Vytautas Sirijos Gira (1911 m. balandžio 12 d. Vilniuje – 1997 m. vasario 14 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas, poeto Liudo Giros sūnus[1].
Vilnius
Vilnius
Almonė (1932–2003 m.)
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija (1986 m.)
LDK Gedimino ordinas, Karininko kryžius (1996 m.)
Biografija
redaguotiNuo 1920 m. gyveno Kaune. 1931 m. baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją ir tais pačiais metais išleido pirmąją eilėraščių knygą „Golas į ateitį“. Pirmajame romane „Buenos Airės“ (1956 m.) vaizduojamas ikikarinio Kauno gyvenimas. Baigęs gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą, medicinos specialybę, kurią įgijo būdamas 36 metų Vilniaus universitete, dirbo Respublikinėje vaikų ligoninėje gydytoju, o būdamas jau pagyvenęs įsidarbinęs laivo gydytoju plaukė į Afriką.
Kino filmų „Adomas nori būti žmogumi“ (kartu su Vytautu Žalakevičium) bei „Raudonmedžio rojus“ (kartu su Algirdu Kratuliu ir Bronium Talačka) scenarijaus bendraautoris. Kūriniai išversti į vokiečių, lenkų, rusų, čekų, estų ir latvių kalbas.
Žmona Janina Sirijos Girienė (1922-1965), vėliau Almonė Sirijos Girienė (1932-2003), dukra Danutė Sirijos Giraitė (g. 1948), sūnus Algirdas Sirijos Gira (g.1952)..
Apie savo dvigubą pavardę V. Sirijos Gira yra pasisakęs: „Mano tėvas buvo pavainikis, ir jį įsūnijo Katedros vargonininkas Konstantinas Giro-Syryjskis, – štai iš ko transformavosi Sirijos Gira. Iki 1940 m. ir mano tėvo dokumentuose buvo įrašyta dviguba pavardė, nors savo kūryboje tėvas ja nepasirašinėjo.“[2][3]
Kūryba
redaguotiV. Sirijos Gira vienas pirmųjų lietuvių prozoje panaudojo sąmonės srauto principą[4]. Daugumos kūrinių veikėjai – impulsyvaus, kiek egocentriško būdo inteligentai. Romanų populiarumą lemia išradinga intriga, meilės trikampiais ir fatališkais atsitiktinumais grindžiamas dinamiškas veiksmas, įtaigus stilius.
Poezijos knygos
redaguoti- Golas į ateitį, Klaipėda, 1931
- Širdys formaline, 1934
- Mergaitės ir asonansai, 1935
- Šešėliai nuo ekrano, 1937
- Pro amžių bėgį, 1947
- Ekranas (rinktinė), 1967
Apsakymų rinkiniai
redaguoti- Žmonės iš didžiojo laivo, 1951
- Susitikimas su Brunhilda, 1974
- Aleksoto tiltas, 1979
Romanai
redaguoti- Buenos Airės, Vilnius, 1956
- Štai ir viskas, 1963
- Voratinkliai draikės be vėjo, 1968
- Afrika be liūtų: laivo gydytojo užrašai, 1970
- Raudonmedžio rojus, 1972
- Bėgimas nuo šešėlio, 1975
- Kai neliepsnojo tik vanduo, 1980
- Kanarėlės, 1983
- Nakties muzika, 1986 m. (Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija)
- Paskutinis sekmadienis, 1989
Pjesės
redaguoti- Ponas Pirsonas jau nebegrįš: 4 veiksmų 7 paveikslų pjesė. Vilnius, 1953
- Aštuntojo laivyno draugiškas vizitas: 4 veiksmų, 7 paveikslų pjesė. Vilnius, 1954
Apdovanojimai
redaguoti- Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija (1987 m., už romatą Nakties muzika)[5]
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1996 m.)
- Vytautas Sirijos Gira
- Metai, 1996 m. balandis, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 100–104.
- V. Sirijos Giros kaunietiškieji gyvenimo ir kūrybos potėpiai kauno.diena.lt
- Vytautas Sirijos Gira (VLE)
- Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2022-02-14 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vytautas Sirijos Gira, Kas yra Vytautas Sirijos Gira? Ką reiškia Vytautas Sirijos Gira?