Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Antanas Vaičiūnas 1890 m gegužės 30 d Mokolų Netičkampio k Marijampolės apskr 1932 m lapkričio 3 d Kaune dainininkas bos

Antanas Vaičiūnas

  • Pagrindinis puslapis
  • Antanas Vaičiūnas
Antanas Vaičiūnas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Antanas Vaičiūnas (1890 m. gegužės 30 d. Mokolų, Netičkampio? k., Marijampolės apskr. – 1932 m. lapkričio 3 d. Kaune) – dainininkas (bosas), choro dirigentas, pedagogas, kultūros veikėjas.

Biografija

Iš pradžių muzikos mokėsi pas J. Bendorių Marijampolėje, dainavo „Gabijos“ chore, dalyvavo Miko Petrausko operos „Birutė“ ir operečių spektakliuose. 1913–1915 m. Varšuvos muzikos institute studijavo dainavimą pas prof. K. Giustiniane, 1915–1916 m. studijas tęsė Maskvos konservatorijoje pas prof. A. Diskontrį (lankė ir universitetą), o 1916–1917 m. Odesos (Ukraina) imperatoriškojoje konservatorijoje pas prof. A. Deifino-Mendi. Visur vadovavo lietuvių chorams, 1916 m. Odesoje suorganizavo „Varpo“ chorą ir Česlovo Sasnausko muzikos draugijos skyrių, rengė koncertus lietuvių kolonijose. 1917 m. su „Varpo“ choru dalyvavo ten gyvenančių tautinių mažumų koncerte ir dirigavo jungtiniam chorui. 1917 m. mokytojavo ir vadovavo chorams Jaroslavlyje, Rybinske ir Voroneže (Rusija).

Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. apsigyveno Marijampolėje, kur atgaivino „Gabijos“ chorą ir surengė koncertų Užnemunėje. 1919 m. savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę, 2-ajame pėstininkų pulke suorganizavo karių orkestrą, vadovavo ir chorui. Vėliau mokytojavo Rygiškių Jono gimnazijoje Marijampolėje. 1920 m. apsigyveno Rygoje (Latvija), aktyviai įsitraukė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, dirbo „Rygos balso“ redakcijoje, su pasižymėjimu (aukso lyra) baigė Rygos muzikos institutą (pas prof. E. Vittingą).

Grįžęs į Lietuvą, 1922–1923 m. sezone dainavo , 1922–1924 m. vadovavo Centriniam Šaulių sąjungos mišriajam chorui. 1923 m. birželio 23 d. Kaune suorganizavo trijų chorų nedidelę dainų šventę.

1924–1929 m. gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Vadovavo „Aidos“ chorui, mokytojavo Kretingoje. Klaipėdos krašte steigė Giedotojų draugijos sąjungos chorus, buvo šios sąjungos instruktorius. Jo rūpesčiu Klaipėdos krašte įsteigta apie 20 lietuviškų chorų, kuriuos jis kuravo.

Nuo 1926 m. vadovavo Klaipėdos miesto Centriniam lietuvių chorui (80–100 dalyvių). Šis choras per metus surengdavo po 6–7 viešus koncertus, uoliai populiarino lietuvišką muziką. A. Vaičiūnas statė Miko Petrausko operetes ir ištraukas iš operų; atliko S. Moniuszkos „Vitolio raudą“ ir sceną iš Šarlio Guno operos „Faustas“ (pats dainavo Mefistofelio partiją), koncertavo su instrumentiniais ansambliais ir orkestrais.

1924 m. atgaivino Šaulių sąjungos vyrų chorą – sutelkė apie 100 dainininkų ir, išmokęs 20 kūrinių, koncertavo Klaipėdos krašte. Su Giedotojų draugijos sąjungos chorais dalyvavo 1924 ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune, buvo jų dirigentas. 1927 m. suorganizavo 1-ąją Klaipėdos krašto dainų šventę ir buvo jos vyr. dirigentas, padėjo organizuoti ir 2-ąją Klaipėdos krašto dainų šventę. Kartu su Juozu Žilevičiumi bandė pastatyti M. Petrausko operą „Birutė“ ir Šarlio Guno operą „Faustas“. 1929–1931 m. Prahos konservatorijoje dar studijavo dirigavimą pas P. Dedečeką ir D. Levytsky.

1931 m. grįžęs į Kauną, suorganizavo Jaunosios Lietuvos sąjungos centrinį mišrųjį chorą, vadovavo Skautų korporacijos „Neo-Lithuania“ ir kitiems mėgėjų chorams. Dirbo Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijos valdyboje, Kauno radiofone.

Bendradarbiavo periodinėje spaudoje – „Klaipėdos žiniose“, „Muzikos baruose“, „Trimite“, suredagavo dainų rinkinius „Pajūrio aidos“ (1929 m.) ir „Šaulių trimitai“, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, sukūrė pjesių fortepijonui, solo ir choro dainų. Žinomos „Mūsų kariuomenės dainos“ (1920 m.), „Kritusiems šauliams“ (1927 m.), scenos vaizdelis „Švintant“ (1920 m.), „Mūsų šokiai fortepijonui“ (1920 m.), populiarios buvo liaudies dainos „Skunda“ ir „Verpėja“, daina mišriajam chorui „Šauliai, broleliai“ ir kt. A. Vaičiūnas buvo pakviestas į JAV suorganizuoti Amerikos lietuvių dainų šventę, bet netikėta mirtis šią kilnią misiją nutraukė.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 12:12

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Vaičiūnas, Kas yra Antanas Vaičiūnas? Ką reiškia Antanas Vaičiūnas?

Antanas Vaiciunas 1890 m geguzes 30 d Mokolu Netickampio k Marijampoles apskr 1932 m lapkricio 3 d Kaune dainininkas bosas choro dirigentas pedagogas kulturos veikejas BiografijaIs pradziu muzikos mokesi pas J Bendoriu Marijampoleje dainavo Gabijos chore dalyvavo Miko Petrausko operos Birute ir opereciu spektakliuose 1913 1915 m Varsuvos muzikos institute studijavo dainavima pas prof K Giustiniane 1915 1916 m studijas tese Maskvos konservatorijoje pas prof A Diskontrį lanke ir universiteta o 1916 1917 m Odesos Ukraina imperatoriskojoje konservatorijoje pas prof A Deifino Mendi Visur vadovavo lietuviu chorams 1916 m Odesoje suorganizavo Varpo chora ir Ceslovo Sasnausko muzikos draugijos skyriu renge koncertus lietuviu kolonijose 1917 m su Varpo choru dalyvavo ten gyvenanciu tautiniu mazumu koncerte ir dirigavo jungtiniam chorui 1917 m mokytojavo ir vadovavo chorams Jaroslavlyje Rybinske ir Voroneze Rusija Grįzes į Lietuva 1918 m apsigyveno Marijampoleje kur atgaivino Gabijos chora ir surenge koncertu Uznemuneje 1919 m savanoriu įstojes į Lietuvos kariuomene 2 ajame pestininku pulke suorganizavo kariu orkestra vadovavo ir chorui Veliau mokytojavo Rygiskiu Jono gimnazijoje Marijampoleje 1920 m apsigyveno Rygoje Latvija aktyviai įsitrauke į lietuviu kulturinį gyvenima dirbo Rygos balso redakcijoje su pasizymejimu aukso lyra baige Rygos muzikos instituta pas prof E Vittinga Grįzes į Lietuva 1922 1923 m sezone dainavo 1922 1924 m vadovavo Centriniam Sauliu sajungos misriajam chorui 1923 m birzelio 23 d Kaune suorganizavo triju choru nedidele dainu svente 1924 1929 m gyveno ir dirbo Klaipedoje Vadovavo Aidos chorui mokytojavo Kretingoje Klaipedos kraste steige Giedotoju draugijos sajungos chorus buvo sios sajungos instruktorius Jo rupesciu Klaipedos kraste įsteigta apie 20 lietuvisku choru kuriuos jis kuravo Nuo 1926 m vadovavo Klaipedos miesto Centriniam lietuviu chorui 80 100 dalyviu Sis choras per metus surengdavo po 6 7 viesus koncertus uoliai populiarino lietuviska muzika A Vaiciunas state Miko Petrausko operetes ir istraukas is operu atliko S Moniuszkos Vitolio rauda ir scena is Sarlio Guno operos Faustas pats dainavo Mefistofelio partija koncertavo su instrumentiniais ansambliais ir orkestrais 1924 m atgaivino Sauliu sajungos vyru chora sutelke apie 100 dainininku ir ismokes 20 kuriniu koncertavo Klaipedos kraste Su Giedotoju draugijos sajungos chorais dalyvavo 1924 ir 1928 m visos Lietuvos dainu sventese Kaune buvo ju dirigentas 1927 m suorganizavo 1 aja Klaipedos krasto dainu svente ir buvo jos vyr dirigentas padejo organizuoti ir 2 aja Klaipedos krasto dainu svente Kartu su Juozu Zileviciumi bande pastatyti M Petrausko opera Birute ir Sarlio Guno opera Faustas 1929 1931 m Prahos konservatorijoje dar studijavo dirigavima pas P Dedeceka ir D Levytsky 1931 m grįzes į Kauna suorganizavo Jaunosios Lietuvos sajungos centrinį misrujį chora vadovavo Skautu korporacijos Neo Lithuania ir kitiems megeju chorams Dirbo Lietuvos muziku ir chorvedziu draugijos valdyboje Kauno radiofone Bendradarbiavo periodineje spaudoje Klaipedos ziniose Muzikos baruose Trimite suredagavo dainu rinkinius Pajurio aidos 1929 m ir Sauliu trimitai harmonizavo lietuviu liaudies dainu sukure pjesiu fortepijonui solo ir choro dainu Zinomos Musu kariuomenes dainos 1920 m Kritusiems sauliams 1927 m scenos vaizdelis Svintant 1920 m Musu sokiai fortepijonui 1920 m populiarios buvo liaudies dainos Skunda ir Verpeja daina misriajam chorui Sauliai broleliai ir kt A Vaiciunas buvo pakviestas į JAV suorganizuoti Amerikos lietuviu dainu svente bet netiketa mirtis sia kilnia misija nutrauke SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Paralimpiniai simboliai

  • Liepa 18, 2025

    Paragaudžio pušis

  • Liepa 18, 2025

    Paragaudis

  • Liepa 18, 2025

    Paraboloidas

  • Liepa 18, 2025

    Paprastasis ruonis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje