Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Konradas KaveckasGimė 1905 m lapkričio 2 d Tirkšliai Mažeikių apskritisMirė 1996 m lapkričio 8 d 91 metai VilniusPalaido
Konradas Kaveckas
| Konradas Kaveckas | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšliai, Mažeikių apskritis |
| Mirė | 1996 m. lapkričio 8 d. (91 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Vladas Kaveckas |
| Sutuoktinis (-ė) | Pranė Kaupelytė-Kaveckienė |
| Vaikai | Cecilija Kaveckaitė-Jamontienė |
| Veikla | vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas |
| Partija | 1960 m. SSKP |
Konradas Kaveckas (1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšliuose, Mažeikių apskritis – 1996 m. lapkričio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas.
Biografija
Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas Vladas Kaveckas – vargonininkas, mokytojas ir chorvedys, mokęsis pas Rudolfą Lymaną Rokiškio vargonininkų mokykloje ir Kaune pas Juozą Naujalį. Vargonininkavo, mokytojavo ir vadovavo chorams Tirkšliuose, Kaišiadoryse ir kitur.
Konradas Kaveckas mokėsi Tirkšlių pradžios mokykloje (rusų kalba), vėliau – Kaišiadoryse. 1918 m. išvyko į Mažeikių gimnaziją, kur muzikos ir chorinio dainavimo mokėsi pas Karolį Pukevičių – J. Naujalio mokinį. 1922 m. baigęs keturias gimnazijos klases, pradėjo mokytis Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Čia muziką ir dainavimą dėstė žinomi pedagogai Julius Štarka ir Vincas Bacevičius. Kai gimnazijos choras ruošėsi koncertuoti Rygoje, V. Bacevičius pasiūlė, kad chorui diriguotų K. Kaveckas. O mokydamasis aštuntoje klasėje, jis pats suorganizavo abiturientų chorą ir jam parašė pirmąją savo dainą.
1923–1929 m. Kauno muzikos mokykloje pas Liudmilą Keželytę mokėsi skambinti fortepijonu, vėliau – pas J. Naujalį vargonauti, Juozą Gruodį – specialiosios harmonijos ir kompozicijos, pas J. Štarką – chorvedybos. 1926 m. baigęs gimnaziją, įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti pedagogikos, ten gavo ir vargonininko-chorvedžio vietą. Vienerius metus dirbo Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, kur subūrė didelį moksleivių chorą ir jį parengė mokyklos 10-mečio jubiliejui. Per atostogas Kaišiadoryse suorganizavo 50 dalyvių chorą, surengė keletą koncertų. 1929–1933 m. Paryžiaus muzikos mokykloje Schola Cantorum ir École Normale de Musique studijavo vargonų mokslą pas garsųjį vargonų virtuozą prof. M. Duprė, dirigavimą ir kompoziciją pas V. D’Endy. Muzikos teorijos ir istorijos paskaitų klausėsi Sorbonos universitete, o Šv. Grigaliaus institute studijavo grigališkąjį choralą. Paryžiuje suorganizavo lietuvių studentų ir darbininkų chorą, dalyvavo tautinėje šventėje Paryžiuje, koncertavo Grenoblyje, Lione, Nicoje ir Monake.
Grįžęs į Lietuvą, buvo pašauktas į karo tarnybą – tarnavo antrajame pėstininkų pulke, dirbo kuopos raštininku ir vadovavo karių chorui. Po karo prievolės aktyviai įsitraukė į muzikinį gyvenimą. 1930–1940 m. vadovavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų mišriajam chorui, kuris koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rygoje (1935 m.), Stokholme (1936 m.), Paryžiuje (1937 m.) ir Prahoje (1938 m.). Kartu dirbo ir Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku, rengė vargonų muzikos rečitalius, dėstė vargonavimą ir chorvedybą Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje, vadovavo Šv. Cecilijos vargonininkų-chorvedžių kursams. 1933−1934 m. redagavo Šv. Cecilijos draugijos žurnalą „Vargonininkas“. Daug metų buvo Lietuvos muzikų draugijos valdybos narys, vadovavo vargonininkų sekcijai, organizavo vargonininkų kursus ir juose dėstė. 1939 m. vasario 6 d. Lietuvos muzikų draugijos suvažiavime išrinktas Centro valdybos pirmuoju sekretoriumi, suvažiavime skaitė paskaitą „Lietuvių muzikos ugdymas“, buvo išrinktas į žurnalo „Muzikos barai“ redakcinę komisiją.
1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, senojo universiteto studentų chorui vadovauti buvo pakviestas K. Kaveckas. Per trumpą laiką į chorą susirinko apie 100 merginų ir vaikinų, išmoko nemaža lietuvių kompozitorių dainų ir surengė keletą koncertų vilniečiams. Koncertuose dalyvaudavo ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų choras, kuriam irgi vadovavo K. Kaveckas. 1940 m. kovo 2 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos muzikų draugijos paskutiniame suvažiavime K. Kaveckas skaitė dvi paskaitas: „Muzika ir artimiausieji mūsų muzikos uždaviniai“ bei „Bažnytinės muzikos esmė ir paskirtis“. Suvažiavime koncertavo jo vadovaujamas Vilniaus universiteto (VU) studentų mišrusis choras.
1940 m. Vilniuje kartu su Jonu Bendoriumi įkūrė muzikos mokyklą, buvo mokymo dalies vedėjas, dėstytojas, 1946–1949 m. direktorius. Nuo 1945 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, 1945–1947 m. Dirigavimo-chorvedybos fakulteto dekanas, 1945–1948 m. Operinio parengimo ketedros vedėjas, 1948–1949 m. Chorinio ir simfoninio dirigavimo katedros vedėjas, 1949–1962 m. ir 1970–1972 m. LSSR konservatorijos Choro dirigavimo katedros vedėjas, dėstytojas, docentas (1947 m.), profesorius (1964 m.). Išugdė apie 70 choro dirigentų. Nuo 1948 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą buvo renkamas į valdybą.
Profesoriaus žmona Pranė Kaupelytė-Kaveckienė (1899–1980) buvo dainininkė, chorvedė ir pedagogė, duktė Cecilija Kaveckaite-Jamontienė – pianistė ir pedagogė. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūryba
K. Kaveckas kūrybiškai dirbo su Lietuvos valstybinės filharmonijos mišriuoju choru, kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas buvo 1949–1962 metais. Choras parengė ne vieną solidžią koncertinę programą. Pirmą kartą pokario metais choras su solistais ir simfoniniu orkestru atliko Jozefo Haidno oratoriją „Metų laikai“, Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“, Liudviko van Bethoveno Devintąją simfoniją ir kitus kantatinio-oratorinio žanro kūrinius. Choras su pasisekimu koncertavo Maskvoje, Leningrade, Minske, Kijeve, Tbilisyje, Jerevane, Kišiniove, Rygoje, Taline, Tartu ir daugelyje Lietuvos miestų bei miestelių. Ypač sėkmingai jis (kartu su Radijo vokaliniu ansambliu) pasirodė 1954 m. Lietuvių literatūros ir meno dekadoje Maskvoje. Apie jungtinio choro koncertus ir K. Kavecką daug šiltų žodžių pasakė žymūs kompozitoriai, muzikologai ir dirigentai.
K. Kaveckas plačiai žinomas ir kaip kompozitorius. Jis – didelis choro ir solo dainos meistras. Jo kūrinių muzikinė kalba paprasta, melodinga ir nuoširdi. Ilgametis darbas su chorais nulėmė ir kūrybos pobūdį. Kas nežino giliai į širdį stringančios jo dainos „Susitikt tave norėčiau vėlei“, išpopuliarėjo ir jo sukurtosios chorams „Gimtinės daina“, „Pabaigtuvių daina“, „Žodeliai“, „Nuo Birutės kalno“, „Graži tėvyne mano", „Vilniuj žydi liepos“, „Oi tai dyvai“ ir kt. Pamėgtos ir solo dainos „Kiek daug šviesos“, „Jei tiki“, „Žuvėdros“, „Na tai kas“, „Pavasaris“, „Laukai laukeliai“, „Man su tavim gera“. Sukūrė ir kantatinio-oratorinio žanro kūrinių. Tai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūros sonata“, chorinės siuitos „Lietuvos vaizdai“ ir „Poetų kelias“, oratorija „Metai“, chorinė baladė „Jūratė ir Kastytis“. Sukūrė giesmių, mišių, motetų, kūrinių vargonams, fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui. Muzikai gimti didelį impulsą davė ir dailės paveikslai, kuriuos kompozitorius labai mėgo.
K. Kaveckas buvo darbštus publicistas. Paskelbė daug muzikinių straipsnių ir koncertų recenzijų. Parašė biografinę apybraižą „Juozo Naujalio gyvenimas ir kūryba“ (1939 m.), sudarė tris Stasio Šimkaus chorinių dainų rinkinius „Plaukia sau laivelis“ (1961, 1965, 1966 m.), Juliaus Siniaus dainų rinkinį „Mano kraštas“ (1980 m.), dalyvavo muzikinėse laidose per radiją ir televiziją, skaitė paskaitas, surengė daug savo kūrybos autorinių ir kitų kompozitorių koncertų.
K. Kaveckas atliko didelį visuomeninį kultūrinį-muzikinį darbą. Buvo 1939 m. Kaune vykusios „Pavasario“ federacijos dainų šventės vyr. dirigentas ir rajoninių dainų švenčių dirigentas, 1946–1990 m. visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, chorų konsultantas, meno ir repertuarinių komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ vyr. dirigentas, studentų mišriųjų chorų konkursų „Juventus“ Kaune žiuri pirmininkas, muzikos mokymo įstaigų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas.
Įvertinimas
- 1939 m. Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinas
- 1954 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1960 m. LSSR liaudies artistas
- 1986 m. LSSR valstybinė premija
- 1994 m. LDK Gedimino III laipsnio ordinas
Šaltiniai
- Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas / Boleslovas Zubrickas. – Vilnius, 1999.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5290
Literatūra
- Konradas Kaveckas / Stasys Yla. – Vilnius: Vaga, 1981. – 132 p.
Nuorodos
- Kaišiadorių enciklopedija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konradas Kaveckas, Kas yra Konradas Kaveckas? Ką reiškia Konradas Kaveckas?
Konradas KaveckasGime 1905 m lapkricio 2 d Tirksliai Mazeikiu apskritisMire 1996 m lapkricio 8 d 91 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseTevas Vladas KaveckasSutuoktinis e Prane Kaupelyte KaveckieneVaikai Cecilija Kaveckaite JamontieneVeikla vargonininkas choro dirigentas kompozitorius kulturos veikejasPartija 1960 m SSKP Konradas Kaveckas 1905 m lapkricio 2 d Tirksliuose Mazeikiu apskritis 1996 m lapkricio 8 d Vilniuje Lietuvos vargonininkas choro dirigentas pedagogas kompozitorius ir kulturos veikejas Atminmo akmuo TirksliuoseBiografijaPirmasis muzikos mokytojas buvo tevas Vladas Kaveckas vargonininkas mokytojas ir chorvedys mokesis pas Rudolfa Lymana Rokiskio vargonininku mokykloje ir Kaune pas Juoza Naujalį Vargonininkavo mokytojavo ir vadovavo chorams Tirksliuose Kaisiadoryse ir kitur Konradas Kaveckas mokesi Tirksliu pradzios mokykloje rusu kalba veliau Kaisiadoryse 1918 m isvyko į Mazeikiu gimnazija kur muzikos ir chorinio dainavimo mokesi pas Karolį Pukeviciu J Naujalio mokinį 1922 m baiges keturias gimnazijos klases pradejo mokytis Kauno Ausros berniuku gimnazijoje Cia muzika ir dainavima deste zinomi pedagogai Julius Starka ir Vincas Bacevicius Kai gimnazijos choras ruosesi koncertuoti Rygoje V Bacevicius pasiule kad chorui diriguotu K Kaveckas O mokydamasis astuntoje klaseje jis pats suorganizavo abiturientu chora ir jam parase pirmaja savo daina 1923 1929 m Kauno muzikos mokykloje pas Liudmila Kezelyte mokesi skambinti fortepijonu veliau pas J Naujalį vargonauti Juoza Gruodį specialiosios harmonijos ir kompozicijos pas J Starka chorvedybos 1926 m baiges gimnazija įstojo į Lietuvos universiteta studijuoti pedagogikos ten gavo ir vargonininko chorvedzio vieta Vienerius metus dirbo Vilkaviskio Ziburio gimnazijoje kur subure didelį moksleiviu chora ir jį parenge mokyklos 10 mecio jubiliejui Per atostogas Kaisiadoryse suorganizavo 50 dalyviu chora surenge keleta koncertu 1929 1933 m Paryziaus muzikos mokykloje Schola Cantorum ir Ecole Normale de Musique studijavo vargonu moksla pas garsujį vargonu virtuoza prof M Dupre dirigavima ir kompozicija pas V D Endy Muzikos teorijos ir istorijos paskaitu klausesi Sorbonos universitete o Sv Grigaliaus institute studijavo grigaliskajį chorala Paryziuje suorganizavo lietuviu studentu ir darbininku chora dalyvavo tautineje sventeje Paryziuje koncertavo Grenoblyje Lione Nicoje ir Monake Grįzes į Lietuva buvo pasauktas į karo tarnyba tarnavo antrajame pestininku pulke dirbo kuopos rastininku ir vadovavo kariu chorui Po karo prievoles aktyviai įsitrauke į muzikinį gyvenima 1930 1940 m vadovavo Kauno Vytauto Didziojo universiteto studentu misriajam chorui kuris koncertavo ne tik Lietuvoje bet ir Rygoje 1935 m Stokholme 1936 m Paryziuje 1937 m ir Prahoje 1938 m Kartu dirbo ir Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku renge vargonu muzikos recitalius deste vargonavima ir chorvedyba Elenos Laumenskienes liaudies konservatorijoje vadovavo Sv Cecilijos vargonininku chorvedziu kursams 1933 1934 m redagavo Sv Cecilijos draugijos zurnala Vargonininkas Daug metu buvo Lietuvos muziku draugijos valdybos narys vadovavo vargonininku sekcijai organizavo vargonininku kursus ir juose deste 1939 m vasario 6 d Lietuvos muziku draugijos suvaziavime isrinktas Centro valdybos pirmuoju sekretoriumi suvaziavime skaite paskaita Lietuviu muzikos ugdymas buvo isrinktas į zurnalo Muzikos barai redakcine komisija 1939 m Lietuvai atgavus Vilniu senojo universiteto studentu chorui vadovauti buvo pakviestas K Kaveckas Per trumpa laika į chora susirinko apie 100 merginu ir vaikinu ismoko nemaza lietuviu kompozitoriu dainu ir surenge keleta koncertu vilnieciams Koncertuose dalyvaudavo ir Kauno Vytauto Didziojo universiteto studentu choras kuriam irgi vadovavo K Kaveckas 1940 m kovo 2 d Vilniuje vykusiame Lietuvos muziku draugijos paskutiniame suvaziavime K Kaveckas skaite dvi paskaitas Muzika ir artimiausieji musu muzikos uzdaviniai bei Baznytines muzikos esme ir paskirtis Suvaziavime koncertavo jo vadovaujamas Vilniaus universiteto VU studentu misrusis choras 1940 m Vilniuje kartu su Jonu Bendoriumi įkure muzikos mokykla buvo mokymo dalies vedejas destytojas 1946 1949 m direktorius Nuo 1945 m Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos muzikos technikume direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams 1945 1947 m Dirigavimo chorvedybos fakulteto dekanas 1945 1948 m Operinio parengimo ketedros vedejas 1948 1949 m Chorinio ir simfoninio dirigavimo katedros vedejas 1949 1962 m ir 1970 1972 m LSSR konservatorijos Choro dirigavimo katedros vedejas destytojas docentas 1947 m profesorius 1964 m Isugde apie 70 choro dirigentu Nuo 1948 m Lietuvos kompozitoriu sajungos narys ne karta buvo renkamas į valdyba Profesoriaus zmona Prane Kaupelyte Kaveckiene 1899 1980 buvo dainininke chorvede ir pedagoge dukte Cecilija Kaveckaite Jamontiene pianiste ir pedagoge Palaidotas Antakalnio kapinese KurybaK Kaveckas kurybiskai dirbo su Lietuvos valstybines filharmonijos misriuoju choru kurio meno vadovas ir vyr dirigentas buvo 1949 1962 metais Choras parenge ne viena solidzia koncertine programa Pirma karta pokario metais choras su solistais ir simfoniniu orkestru atliko Jozefo Haidno oratorija Metu laikai Volfgango Amadejaus Mocarto Requiem Liudviko van Bethoveno Devintaja simfonija ir kitus kantatinio oratorinio zanro kurinius Choras su pasisekimu koncertavo Maskvoje Leningrade Minske Kijeve Tbilisyje Jerevane Kisiniove Rygoje Taline Tartu ir daugelyje Lietuvos miestu bei miesteliu Ypac sekmingai jis kartu su Radijo vokaliniu ansambliu pasirode 1954 m Lietuviu literaturos ir meno dekadoje Maskvoje Apie jungtinio choro koncertus ir K Kavecka daug siltu zodziu pasake zymus kompozitoriai muzikologai ir dirigentai K Kaveckas placiai zinomas ir kaip kompozitorius Jis didelis choro ir solo dainos meistras Jo kuriniu muzikine kalba paprasta melodinga ir nuosirdi Ilgametis darbas su chorais nuleme ir kurybos pobudį Kas nezino giliai į sirdį stringancios jo dainos Susitikt tave noreciau velei ispopuliarejo ir jo sukurtosios chorams Gimtines daina Pabaigtuviu daina Zodeliai Nuo Birutes kalno Grazi tevyne mano Vilniuj zydi liepos Oi tai dyvai ir kt Pamegtos ir solo dainos Kiek daug sviesos Jei tiki Zuvedros Na tai kas Pavasaris Laukai laukeliai Man su tavim gera Sukure ir kantatinio oratorinio zanro kuriniu Tai Mikalojaus Konstantino Ciurlionio Juros sonata chorines siuitos Lietuvos vaizdai ir Poetu kelias oratorija Metai chorine balade Jurate ir Kastytis Sukure giesmiu misiu motetu kuriniu vargonams fortepijonui smuikui violoncelei ir orkestrui Muzikai gimti didelį impulsa dave ir dailes paveikslai kuriuos kompozitorius labai mego K Kaveckas buvo darbstus publicistas Paskelbe daug muzikiniu straipsniu ir koncertu recenziju Parase biografine apybraiza Juozo Naujalio gyvenimas ir kuryba 1939 m sudare tris Stasio Simkaus choriniu dainu rinkinius Plaukia sau laivelis 1961 1965 1966 m Juliaus Siniaus dainu rinkinį Mano krastas 1980 m dalyvavo muzikinese laidose per radija ir televizija skaite paskaitas surenge daug savo kurybos autoriniu ir kitu kompozitoriu koncertu K Kaveckas atliko didelį visuomeninį kulturinį muzikinį darba Buvo 1939 m Kaune vykusios Pavasario federacijos dainu sventes vyr dirigentas ir rajoniniu dainu svenciu dirigentas 1946 1990 m visu respublikiniu dainu svenciu ir choru saskrydziu vyr dirigentas choru konsultantas meno ir repertuariniu komisiju narys choru apziuru ir konkursu ziuri pirmininkas Baltijos respubliku studentu dainu svenciu Gaudeamus vyr dirigentas studentu misriuju choru konkursu Juventus Kaune ziuri pirmininkas muzikos mokymo įstaigu valstybiniu egzaminu komisiju pirmininkas Įvertinimas1939 m Latvijos Triju Zvaigzdziu ordinas 1954 m LTSR nusipelnes meno veikejas 1960 m LSSR liaudies artistas 1986 m LSSR valstybine premija 1994 m LDK Gedimino III laipsnio ordinasSaltiniaiPasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Boleslovas Zubrickas Vilnius 1999 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 5290LiteraturaKonradas Kaveckas Stasys Yla Vilnius Vaga 1981 132 p NuorodosKaisiadoriu enciklopedija