). – Kaunas, 1934 m.
- Stalino LTSR konstitucija: poema. – Kaunas, 1940 m.
- Žalioji pievelė. – Vilnius, 1941 m.
- Žalgirio Lietuva, 1942 m.,
- Smurtas ir ryžtas, 1942 m.,
- Tolimuos keliuos, 1945 m.
- Rinktinė poezija. – Kaunas, 1945 m.
- Trys berželiai. – Vilnius, 1949 m.
- Rinktinė. – Vilnius, 1951 m.
- Eilėraščiai. – Kaunas, 1951, 1956, 1957, 1960 m.
- Raštai: 2-se tomuose. – Vilnius, 1953
- Liudas Gira: sutrumpinti kūriniai. – Kaunas, 1957 m.
- Raštai, T. 1–5, 1960–1963 m.
- Ne margi sakalėliai. – Vilnius, 1963 m.
- Raudonosios aguonos: rinktinė. – Vilnius, 1969 m.
- Keturios raidės: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius, 1980 m.
- Džiugios dienos: eilėraščiai. – Vilnius, 1984 m.
- Poezija: rinktinė. – Vilnius, 1984 m.
Pjesės
- Svečiai: I veiksmo fragmentas. – [s. l.], 1910 m.
- Kerštas: 3 veiksmų 4 paveikslų tragedija iš senovės laikų. – Vilnius, 1910 m.,
- Beauštanti aušrelė: pijesa 2-m pav.. – Vilnius, 1913 m.,
- Paparčio žiedas: keturių veiksmų su prologu ir epilogu poema misterija; Beauštanti aušrelė: pjesė dviem paveikslais. – Klaipėda, 1928 m.
- Vertimai į rusų kalbą
- Здравствуй вихрь!: стихи. – Ленинград, 1960
- Слово борьбы. – Москва, 1943
Šaltiniai
- Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
- http://www.vsd.lt/Page.aspx?pageID=135 Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1059873/liudas-gira-kaip-lietuvos-kurejas-tapo-jos-duobkasiu
- https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1059873/liudas-gira-kaip-lietuvos-kurejas-tapo-jos-duobkasiu
- „Liudas Gira“. vsd.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-13.
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 150 psl.
- https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1059873/liudas-gira-kaip-lietuvos-kurejas-tapo-jos-duobkasiu
- L.Giros paminklas iš senamiesčio nugrūstas į šalikelę Archyvuota kopija 2013-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- Butkus Z. SSRS intrigos Baltijos šalyse (1920–1940 m.). Darbai ir dienos, 1998, nr. 7, p. 156–157.
- Liudas Gira. Rašytojai
Nuorodos
- L. Gerulis (Liudas Gira). Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudas Gira, Kas yra Liudas Gira? Ką reiškia Liudas Gira?
Liudas GiraLiudas Gira 1915 m Gime 1884 m rugpjucio 27 d VilniusMire 1946 m liepos 1 d 61 metai VilniusPalaidotas a Senosiose Rasu kapinesVaikai Vytautas Sirijos GiraVeikla Lietuvos vertejas poetasAlma mater Vilniaus kunigu seminarijaVikiteka Liudas Gira Liudas Gira 1884 m rugpjucio 27 d Vilniuje 1946 m liepos 1 d Vilniuje palaidotas Vilniaus Rasu kapinese lietuviu poetas dramaturgas kritikas publicistas vertejas kulturos ir sovietines valdzios veikejas BiografijaGira klierikas Vilniuje 1901 1905 Augo Butrimonyse Stakliskese Baige Stakliskiu pradine mokykla 1897 1900 m mokesi Vilniaus realineje gimnazijoje jos nebaiges 1901 m Kazanes gimnazijoje eksternu baige 4 gimnazijos klases ir įstojo į Vilniaus kunigu seminarija kuria 1905 m pavasarį baige bet kunigu įsventintas nebuvo Gyveno Vilniuje ir Kaune Daugiausia dirbo spaudoje lietuviskuose laikrasciuose 1905 1906 m Vilniaus ziniu 1906 m Sviesos 1907 m Lietuvos ukininko nuo 1908 m Vilties redakcijose Vienas slapyvardziu Stakliskiu Liudas 1906 1907 m faktinis laikrascio Lietuvis redaktorius 1905 m dalyvavo Lietuviu mokytoju sajungos veikloje buvo isrinktas Didziojo Vilniaus seimo prezidiumo sekretoriumi 1907 m aktyviai dalyvavo kuriant Lietuviu mokslo draugija 1909 1910 m baige vaidybos kursus Vilniaus muzikos mokykloje Su H Dirse 1914 m įsteige knygu leidimo bendrove Zinynas Is lietuviu spaudos surinko publicistu pasisakymus apie lietuviu ir lenku santykius ir 1907 m paskelbe rinkinį Ze stosunkow litewsko polskich Redagavo 1911 1912 m literaturos almanacha Svyturys 1913 1914 m pirmajį lietuviu literaturinį zurnala Vaivorykste 1918 1920 m ejo įvairias administracines pareigas Lietuvos valdzios aparate Lietuvos zvalgybos organizavimas ir vadovavimasLiudas Gira su zmona ir sunumi Vytautu 1916 m 1918 m spalio 8 d Lietuvos Valstybes Taryba organizavo Apsaugos komisija kurios nariu tapo Liudas Gira Apsaugos komisija pavede jam rupintis zvalgybos organizavimu Naudodamasis gausiomis pazintimis be jokiu lesu L Gira sukure informatoriu tinkla kurį is pradziu sudare tik moterys medicinos seserys ir tarnaites 1918 m gruodzio 24 d L Gira buvo paskirtas pirmuoju Vilniaus miesto komendantu Jam netiketai susirgus jo pareigas ejes Kazimieras Skirpa 1919 m sausio 1 d jis pirma karta suorganizavo keleta savanoriu ir iskele Lietuvos veliava Gedimino pilies bokste 1919 m sausio pradzioje puolant Raudonajai armijai is Vilniaus paskui Vyriausybe pasitrauke visi zvalgybos darbuotojai L Gira del ligos liko Vilniuje ir netrukus buvo suimtas Puse metu praleido Vilniaus Dvinsko ir Smolensko kalejimuose kaip sovietu valdzios įkaitas Liepos menesio pabaigoje įvykdant mainus buvo paleistas į laisve ir atvyko į Kauna 1919 m rugpjucio 23 lapkricio 9 d susirgus antrajam Lietuvos specialiosios tarnybos vadovui M Lipciui Krasto apsaugos ministerijos Generalinio stabo nurodymu L Gira laikinai vadovavo Zvalgybos skyriui nuo lapkricio 11 d ejo Zvalgybos skyriaus virsininko M Lipciaus pavaduotojo pareigas L Giros darbo specialiojoje tarnyboje laikotarpiu buvo isblaskytos slaptosios lenku organizacijos Lenku karine organizacija ir O S N kurios nebesugebejo atsigauti iki generolo Zeligovskio zygio į Vilniu 1920 m Pradeta kurti zvalgybos padalinio struktura susekti ir suimti snipinejantys kitoms valstybems asmenys isaiskinti tarnybiniai nusikaltimai kysiu emimas naudojimasis tarnybine padetimi ir kiti L Gira 1920 m sausio 15 d buvo atleistas is Zvalgybos skyriaus ir kartu is Lietuvos kariuomenes paliko tarnyba kaip atsargos karo valdininkas ir paskirtas Marijampoles apskrities virsininku Po tarnybos zvalgybojeNuo 1920 m rudens Liudas Gira grįzo į kulturinį gyvenima taciau ir toliau aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime 1922 1925 m Valstybes dramos teatro 1925 1926 m Valstybes teatro direktorius Vadovavimas nebuvo sekmingas del prastu jo ukiniu įgudziu kolegos is direktoriaus saipesi teatras eme veikti nuostolingai L Gira nuolat turejo skolu norejo nusizudyti 1926 1936 m Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos sekretorius 1927 m kovo 19 d 1929 m sausio 10 d vadovavo Kauno radiofona priziurejusiai Radijo tarybai Apie 1936 m stojo į opozicija valdanciajam rezimui 1937 1938 m redagavo laikrastį Literaturos naujienos 1938 1939 m Lietuviu rasytoju draugijos pirmininkas Bendradarbiavo beveik visuose svarbiausiuose zurnaluose Skaitymai jį 22 24 t ir 1923 m pats ir redagavo Pradai ir zygiai Gaisai Zidinys Vairas Trimitas Dienovidis L Gira buvo okupacines sovietu valdzios atstovas aktyviai bendradarbiavo su Lietuva okupavusia Sovietu Sajunga Galimas jo uzverbavimo motyvas finansinis 1940 m paskirtas TSRS okupuotos Lietuvos Liaudies seimo atstovu kaip Įgaliotosios delegacijos narys vyko į Maskva prasyti kad Lietuva butu priimta į Sovietu Sajungos sudetį dalyvavo atitinkamoje TSRS parlamento sesijoje 1940 1941 m LTSR svietimo komisaro pavaduotojas 1941 m per TSRS Vokietijos kara pabego į Rusija Gyveno Maskvoje ir Penzoje 1942 m buvo mobilizuotas į Raudonosios armijos 16 aja lietuviska sauliu divizija o nuo 1942 1944 m buvo jos kapitonas 1945 m sunkiai sirgdamas grįzo į Vilniu 1946 m LTSR Mokslu Akademijos akademikas Po metu mire slovindamas SSRS Paminklas1977 m Liudui Girai buvo pastatytas paminklas Jis stovejo Vilniaus senamiestyje A Volano gatveje priesais Lietuvos svietimo ir mokslo ministerija Nugriautas 2013 metu rugsejo men Svietimo ministerijos prasymu Prie paminklo anksciau piketavo politiniai kaliniai tremtiniai ir kitu desiniuju organizaciju atstovai reikalave jį nugriauti Po kurio laiko del paminklo demontavimo į Vilniaus miesto savivaldybe ir Kulturos ministerija kreipesi tuometis svietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavicius Diskusijos del L Giros paminklo iskelimo Vilniaus miesto savivaldybeje truko dvejus metus Anksciau paminklas buvo įrasytas į Kulturos vertybiu registra taciau veliau jis buvo isbrauktas is saugomu objektu saraso kaip neatitinkantis amziaus cenzo ir neturintis menines vertes PolitikaApie 1939 metus L Gira tuometinis Lietuvos rasytoju sajungos pirmininkas TSRS pasiuntiniui patare neperduoti Lietuvai Vilniaus krasto nes kuo arciau Lietuvos ir TSRS siena tuo geriau lietuviu tautai KurybaKurinius pradejo spausdinti nuo 1902 m apsakymai Suvis Lietuva Nr 37 Panaktinis Naujienos Nr 6 Kaip poetas debiutavo 1903 m Pirmasis eilerasciu rinkinys Dul dul dudele pasirode 1909 m Liudas Gira isleido 13 poezijos rinkiniu isspausdino poemu dramos kuriniu apybraizu Yra parases eilerasciu rusu baltarusiu ir lenku kalbomis Literaturos mokslo darbais reiskesi nuo 1905 m Parenge pirmasias lietuviu poezijos antologijas Lietuva pavasarį vasara rudenį ir ziema Cit paklausykit A Strazdo Lazdynu Peledos P Vaicaicio K Sakalausko Vanagelio rastus Isspausdino straipsniu apie baltarusiu ukrainieciu rusu ceku literatura bei publicistikos straipsniu Kompozitoriai Abelis Klenickis Stasys Simkus Juozas Tallat Kelpsa Antanas Vanagaitis ir daugelis kitu yra parase muzika Liudo Giros tekstams Pasirasinejo slapyvardziais Akstinu Vincas Aldone V B Dzukas Egle Ensexistens Gerulis Kuzavas Kazin kas Rimbas Saugus Szlachcic Katolik Teatralas ir kitais Kapas Rasu kapineseBibliografijaMonologai teatras ir dekoracijos Vilnius 1913 m Mylekime savo kalba Vilnius 1914 m Mylekime musu tevyne Vilnius 1914 m Ka mes turime zinoti apie musu kalba Vilnius 1914 m Kas yra lietuviai ir Lietuva parase St Ld Vilnius 1914 m Kovotojas del Vilniaus lietuvybes kun Juozas Ambraziejus Vilnius 1914 m Cit paklausykit parinktos is lietuviu poetu geriausios eiles tinkamos skaityti viesuose vakaruose ar siaip susirinkimuose Kaunas 1914 m Vaikai ir alkoolio nuodai alkoolio kenksmingumas į vaiku prota ir organizma Vilnius 1915 m Nejaugi mes da gersime Vilnius 1915 m Lietuviu rasybos vadovelis Kaunas 1922 m kitas leidimas 1918 Poeziju rastai parinkti Lietuvos mokyklu jaunimui Kaunas 1923 m Kritikos rastai Kaunas 1928 m Spaudos draudimo ir atgavimo reiksme kulturinei musu pazangai Kaunas 1929 m Kuo buvo Lietuvai Vytautas Didysis trumpi jo gyvenimo ir zygiu bruozai Kaunas 1930 m Kun Tumo Vaizganto gyvenimas ir darbai Kaunas 1930 m Lietuviskos eiledaros kurimosi raida studija 1934 m Kritikos baruose Vilnius 1982 m Poezijos rinkiniai Dul dul dudele 1909 m Milzinkapiu daina eiles Vilnius 1910 m Zalioji pievele 1911 m Lauku dainos Seinai 1912 m Tevynes keliais Vilnius 1912 m Tevynes keliais eilerasciai Kaunas 1920 m Ziezirbos 1912 1920 m poezijos Kaunas Vilnius 1921 m Zygio godos eilerasciai Klaipedoje 1928 m Liudo Giros Rastai autoriaus naujai perziureti Kaunas 1928 m Silko gijos lirika Kaunas 1928 m Amziu zingsniai eilerasciai Kaunas 1929 m Rinktiniai eilerasciai ankstyvesnieji Kaunas 1934 m Stalino LTSR konstitucija poema Kaunas 1940 m Zalioji pievele Vilnius 1941 m Zalgirio Lietuva 1942 m Smurtas ir ryztas 1942 m Tolimuos keliuos 1945 m Rinktine poezija Kaunas 1945 m Trys berzeliai Vilnius 1949 m Rinktine Vilnius 1951 m Eilerasciai Kaunas 1951 1956 1957 1960 m Rastai 2 se tomuose Vilnius 1953 Liudas Gira sutrumpinti kuriniai Kaunas 1957 m Rastai T 1 5 1960 1963 m Ne margi sakaleliai Vilnius 1963 m Raudonosios aguonos rinktine Vilnius 1969 m Keturios raides eilerasciai ir poemos Vilnius 1980 m Dziugios dienos eilerasciai Vilnius 1984 m Poezija rinktine Vilnius 1984 m Pjeses Sveciai I veiksmo fragmentas s l 1910 m Kerstas 3 veiksmu 4 paveikslu tragedija is senoves laiku Vilnius 1910 m Beaustanti ausrele pijesa 2 m pav Vilnius 1913 m Paparcio ziedas keturiu veiksmu su prologu ir epilogu poema misterija Beaustanti ausrele pjese dviem paveikslais Klaipeda 1928 m Vertimai į rusu kalbaZdravstvuj vihr stihi Leningrad 1960 Slovo borby Moskva 1943SaltiniaiLietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m http www vsd lt Page aspx pageID 135 Archyvuota kopija 2014 02 01 is Wayback Machine projekto https www lrt lt naujienos lietuvoje 2 1059873 liudas gira kaip lietuvos kurejas tapo jos duobkasiu https www lrt lt naujienos lietuvoje 2 1059873 liudas gira kaip lietuvos kurejas tapo jos duobkasiu Liudas Gira vsd lt Suarchyvuotas originalas 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2016 04 13 Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 150 psl https www lrt lt naujienos lietuvoje 2 1059873 liudas gira kaip lietuvos kurejas tapo jos duobkasiu L Giros paminklas is senamiescio nugrustas į salikele Archyvuota kopija 2013 09 18 is Wayback Machine projekto Butkus Z SSRS intrigos Baltijos salyse 1920 1940 m Darbai ir dienos 1998 nr 7 p 156 157 Liudas Gira RasytojaiNuorodosL Gerulis Liudas Gira Lietuviu mokslo draugija ir jos įsteigimas Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto