Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas Prašome žiūrėti diskusiją papildomos informacijos gali būti istor
16 oji lietuviškoji divizija
| Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
16-oji Lietuviškoji divizija, kitaip 16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, (rus. 16-я Литовская стрелковая дивизия), 16-oji Lietuviškoji Klaipėdos Raudonosios vėliavos ordino šaulių divizija (rus. 16-я стрелковая Литовская Клайпедская Краснознамённая дивизия) – TSRS Raudonosios armijos šaulių divizija, suformuota ir kariavusi Antrojo pasaulinio karo metais. Viena iš gana didelio skaičiaus nacionalinių Raudonosios Armijos junginių.
Ankstesnioji 16-oji divizija
16-oji divizija Raudonojoje armijoje egzistavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karo pradžioje ji buvo 27-ojoje armijoje (Šiaurės Vakarų frontas), bet buvo sunaikinta vokiečių kariuomenei puolant Leningradą ties Mga.
Formavimas
1941 m. gruodžio 18 d. TSRS Gynybos komitetas priėmė nutarimą 16-ąją diviziją suformuoti iš naujo ir suformuoti ją kaip lietuvišką diviziją, kuri parodytų, kad lietuviai palaiko sovietų valdžią ir kurioje būtų kaupiami bei tikrinami būsimieji partiniai ir administraciniai Lietuvos SSR kadrai.
Divizija buvo formuojama Maskvos karinėje apygardoje Balachnos mieste (Gorkio sritis, Rusija). Diviziją formavo daugiausia iš pabėgėlių ir evakuotųjų iš Lietuvos, taip pat iš buvusios Lietuvos kariuomenės sudaryto buvusio 29-ojo teritorinio Lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų, kurie iki tol tarnavo kituose daliniuose. Dauguma jų buvo perkelti į naująją diviziją.
Divizijos karininkais tapo daugiausia Vilniaus pėstininkų karo mokyklos, evakuotos į Novokuznecką (Kemerovo sritis), absolventai, baigę šią mokyklą pagal paspartintą programą. Politiniais darbuotojais tapo daugiausia buvę pogrindininkai, partiniai ir sovietiniai darbuotojai.
1943 m. sausio 1 d. iš 10 250 divizijos kareivių ir karininkų apie 7000 buvo lietuviai ar Lietuvos gyventojai. Diviziją sudarė:
- 3720 (36,3 %) lietuvių
- 3064 (29 %) rusų
- 2973 (29 %) žydų
- 492 (4,8 %) kitų tautybių žmonės.
Pagal žydų kiekį tai buvo ir pati žydiškiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje. Žydai sudarė 13 % (136) karininkų ir 34,2 % kareivių koviniuose daliniuose.
Pradžioje divizijoje darbo ir įsakymų kalba buvo lietuvių kalba. Tačiau daugiau kaip trečdalis divizijos kovotojų lietuvių kalbos nemokėjo – divizijai priskirti patyrę frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai. Be to, bijota, kad fronte divizijos karius dėl nepažįstamos kalbos galėjo palaikyti priešais ir apšaudyti. Todėl netrukus divizijos kalba tapo rusų kalba.
Divizijos sudėtis
Diviziją sudarė:
- 156-asis šaulių pulkas – vadai: papulkininkis Stanislovas Staškevičius, pulkininkas Anatolijus Kesselis (1899 - 04 07 1944). pulkininkas Vladimiras Lunia
- 167-asis šaulių pulkas – vadas pulkininkas Vladas Motieka
- 249-asis šaulių pulkas – vadai: pulkininkas Antanas Šurkus, papulkininkis
- 224-asis artilerijos pulkas – vadai: majoras , majoras Pranas Petronis
- 39 ryšių batalionas (vėliau pertvarkytas į 367 ryšių kuopą)
- 93 inžinerijos batalionas – vadas inžinierius kapitonas Stanislovas Strielčiūnas
- 282 prieštankinis divizionas - vadas majoras Vadimas Itomlianskis
- 181 minosvaidžių divizionas
- 80 sanitarijos batalionas - vadas kapitonas Alteris Michališokas
1942 m. gegužės mėn. buvo suformuotas 2-asis atskiras lietuvių batalionas, kuris rengė naujus karius 16-ajai divizijai.
Pirmasis divizijos vadas buvo generolas majoras Feliksas Baltušis-Žemaitis. 1943 m. balandžio 22 d. jį pakeitė generolas majoras Vladas Karvelis, o šį 1944 m. rugsėjo 11 d.– generolas majoras Adolfas Urbšas, 1945 m. gegužės mėn. – Vladas Motieka.
Dalyvavimas karo veiksmuose
Divizija baigta formuoti 1943 m. vasario mėnesį. 1943 m. vasario 21 d. ji pirmą kartą kovėsi Aleksejevkoje (Oriolo sritis, 50 km į pietryčius nuo Oriolo). Vėliau ji 42-ojo šaulių korpuso (48-oji armija) sudėtyje kovėsi Kursko mūšyje, kur atlaikė vokiečių 383-osios pėstininkų ir 18-osios tankų divizijų atakas, 120 lėktuvų antskrydžius.
Po Kursko mūšio divizija perkelta į . Vadavo Baltarusiją ir Lietuvą. 1944 m. rugpjūčio 2 d. pasiekė Šiaulių priemiesčius. Mėnesį stovėjo ties Šiauliais, buvo papildyta Lietuvoje mobilizuotais lietuviais. Rugpjūčio viduryje Šiaulius atakavo vokiečių tankų daliniai, tačiau 16-oji divizija apsigynė. Tai vienos stambiausių tankų atakų karo pabaigoje Pabaltijyje.
1945 m. sausio 31 d. 16-oji divizija per vieną dieną užėmė Klaipėdą. Už tai divizija gavo Klaipėdos vardą. Vėliau divizija dalyvavo vokiečių kariuomenės Kuržemės grupuotės apsiaustyje, kur ir baigė karą.
"Divizijos kariai daug prisidėjo prie hitlerinės Vokietijos planų sužlugdymo. Sovietų šaltiniais: Nuo 1943 metų vasario mėnesio iki karo pabaigos, kaudamiesi su hitleriniais okupantais lietuviškoji šaulių divizija nuėjo 386 kilometrus, išvadavo 648 gyvenvietes, nukovė ir sužeidė per 34 tūkstančius priešo kareivių ir karininkų, išvedė iš rikiuotės daug technikos: 108 tankus, 50 šarvuočių, 111 minosvaidžių, 769 kulkosvaidžius ir kt."
Apdovanoti kariai
12 divizijos karių tapo Sovietų Sąjungos didvyriais: majoras Volfas Vilenskis , seržantas Kalmanas Šuras, jefreitorius Grigorijus (Hiršas) Ušpolis, eilinis Borisas (Berelis) Cindelis (po mirties) , leitenantas Vaclovas Bernotėnas, Viktoras Jacenevičius (po mirties), seržantas Boleslavas Gegžna, jaun. seržantas Fiodoras Zacepilovas, papulkininkis Fiodoras Lysenko (po mirties), seržantas Grigorijus Terentjevas (po mirties), vyr. seržantas Vasilijus Fedotovas, jaun. seržantas Stasys Šeinauskas (po mirties).
Viršila Danutė Stanelienė tapo pilna kavaliere – apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinu, o tai prilyginama Sovietų Sąjungos Didvyrio vardui, tik buvo gerokai retesnis dalykas.
Šlovės III ir II laipsnio ordinais apdovanoti: vyr. seržantai Konstantinas Gedvila, Mykolas Laurinavičius, Justinas Stankus, seržantai Mykolas Jurevičius, Ignas Ribokas, jefreitorius Albinas Šinkūnas, eiliniai Vitalius Laurinavičius, Pranas Rimša.
Bataliono vadas Leonas Garnys (g. 1920 m. Panevėžyje) apdovanotas net 3 Raudonosios Vėliavos ordinais (1943 08 05, 1943 11 22, 1944 10 26). Tai bene vienintelis atvejis divizijoje.
Sovietų Sąjungos didvyrio vardui buvo pristatyti: majoras Petras Belanas (gavo Raudonosios vėliavos ordiną), seržantas Stasys Lickūnas (gavo Raudinosios vėliavos ordiną), jaun. seržantas Juozas Launikonis (gavo Raudonosios vėliavos ordiną), jaun. seržantas Motelis Charmacas (gavo Tėvynės karo I laipsnio ordiną), seržantas Leonas Kaganas (gavo Raudonosios vėliavos ordiną), seržantas Viktoras Gelžinas (gavo Tėvynės karo I laipsnio ordiną), eilinis Pranas Narkevičius (gavo Raudonosios vėliavos ordiną)
Eilinis sanitaras Giršas Josmanas apdovanotas Lenino ordinu, tokiam apdovanojimui buvo pristatytas lietuvis Jonas Brozdžiūnas (gavo Raudonosios vėliavos ordiną)
Po karo
Karui pasibaigus 16-oji divizija bazavosi Vilniuje, Šiaurės miestelyje, iki jos išformavimo 1956 m. birželio mėnesį. 1955 m. buvo iškelta į Volgos-Uralo karinę apygardą ir galutinai išformuota.
Šaltiniai
- Keturi laisvės dešimtmečiai / Petras Griškevičius. 1984, Mintis, 187 psl. / 31-32 psl.
- Виленскис Вольфас Лейбович. 21. 8. 1919 – 01.1992. Герой Советского Союза
- Цинделис Борис Израилевич. 1916 – 13. 10. 1944. Герой Советского Союза
Literatūra
- Kovų keliais (16 liet. divizijos foto albumas). Vilnius, 1965. 343 p
- J. Dobrovolskis "Lietuviai kariai Didžiojo Tėvynės karo frontuose", Vilniuis, 1967
- Atmintis (sudarytoja M. Trinkūnaitė) 16 -osios Lietuviškosios divizijos žuvusiųjų karių vardynas, Vilnius, 334 psl. ISBN 9986425107
- Šešioliktoji lietuviškoji: atsiminimų knyga 16-osios lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos istorija veteranų atsiminimuose, 1941–1956 (sud. Vaigutis Stančikas). – Vilnius: Gairės, 2008. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-759-12-6
- Vytautas Voveris "Šventasis karas" Vilnius, AB Spauda, 2018 - 480 psl. su iliustr. ISBN 978-609-475-134-9 (monografija apie divizijos karių tragediją, praradimus, politrukų ir komisarų patyčias, represijas)
Nuorodos
- 16-oji lietuviškoji šaulių divizija[neveikianti nuoroda]
- Rusijoje pagerbtas 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos karių atminimas Archyvuota kopija 2012-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- Leonas Čerškus: „Lietuvos kario atsiminimai“
- Эфраим Севела. Моня Цацкес – знаменосец
- ОНИ ОСВОБОЖДАЛИ РОДНУЮ ПРИБАЛТИКУ Archyvuota kopija 2007-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Федотов Василий Николаевич. 14. 1. 1924 – 29. 10. 2000. Герой Советского Союза
- Бернотенас Вацловас Вацлович. 11. 10. 1917 – 27. 12. 1978. Герой Советского Союза
- Шейнаускас Стасис Козиевич. 1917 – 13. 10. 1944. Герой Советского Союза
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 16 oji lietuviškoji divizija, Kas yra 16 oji lietuviškoji divizija? Ką reiškia 16 oji lietuviškoji divizija?
Sio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra gincytinas Prasome ziureti diskusija papildomos informacijos gali buti istorijoje 16 oji Lietuviskoji divizija kitaip 16 oji Lietuviskoji sauliu divizija rus 16 ya Litovskaya strelkovaya diviziya 16 oji Lietuviskoji Klaipedos Raudonosios veliavos ordino sauliu divizija rus 16 ya strelkovaya Litovskaya Klajpedskaya Krasnoznamyonnaya diviziya TSRS Raudonosios armijos sauliu divizija suformuota ir kariavusi Antrojo pasaulinio karo metais Viena is gana didelio skaiciaus nacionaliniu Raudonosios Armijos junginiu Ankstesnioji 16 oji divizijaLietuvos kariuomenes kariai islaisvinti is Raudonosios armijos buvusio lietuviu korpuso siltai sutinkami Vilniuje Lietuvoje vykstant Birzelio sukilimui 1941 m 16 oji divizija Raudonojoje armijoje egzistavo dar pries Antrajį pasaulinį kara Karo pradzioje ji buvo 27 ojoje armijoje Siaures Vakaru frontas bet buvo sunaikinta vokieciu kariuomenei puolant Leningrada ties Mga Formavimas1941 m gruodzio 18 d TSRS Gynybos komitetas prieme nutarima 16 aja divizija suformuoti is naujo ir suformuoti ja kaip lietuviska divizija kuri parodytu kad lietuviai palaiko sovietu valdzia ir kurioje butu kaupiami bei tikrinami busimieji partiniai ir administraciniai Lietuvos SSR kadrai Divizija buvo formuojama Maskvos karineje apygardoje Balachnos mieste Gorkio sritis Rusija Divizija formavo daugiausia is pabegeliu ir evakuotuju is Lietuvos taip pat is buvusios Lietuvos kariuomenes sudaryto buvusio 29 ojo teritorinio Lietuviskojo sauliu korpuso kariu ir karininku kurie iki tol tarnavo kituose daliniuose Dauguma ju buvo perkelti į naujaja divizija Divizijos karininkais tapo daugiausia Vilniaus pestininku karo mokyklos evakuotos į Novokuznecka Kemerovo sritis absolventai baige sia mokykla pagal paspartinta programa Politiniais darbuotojais tapo daugiausia buve pogrindininkai partiniai ir sovietiniai darbuotojai 1943 m sausio 1 d is 10 250 divizijos kareiviu ir karininku apie 7000 buvo lietuviai ar Lietuvos gyventojai Divizija sudare 3720 36 3 lietuviu 3064 29 rusu 2973 29 zydu 492 4 8 kitu tautybiu zmones Pagal zydu kiekį tai buvo ir pati zydiskiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje Zydai sudare 13 136 karininku ir 34 2 kareiviu koviniuose daliniuose Pradzioje divizijoje darbo ir įsakymu kalba buvo lietuviu kalba Taciau daugiau kaip trecdalis divizijos kovotoju lietuviu kalbos nemokejo divizijai priskirti patyre frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai Be to bijota kad fronte divizijos karius del nepazįstamos kalbos galejo palaikyti priesais ir apsaudyti Todel netrukus divizijos kalba tapo rusu kalba Divizijos sudetisPetras CiunisLietuvos TSR vadovybe atkurtoje lietuviskojoje sauliu divizijoje 1943 m birzelis Is kaires Antanas Snieckus P Jakovlevas divizijos vadas gen mjr Vladas Karvelis Justas Paleckis Jonas Macijauskas J Ziburkus Divizija sudare 156 asis sauliu pulkas vadai papulkininkis Stanislovas Staskevicius pulkininkas Anatolijus Kesselis 1899 04 07 1944 pulkininkas Vladimiras Lunia 167 asis sauliu pulkas vadas pulkininkas Vladas Motieka 249 asis sauliu pulkas vadai pulkininkas Antanas Surkus papulkininkis 224 asis artilerijos pulkas vadai majoras majoras Pranas Petronis 39 rysiu batalionas veliau pertvarkytas į 367 rysiu kuopa 93 inzinerijos batalionas vadas inzinierius kapitonas Stanislovas Strielciunas 282 priestankinis divizionas vadas majoras Vadimas Itomlianskis 181 minosvaidziu divizionas 80 sanitarijos batalionas vadas kapitonas Alteris Michalisokas 1942 m geguzes men buvo suformuotas 2 asis atskiras lietuviu batalionas kuris renge naujus karius 16 ajai divizijai Pirmasis divizijos vadas buvo generolas majoras Feliksas Baltusis Zemaitis 1943 m balandzio 22 d jį pakeite generolas majoras Vladas Karvelis o sį 1944 m rugsejo 11 d generolas majoras Adolfas Urbsas 1945 m geguzes men Vladas Motieka Dalyvavimas karo veiksmuoseSesioliktosios divizijos kariai kovoja Oriolo srityje 1943 m vasaraSesioliktosios divizijos kariai zygiuoja pro Stoniskiu kaima Lietuvos TSR 1944 m spalio men Divizija baigta formuoti 1943 m vasario menesį 1943 m vasario 21 d ji pirma karta kovesi Aleksejevkoje Oriolo sritis 50 km į pietrycius nuo Oriolo Veliau ji 42 ojo sauliu korpuso 48 oji armija sudetyje kovesi Kursko musyje kur atlaike vokieciu 383 osios pestininku ir 18 osios tanku diviziju atakas 120 lektuvu antskrydzius Po Kursko musio divizija perkelta į Vadavo Baltarusija ir Lietuva 1944 m rugpjucio 2 d pasieke Siauliu priemiescius Menesį stovejo ties Siauliais buvo papildyta Lietuvoje mobilizuotais lietuviais Rugpjucio viduryje Siaulius atakavo vokieciu tanku daliniai taciau 16 oji divizija apsigyne Tai vienos stambiausiu tanku ataku karo pabaigoje Pabaltijyje 1945 m sausio 31 d 16 oji divizija per viena diena uzeme Klaipeda Uz tai divizija gavo Klaipedos varda Veliau divizija dalyvavo vokieciu kariuomenes Kurzemes grupuotes apsiaustyje kur ir baige kara Divizijos kariai daug prisidejo prie hitlerines Vokietijos planu suzlugdymo Sovietu saltiniais Nuo 1943 metu vasario menesio iki karo pabaigos kaudamiesi su hitleriniais okupantais lietuviskoji sauliu divizija nuejo 386 kilometrus isvadavo 648 gyvenvietes nukove ir suzeide per 34 tukstancius prieso kareiviu ir karininku isvede is rikiuotes daug technikos 108 tankus 50 sarvuociu 111 minosvaidziu 769 kulkosvaidzius ir kt Apdovanoti kariai12 divizijos kariu tapo Sovietu Sajungos didvyriais majoras Volfas Vilenskis serzantas Kalmanas Suras jefreitorius Grigorijus Hirsas Uspolis eilinis Borisas Berelis Cindelis po mirties leitenantas Vaclovas Bernotenas Viktoras Jacenevicius po mirties serzantas Boleslavas Gegzna jaun serzantas Fiodoras Zacepilovas papulkininkis Fiodoras Lysenko po mirties serzantas Grigorijus Terentjevas po mirties vyr serzantas Vasilijus Fedotovas jaun serzantas Stasys Seinauskas po mirties Virsila Danute Staneliene tapo pilna kavaliere apdovanota visu triju laipsniu Sloves ordinu o tai prilyginama Sovietu Sajungos Didvyrio vardui tik buvo gerokai retesnis dalykas Sloves III ir II laipsnio ordinais apdovanoti vyr serzantai Konstantinas Gedvila Mykolas Laurinavicius Justinas Stankus serzantai Mykolas Jurevicius Ignas Ribokas jefreitorius Albinas Sinkunas eiliniai Vitalius Laurinavicius Pranas Rimsa Bataliono vadas Leonas Garnys g 1920 m Panevezyje apdovanotas net 3 Raudonosios Veliavos ordinais 1943 08 05 1943 11 22 1944 10 26 Tai bene vienintelis atvejis divizijoje Sovietu Sajungos didvyrio vardui buvo pristatyti majoras Petras Belanas gavo Raudonosios veliavos ordina serzantas Stasys Lickunas gavo Raudinosios veliavos ordina jaun serzantas Juozas Launikonis gavo Raudonosios veliavos ordina jaun serzantas Motelis Charmacas gavo Tevynes karo I laipsnio ordina serzantas Leonas Kaganas gavo Raudonosios veliavos ordina serzantas Viktoras Gelzinas gavo Tevynes karo I laipsnio ordina eilinis Pranas Narkevicius gavo Raudonosios veliavos ordina Eilinis sanitaras Girsas Josmanas apdovanotas Lenino ordinu tokiam apdovanojimui buvo pristatytas lietuvis Jonas Brozdziunas gavo Raudonosios veliavos ordina Po karoKarui pasibaigus 16 oji divizija bazavosi Vilniuje Siaures miestelyje iki jos isformavimo 1956 m birzelio menesį 1955 m buvo iskelta į Volgos Uralo karine apygarda ir galutinai isformuota SaltiniaiKeturi laisves desimtmeciai Petras Griskevicius 1984 Mintis 187 psl 31 32 psl Vilenskis Volfas Lejbovich 21 8 1919 01 1992 Geroj Sovetskogo Soyuza Cindelis Boris Izrailevich 1916 13 10 1944 Geroj Sovetskogo SoyuzaLiteraturaKovu keliais 16 liet divizijos foto albumas Vilnius 1965 343 p J Dobrovolskis Lietuviai kariai Didziojo Tevynes karo frontuose Vilniuis 1967 Atmintis sudarytoja M Trinkunaite 16 osios Lietuviskosios divizijos zuvusiuju kariu vardynas Vilnius 334 psl ISBN 9986425107 Sesioliktoji lietuviskoji atsiminimu knyga 16 osios lietuviskosios Raudonosios veliavos ordino Klaipedos sauliu divizijos istorija veteranu atsiminimuose 1941 1956 sud Vaigutis Stancikas Vilnius Gaires 2008 478 p iliustr ISBN 978 9955 759 12 6 Vytautas Voveris Sventasis karas Vilnius AB Spauda 2018 480 psl su iliustr ISBN 978 609 475 134 9 monografija apie divizijos kariu tragedija praradimus politruku ir komisaru patycias represijas Nuorodos16 oji lietuviskoji sauliu divizija neveikianti nuoroda Rusijoje pagerbtas 16 osios lietuviskosios sauliu divizijos kariu atminimas Archyvuota kopija 2012 11 29 is Wayback Machine projekto Leonas Cerskus Lietuvos kario atsiminimai Efraim Sevela Monya Cackes znamenosec ONI OSVOBOZhDALI RODNUYu PRIBALTIKU Archyvuota kopija 2007 12 30 is Wayback Machine projekto Fedotov Vasilij Nikolaevich 14 1 1924 29 10 2000 Geroj Sovetskogo Soyuza Bernotenas Vaclovas Vaclovich 11 10 1917 27 12 1978 Geroj Sovetskogo Soyuza Shejnauskas Stasis Kozievich 1917 13 10 1944 Geroj Sovetskogo Soyuza