Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių dainų ir šokių šventės Lietuvoje ir tarp paplitusi kultūrinė tradicija dainų šventės atmaina Ją sudaro beveik r
Lietuvių dainų ir šokių šventė
Lietuvių dainų ir šokių šventės – Lietuvoje ir tarp paplitusi kultūrinė tradicija, dainų šventės atmaina. Ją sudaro beveik reguliariai kas ketverius metus organizuojama Visuotinė lietuvių dainų ir šokių šventė, Moksleivių dainų šventės ir įvairios regioninės dainų šventės, organizuojamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kartu su bei latvių dainų ir šokių švenčių tradicijomis, 2003 m. Baltijos šalių dainų ir šokių šventės pripažintos kaip Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevras.
Tarpukario Lietuvoje
Lietuvoje Dainų šventė pirmą kartą surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius Juozas Žilevičius, vyriausieji dirigentai: Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka, grupinių chorų dirigentai: Kostas Gurevičius, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Vladas Paulauskas, Antanas Vaičiūnas. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų.
Dainų diena tapo tradicine. Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko 1928 m. liepos 1–2 d. Kaune. Joje dalyvavo 6000 dainininkų: 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų, Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. Juozas Karosas). Jungtiniam chorui dirigavo Stasys Šimkus ir Juozas Gruodis. Šventės metu 250 moksleivių aikštėje atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas. Antroji Dainų šventė sulaukė 100 tūkst. klausytojų.
Trečią kartą Dainų šventė surengta 1930 m. birželio 20 d. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Dalyvavo 200 chorų ir 9000 dainininkų. Atlikti 24 kūriniai – viena psalmė, šeši originalūs kūriniai ir harmonizuotos liaudies dainos. Vyriausieji dirigentai: Juozas Naujalis, Nikodemas Martinonis, Juozas Gruodis.
Pirmąja šokių švente laikoma 1937 m. birželio 29 d. Kaune „Jaunosios Lietuvos” surengta šventė, kurioje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių.
1920–1944 m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos (šauliai, pavasarininkai, ateitininkai). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
Tarpukariu šventės vyko šiais metais:
- 1924 metais (I-oji);
- 1928 metais (II-oji);
- 1930 metais (III-ioji).
Sovietų Sąjungoje
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. 1946 m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai: Nikodemas Martinonis, Jonas Švedas, Konradas Kaveckas, Antanas Ilčiukas.
Nuo 1950 m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Šventėje dalyvavo 57 šokių kolektyvai, 41 skudučių ansamblis ir 13 pučiamųjų instrumentų orkestrų. Vaikų chorą sudarė 3 570 dalyvių.
Nuo 1950 m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.
1960 m. Vingio parke pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.
Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo 1964 m.
Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės Filadelfijoje, Pensilvanijoje, Kanadoje, Australijoje ir kt. 1946 m. Viurcburge surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo 1956 m. užsienio lietuvių (ypač JAV ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas 5 metai.
Sovietiniais metais respublikinės šventės vyko:
- 1946 metais (IV-oji);
- 1950 metais (V-oji);
- 1955 metais (VI-oji);
- 1960 metais (VII-oji);
- 1965 metais (VIII-oji);
- 1970 metais (IX-oji);
- 1975 metais (X-oji);
- 1980 metais (XI-oji);
- 1985 metais (XII-oji).
Nuo 1990 m.
Nuo 1990 m. Lietuvai tapus nepriklausoma, renginys organizuojamas beveik reguliariai kas ketveri metai liepos pradžioje. Šventėse dalyvauja >30 tūkst. dalyvių. Iš viso surengta 18 Visuotinių lietuvių dainų švenčių.
Švenčių sąrašas
- 1990 m. Lietuvos tautinė dainų šventė (XIII)
- 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė
- 1997 m. Moksleivių dainų šventė
- 1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė
- 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė „Mes“
- 2005 m. Moksleivių dainų šventė „Mes – laisvės vaikai“
- 2007 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė „Būties ratu“ (XIV)
- 2009 m. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ (XV)
- 2012 m. Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
- 2014 m. Lietuvos dainų šventė „Čia mano namai“ (XVI)
- 2016 m. Moksleivių dainų šventė „Tu mums – viena“
- 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“ (XVII)
- 2024 m. iš pradžių 2022–aisiais planuota šventė dėl Covid-19 pandemijos ir siekiant priderinti prie šimtmečio buvo perkelta į 2024–uosius.. 2024 m. su tema "Kad giria žaliuotų" pažymėtas švenčių tradicijos šimtmetis.
2024 m. šventės dalys
- Dainų diena Kaune (Dainų slėnis, Kaunas, birželio 29 d.)
- Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena (birželio 30 d.)
- Šimtmečio vakaras (Katedros aikštė, birželio 30 d.)
- Liaudies meno paroda (atidaryta liepos 1 d.)
- Vaikų amatų miestelis (atidaryta liepos 1 d.)
- Kanklių koncertas "Skambėkite kanklės" (Šv. Jonų bažnyčia, liepos 2 d.)
- Folkloro diena "Rasi rasoj rasi" (Katedros aikštė, liepos 2 d.)
- Teatro diena "Esaties lieptais" (Valdovų rūmai, liepos 3 d.)
- Ansamblių vakaras "Gyvybės medis" (Kalnų parkas, liepos 3 d.)
- Vokalinių ansamblių koncertas "Žeme, kas tu esi" (Lietuvos nacionalinė filharmonija, liepos 4 d.)
- Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas "Vario audra" (, liepos 4 d.)
- Šokių diena "Amžių tiltais" (LFF stadionas, liepos 5 d.)
- Eitynės (iš Katedros aikštės į Vingio parką, liepos 6 d.)
- Dainų diena "Kad giria žaliuotų" (Vingio parkas, liepos 6 d.)
Pagrindiniai švenčių renginiai
- Folkloro diena
- Liaudies meno paroda
- Ansamblių vakaras
- Teatro diena
- Šokių dienos koncertas
- Dainų diena
Galerija
- 1924 m. Pirmosios dainų šventės žiūrovai ir dirigentas Juozas Naujalis
- 1937 m. Dainų šventės eisena Kaune
- 1946 m. Dainų šventės programa
- 1955 m. Dainų šventės organizacinio komiteto leidinys
- 1970 m. Dainų šventės organizacinio komiteto leidinys
- Vingio parko estrada
- Dainų šventė „Amžių sutartinė“ Vilniuje, 2009 m.
- Dainų šventė, 2014 m.
- 1998 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas dainų šventėms
- Lietuvos banko 10 litų moneta, skirta Pasaulio lietuvių dainų šventei (1994 m.)
Šaltiniai
- J. Strimaitis. Dainų Diena ir jos bendrieji įspūdžiai // Lietuva, 1924-08-27, Nr. 192 (1693), 4 psl. [1]
- Dainų Šventės pirma diena // Lietuvos aidas, 1928-07-02, Nr. 121 (335), 3 psl. [2]
- Jaunalietuviai baigė savo sąskrydį // Lietuvos žinios, 1937-06-30, Nr. 144 (5413), 2 psl. [3]
- https://www.delfi.lt/veidai/muzika/dainu-sventes-lietuvoje-vyks-kas-4-metus.d?id=101737
- http://dainusvente.lnkc.lt
- http://dainusvente9.lnkc.lt
- http://2014.dainusvente.lt
- https://2018.dainusvente.lt
- https://zmones.15min.lt/naujiena/dainu-svente-siuloma-rengti-po-ketveriu-metu-KvB4wKYo5W2
- http://dainusvente.lt/dalyviams/
Nuorodos
- Lietuvos dainų šventės oficiali svetainė
- Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių dainų ir šokių šventė, Kas yra Lietuvių dainų ir šokių šventė? Ką reiškia Lietuvių dainų ir šokių šventė?
Lietuviu dainu ir sokiu sventes Lietuvoje ir tarp paplitusi kulturine tradicija dainu sventes atmaina Ja sudaro beveik reguliariai kas ketverius metus organizuojama Visuotine lietuviu dainu ir sokiu svente Moksleiviu dainu sventes ir įvairios regionines dainu sventes organizuojamos tiek Lietuvoje tiek uzsienyje Kartu su bei latviu dainu ir sokiu svenciu tradicijomis 2003 m Baltijos saliu dainu ir sokiu sventes pripazintos kaip Zmonijos zodinio ir nematerialaus kulturos paveldo sedevras Tarpukario LietuvojePirmoji Lietuvos dainu svente Kaune 1924 m 1930 m dainu sventes metuSokiu sventes vykusios Kaune 1937 m dalyviai zygiuoja miesto gatvemis Lietuvoje Dainu svente pirma karta surengta 1924 m rugpjucio 23 ir 25 d Kaune Petro Vileisio aiksteje Zemes ukio ir pramones parodos metu Tada ji buvo vadinama Dainu diena dainavo tik chorai Sventes iniciatorius Juozas Zilevicius vyriausieji dirigentai Juozas Naujalis Stasys Simkus ir Julius Starka grupiniu choru dirigentai Kostas Gurevicius Mykolas Karka Apolinaras Likerauskas Vladas Paulauskas Antanas Vaiciunas Pirmojoje Dainu dienoje dalyvavo 77 chorai 3000 dainininku 50 tukst klausytoju Dainu diena tapo tradicine Antroji Dainu svente skirta Lietuvos Nepriklausomybes 10 meciui įvyko 1928 m liepos 1 2 d Kaune Joje dalyvavo 6000 dainininku 51 baznytinis choras 22 gimnaziju ir kitu mokyklu chorai 19 įvairiu draugiju ir organizaciju choru Rygos lietuviu Sviesos choras vad Juozas Karosas Jungtiniam chorui dirigavo Stasys Simkus ir Juozas Gruodis Sventes metu 250 moksleiviu aiksteje atliko gimnastikos pratimus Jiems akompanavo choras dainuodamas populiarias liaudies dainas Antroji Dainu svente sulauke 100 tukst klausytoju Trecia karta Dainu svente surengta 1930 m birzelio 20 d Vytauto Didziojo mirties 500 metu sukakciai pamineti Dalyvavo 200 choru ir 9000 dainininku Atlikti 24 kuriniai viena psalme sesi originalus kuriniai ir harmonizuotos liaudies dainos Vyriausieji dirigentai Juozas Naujalis Nikodemas Martinonis Juozas Gruodis Pirmaja sokiu svente laikoma 1937 m birzelio 29 d Kaune Jaunosios Lietuvos surengta svente kurioje 448 sokejai atrinkti is įvairiu Lietuvos vietoviu pagal bendra aikstes brezinį pasoko keleta tautiniu sokiu 1920 1944 m buvo surengta nemazai regioniniu miestu ir kitu vietiniu dainu svenciu Jas renge visuomenines organizacijos sauliai pavasarininkai ateitininkai Nuo 1930 m rengtos regionines moksleiviu dainu ir sporto sventes Tarpukariu sventes vyko siais metais 1924 metais I oji 1928 metais II oji 1930 metais III ioji Sovietu SajungojeDainu svente Siauliuose 1986 m Dainu svenciu tradicija pratesta ir sovietmeciu 1946 m Dainu sventeje dalyvavo 188 chorai 11 778 dainininkai skambejo 5 kompozitoriu sukurtos ir 15 lietuviu liaudies harmonizuotu dainu Sventeje dainavo 132 progimnaziju ir gimnaziju chorai 3 aukstuju ir 21 specialiuju mokyklu chorai Vyriausieji dirigentai Nikodemas Martinonis Jonas Svedas Konradas Kaveckas Antanas Ilciukas Nuo 1950 m Dainu svente papilde Sokiu diena Sventeje dalyvavo 57 sokiu kolektyvai 41 skuduciu ansamblis ir 13 puciamuju instrumentu orkestru Vaiku chora sudare 3 570 dalyviu Nuo 1950 m dainu ir sokiu sventes renginiai buvo organizuojami periodiskai kas 5 eri metai Dainu ir sokiu sventes tradicijai kaip ir kitiems menams galiojo sovietines estetikos ir politikos dogma Lietuvos menas turejo buti tautines formos bet socialistinio turinio 1960 m Vingio parke pagal estu architektu projekta pastatyta estrada Dainu dienos renginiui Is dainu ir sokiu sventes tradicijos isaugo Moksleiviu dainu svente pradeta periodiskai rengti kaip savarankiskas renginys nuo 1964 m Dainu sventes renge ir iseivijos lietuviai Organizuotos sventes Filadelfijoje Pensilvanijoje Kanadoje Australijoje ir kt 1946 m Viurcburge surengta lietuviu pabegeliu stovyklu choru dainu svente Nuo 1956 m uzsienio lietuviu ypac JAV ir Kanados dainu sventes pradeta rengti kas 5 metai Sovietiniais metais respublikines sventes vyko 1946 metais IV oji 1950 metais V oji 1955 metais VI oji 1960 metais VII oji 1965 metais VIII oji 1970 metais IX oji 1975 metais X oji 1980 metais XI oji 1985 metais XII oji Nuo 1990 m 2014 m dainu ir sokiu svente Nuo 1990 m Lietuvai tapus nepriklausoma renginys organizuojamas beveik reguliariai kas ketveri metai liepos pradzioje Sventese dalyvauja gt 30 tukst dalyviu Is viso surengta 18 Visuotiniu lietuviu dainu svenciu Svenciu sarasas 1990 m Lietuvos tautine dainu svente XIII 1994 m Pasaulio lietuviu dainu svente 1997 m Moksleiviu dainu svente 1998 m Pasaulio lietuviu dainu svente 2003 m Pasaulio lietuviu dainu svente Mes 2005 m Moksleiviu dainu svente Mes laisves vaikai 2007 m Pasaulio lietuviu dainu svente Buties ratu XIV 2009 m Lietuvos tukstantmecio dainu svente Amziu sutartine XV 2012 m Moksleiviu dainu svente Musu vardas Lietuva 2014 m Lietuvos dainu svente Cia mano namai XVI 2016 m Moksleiviu dainu svente Tu mums viena 2018 m Lietuvos simtmecio dainu svente Vardan tos XVII 2024 m is pradziu 2022 aisiais planuota svente del Covid 19 pandemijos ir siekiant priderinti prie simtmecio buvo perkelta į 2024 uosius 2024 m su tema Kad giria zaliuotu pazymetas svenciu tradicijos simtmetis 2024 m sventes dalys Dainu diena Kaune Dainu slenis Kaunas birzelio 29 d Pasaulio lietuviu ir Lietuvos tautiniu bendriju diena birzelio 30 d Simtmecio vakaras Katedros aikste birzelio 30 d Liaudies meno paroda atidaryta liepos 1 d Vaiku amatu miestelis atidaryta liepos 1 d Kankliu koncertas Skambekite kankles Sv Jonu baznycia liepos 2 d Folkloro diena Rasi rasoj rasi Katedros aikste liepos 2 d Teatro diena Esaties lieptais Valdovu rumai liepos 3 d Ansambliu vakaras Gyvybes medis Kalnu parkas liepos 3 d Vokaliniu ansambliu koncertas Zeme kas tu esi Lietuvos nacionaline filharmonija liepos 4 d Puciamuju instrumentu orkestru koncertas Vario audra liepos 4 d Sokiu diena Amziu tiltais LFF stadionas liepos 5 d Eitynes is Katedros aikstes į Vingio parka liepos 6 d Dainu diena Kad giria zaliuotu Vingio parkas liepos 6 d Pagrindiniai svenciu renginiaiFolkloro diena Liaudies meno paroda Ansambliu vakaras Teatro diena Sokiu dienos koncertas Dainu dienaGalerija1924 m Pirmosios dainu sventes ziurovai ir dirigentas Juozas Naujalis 1937 m Dainu sventes eisena Kaune 1946 m Dainu sventes programa 1955 m Dainu sventes organizacinio komiteto leidinys 1970 m Dainu sventes organizacinio komiteto leidinys Vingio parko estrada Dainu svente Amziu sutartine Vilniuje 2009 m Dainu svente 2014 m 1998 m Lietuvos pasto zenklas skirtas dainu sventems Lietuvos banko 10 litu moneta skirta Pasaulio lietuviu dainu sventei 1994 m SaltiniaiJ Strimaitis Dainu Diena ir jos bendrieji įspudziai Lietuva 1924 08 27 Nr 192 1693 4 psl 1 Dainu Sventes pirma diena Lietuvos aidas 1928 07 02 Nr 121 335 3 psl 2 Jaunalietuviai baige savo saskrydį Lietuvos zinios 1937 06 30 Nr 144 5413 2 psl 3 https www delfi lt veidai muzika dainu sventes lietuvoje vyks kas 4 metus d id 101737 http dainusvente lnkc lt http dainusvente9 lnkc lt http 2014 dainusvente lt https 2018 dainusvente lt https zmones 15min lt naujiena dainu svente siuloma rengti po ketveriu metu KvB4wKYo5W2 http dainusvente lt dalyviams NuorodosVikiteka Lietuviu dainu ir sokiu svente vaizdine ir garsine medziagaLietuvos dainu sventes oficiali svetaine Nematerialaus kulturos paveldo vertybiu savadas