Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 41 08 š pl 25 17 16 r ilg 54 68556 š pl 25 28778 r ilg 54 68556 25 28778 2014 m Katedra varpinėKatedra ir Valdovų rūm
Katedros aikštė
54°41′08″ š. pl. 25°17′16″ r. ilg. / 54.68556°š. pl. 25.28778°r. ilg.
Katedros aikštė – aikštė Vilniaus senamiestyje, prie Katedros.
Viena anksčiausiai paminėtų Vilniaus vietovių, kronikose ir legendose vadinta Šventaragio slėniu. Renginių, susibūrimų, Atgimimo mitingų vieta.
Istorija
XIII a. šioje aikštėje stovėjo žemutinė pilis, kurią sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis ir gynybinis centras, arsenalas ir religinės institucijos.
apatinė dalis – gotikos laikus menantis gynybinis bokštas. Už jo kadaise, ribodama pilies įtvirtinimus, tekėjo Vilnia.
Nuo XIV a. pabaigos vakarinė kalno papėdės dalis priklausė Vilniaus vyskupui.
- Istorinis vaizdas
- 1904 m. su paminklu Jekaterinai II
- 1916 m., demontuotas Jekaterinos II paminklas
- 50 litų banknoto reversas. Objektai: 1. Vilniaus katedra 2. Katedros bokštas 3. Gedimino pilis 4. Trijų kryžių kalnas 5. Paminklas Gediminui 6. Valdovų rūmai
Per 1831 m. sukilimą caro nurodymu pilių teritorijoje įrengta antros kategorijos tvirtovė, apėmusi visą akimis aprėpiamą peizažą, dalį šalia esančio Botanikos (dab. Sereikiškių sodo). Išsiplėtė prie Neries. Kai kurie įtvirtinimai buvo perkelti ir į kitą Neries krantą (priešais Vilnios žiotis).
XIX a. pradžioje nugriovus gynybinę sieną, buvo suformuota Aikštė.
1905–1915 m. aikštėje stovėjo paminklas Jekaterinai II. Sovietmečiu aikštė vadinta Gedimino aikšte.
1996 m. pastatytas paminklas Gediminui.
Šaltiniai
- Vilniaus miesto informacija Archyvuota kopija 2008-09-24 iš Wayback Machine projekto. (istorija)
- Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 35
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Katedros aikštė, Kas yra Katedros aikštė? Ką reiškia Katedros aikštė?
54 41 08 s pl 25 17 16 r ilg 54 68556 s pl 25 28778 r ilg 54 68556 25 28778 2014 m Katedra varpineKatedra ir Valdovu rumai Katedros aikste aikste Vilniaus senamiestyje prie Katedros Viena anksciausiai paminetu Vilniaus vietoviu kronikose ir legendose vadinta Sventaragio sleniu Renginiu susiburimu Atgimimo mitingu vieta IstorijaXIII a sioje aiksteje stovejo zemutine pilis kuria sudare Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes administracinis ir gynybinis centras arsenalas ir religines institucijos apatine dalis gotikos laikus menantis gynybinis bokstas Uz jo kadaise ribodama pilies įtvirtinimus tekejo Vilnia Nuo XIV a pabaigos vakarine kalno papedes dalis priklause Vilniaus vyskupui Istorinis vaizdas 1904 m su paminklu Jekaterinai II 1916 m demontuotas Jekaterinos II paminklas 50 litu banknoto reversas Objektai 1 Vilniaus katedra 2 Katedros bokstas 3 Gedimino pilis 4 Triju kryziu kalnas 5 Paminklas Gediminui 6 Valdovu rumai Per 1831 m sukilima caro nurodymu piliu teritorijoje įrengta antros kategorijos tvirtove apemusi visa akimis aprepiama peizaza dalį salia esancio Botanikos dab Sereikiskiu sodo Issiplete prie Neries Kai kurie įtvirtinimai buvo perkelti ir į kita Neries kranta priesais Vilnios ziotis XIX a pradzioje nugriovus gynybine siena buvo suformuota Aikste 1905 1915 m aiksteje stovejo paminklas Jekaterinai II Sovietmeciu aikste vadinta Gedimino aikste 1996 m pastatytas paminklas Gediminui SaltiniaiVilniaus miesto informacija Archyvuota kopija 2008 09 24 is Wayback Machine projekto istorija Wilno Przewodnik krajoznawczy Juljusza Klosa Prof Uniwersytetu St Batorego Wydanie trzecie poprawione Wydawnictwo Wilenskiego Oddzialu Polskiego Towarzystwa Turystyczno Krajoznawczego Wilno 1937 s 35