Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie parką Vilniuje Apie parką Klaipėdos r skaitykite straipsnyje Vingio parkas Priekulė Vingio parkas202
Vingio parkas
- Šis straipsnis apie parką Vilniuje. Apie parką Klaipėdos r. skaitykite straipsnyje Vingio parkas (Priekulė).
| Vingio parkas | |
| 2023 m. | |
Vingio parkas | |
| Tipas | miesto parkas |
|---|---|
| Geografinė padėtis | 54°41′00″š. pl. 25°14′23″r. ilg. / 54.6833°š. pl. 25.2397°r. ilg. |
| Plotas | 157 ha |
| Valdytojas | VŠĮ „“ |
| Darbo laikas | neribojamas |
| Adresas | Vilnius, Geležinio Vilko g. |
Vingio parkas − Vilniuje, Neries vingyje, esantis parkas, poilsio vieta. Plotas − 162 ha. Parko pietrytinėje dalyje, užakusio ežero vietoje, išlikusi maža pelkė. Vakarinėje dalyje įsikūrusi dalis Vilniaus universiteto botanikos sodo. Parke vyrauja žalieji plotai, tačiau yra , du stadionai – Vilniaus Gintaro stadionas ir Vingio regbio stadionas.
Renginiai
Parko estrada pritaikyta įvairaus pobūdžio renginiams ir koncertams. Nuo 1960 m. čia kas ketverius metus vyksta Dainų švenčių Dainų dienos, Moksleivių dainų šventės. Čia taip pat savo koncertus surengė tokios pasaulinio garso žvaigždės, kaip Rammstein, Lady Gaga, Andrea Bocelli, Elton John, Bjork, Sting, Robbie Williams, Rod Stewart, „Depeche Mode“, taip pat legendinės Lietuvos grupės „Foje“, „Antis“. Koncertų metu estradoje susirenka virš 60 tūkst. žmonių. Toks rekordas pasiektas 1997 m. gegužės 17 d. paskutinio grupės „Foje“ koncerto metu.
Istorija
XVI a. pradžioje Lukiškių šile (Vingyje, tuomet vadintame Radvilų Lukiškėmis) stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras, greičiausiai medinis. Apie 1550 m., šiuose rūmuose Radvila Juodasis priglaudė Vilniuje pasirodžiusius protestantus, jiems išskyrė didelę salę koplyčiai. Kalvinistai šioje vietoje veikė 1553−1561 m., vėliau persikėlė į patalpas miesto centre.
Radvilos Juodojo sūnus Stanislovas Radvila II, Žemaitijos seniūnas, perėjęs į katalikybę XVI a. pabaigoje Lukiškių dvarą su visais buvusiais pastatais, sodais ir laukais padovanojo jėzuitams jų vasarvietei įrengti.
Jėzuitai šią teritoriją, tuomet vadintą Jėzuitų Lukiškėmis, valdė iki pat ordino panaikinimo. Už pajamas, gautas pardavinėjant tabaką ir saldžiąją degtinę (likerį) Akademijos vaistinėje, jėzuitai medinio dvarelio vietoje pagal architekto J. K. Glaubico projektą pasistatė didingus trijų aukštų rūmus su mansardomis. Rūmai sudarė pasagos formos pastatų ansamblį, kurio vidinį kiemą iš trijų pusių supo trys vienodo dydžio korpusai. Į šiaurę nuo rūmų plytėjo daržai, stovėjo ūkiniai pastatai.
1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną Vingio rūmai ir žemė atiteko Vilniaus vyskupui J. I. Masalskiui, tuometiniam Lietuvos edukacinės komisijos pirmininkui. Rūmuose jis įrengė parapinių mokyklų mokytojų seminariją ir bendrabutį dviem šimtams žmonių. XVIII a. rytinėje parko dalyje buvo įkurtas žvėrynas.
Po vyskupo mirties 1794 m. Jėzuitų Lukiškes paveldėjo Potockiai, kurie jas pardavė grafui Zubovui, o pastarasis − Vilniaus generalgubernatoriui L. Benigsenui. 1812 m. Vingio rūmuose ištisą mėnesį viešėjo caras Aleksandras I su savo generaliniu štabu. Įsigeidęs čia turėti nuolatinę vasarvietę Aleksandras I už 12000 dukatų iš Benigseno įsigijo visą Vingio teritoriją su rūmais.
1812 m. birželio 24 d. caro Aleksandro I garbei rengiant pokylį, paaiškėjo, jog visi svečiai rūmuose netilps. Vilniaus universiteto architektūros profesorius Mykolas Angelas Šulcas šiam tikslui pastatė dailią pavėsinę, kurioje turėjo vakarieniauti caras su aukštuomene. Porai valandų likus iki vakarienės netikėtai nuvirto pavėsinės stogas, nuolaužomis užberdamas parketą. Išsigandęs, kad bus apkaltintas pasikėsinimu, architektas nusiskandino. Nepaisant šio tragiško incidento puota vyko toliau. Stogo nuolaužos buvo surinktos, parketas nuvalytas. Puotos pabaigoje gauta žinia, jog Napoleono kariuomenė persikėlė per Nemuną ir artėja prie Vilniaus.
Į Vilnių įžengę prancūzai 1812 m. rūmuose įrengė , kuri vėliau kartu su sužeistaisiais sudegė.
Po karo caro administracija rūmų remontu nesirūpino. Jie palaipsniui nyko ir 1855 m. buvo nugriauti. Parko teritorijoje buvo įrengtas karinio inžinerijos dalinio mokymų laukas ir artilerijos poligonas. Ant vaizdingo Neries kranto, 1857 m. Vilniaus karinio gubernatoriaus Vladimiro Nazimovo iniciatyva buvo įrengtas vasaros kurhauzas. Čia buvo pastatytas medinis paviljonas, ūkiniai pastatai, įveistas gana didelis parkas, dvarvietės šlaite pasodinta liepų alėja, buvo rengiami šokių vakarai, vaidinimai, sutraukdavę minias gyventojų.
1920 m. Vingyje pradėti sodinti Stepono Batoro universiteto botanikos sodo sodinukai, buvo suformuotas gausus augalų parkas, vėliau − 1975 m. dalis jų perkelta į naująjį Vilniaus universiteto botanikos sodą, įkurtą Kairėnuose.
1930 m. pastatyti Lenkijos kariuomenės sandėliai, nutiestas siaurasis geležinkelis. Siaurasis geležinkelis išardytas 1986 m.
1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. Didžiojoje laukymėje pastatyta Vingio parko estrada, įrengta 2 ha ploto aikštė. Rytinėje parko dalyje, prie M. K. Čiurlionio gatvės, vadinamose Jėzuitų kapinėse buvo laidojamos 1710 m. maro aukos. Čia 1796 m. specialiai tam pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona. Vėliau šios kapinės atiduotos stačiatikiams. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo palaidoti žuvę vokiečių kariai. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo sulygintos su žeme, jų vietoje įrengti atrakcionai. Šiuo metu vokiečių karių kapai yra atstatyti.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje rytinėje parko dalyje buvo nutiesta Tarybų gatvė.
1988 m. rugpjūčio 23 d. Vingio parke įvyko didysis Sąjūdžio mitingas, kuriame dalyvavo virš 250 tūkst. žmonių.
1993 m. parke lankėsi popiežius Jonas Paulius II, į kurio laikomas šv. mišias susirinko apie 100 tūkst. žmonių.
2015 m. vienai iš upinių salų ties parko kapinėmis suteiktas Bebrų salos vardas.
Gamtos vertybės
Parke yra saugomų gamtos paveldo objektų:
- Vingio parko liepų alėja
- Vingio parko šaltinis
Sportas
Vingio stadione įrengti šie sporto statiniai:
- Vingio stadionas (lengvosios atletikos ir futbolo stadionas)
- Vingio regbio stadionas
- Lankininkų aikštė
- Teniso kortas
- Krepšinio aikštelė
Galerija
- Kapinės Vingio parke
- Karių kapai prie įėjimo iš Čiurlionio gatvės
- Pirmo pasaulinio karo metu žuvusių žydų tautybės vokiečių kareivių kapai
- Repnino koplyčia
Šaltiniai
- Karaliūnaitė, Violeta (2002-05-21). „"Norėjom likti visam laikui, o ne išnykti po truputį..."“. ve.lt. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
- „Vingio parkas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Sąjūdžio ir kelio į Nepriklausomybę chronologija. Voruta. 2008 m. birželio 28 d. Nr. 12 (654), p. 11. Nuoroda tikrinta 2023-03-08.
- Lietuvos Sąjūdis. Istorija
- https://www.15min.lt/media-pasakojimai/popieziaus-vizitas-lietuvoje-jonas-paulius-380
- http://www.vilnius.lt/vaktai2011/defaultlite.aspx?Id=3&DocId=21002882
Nuorodos
- Oficialus Vingio parko tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vingio parkas, Kas yra Vingio parkas? Ką reiškia Vingio parkas?
Sis straipsnis apie parka Vilniuje Apie parka Klaipedos r skaitykite straipsnyje Vingio parkas Priekule Vingio parkas2023 m Vingio parkasTipasmiesto parkasGeografine padetis54 41 00 s pl 25 14 23 r ilg 54 6833 s pl 25 2397 r ilg 54 6833 25 2397Plotas157 haValdytojasVSĮ Darbo laikasneribojamasAdresasVilnius Gelezinio Vilko g Vingio parkas Vilniuje Neries vingyje esantis parkas poilsio vieta Plotas 162 ha Parko pietrytineje dalyje uzakusio ezero vietoje islikusi maza pelke Vakarineje dalyje įsikurusi dalis Vilniaus universiteto botanikos sodo Parke vyrauja zalieji plotai taciau yra du stadionai Vilniaus Gintaro stadionas ir Vingio regbio stadionas Zvelgiant is televizijos boksto kitame Neries krante Vingio parko panorama 2022 m geguze Vingio parko takasRenginiaiVingio parko scena Parko estrada pritaikyta įvairaus pobudzio renginiams ir koncertams Nuo 1960 m cia kas ketverius metus vyksta Dainu svenciu Dainu dienos Moksleiviu dainu sventes Cia taip pat savo koncertus surenge tokios pasaulinio garso zvaigzdes kaip Rammstein Lady Gaga Andrea Bocelli Elton John Bjork Sting Robbie Williams Rod Stewart Depeche Mode taip pat legendines Lietuvos grupes Foje Antis Koncertu metu estradoje susirenka virs 60 tukst zmoniu Toks rekordas pasiektas 1997 m geguzes 17 d paskutinio grupes Foje koncerto metu IstorijaXVI a pradzioje Lukiskiu sile Vingyje tuomet vadintame Radvilu Lukiskemis stovejo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras greiciausiai medinis Apie 1550 m siuose rumuose Radvila Juodasis priglaude Vilniuje pasirodziusius protestantus jiems isskyre didele sale koplyciai Kalvinistai sioje vietoje veike 1553 1561 m veliau persikele į patalpas miesto centre Radvilos Juodojo sunus Stanislovas Radvila II Zemaitijos seniunas perejes į katalikybe XVI a pabaigoje Lukiskiu dvara su visais buvusiais pastatais sodais ir laukais padovanojo jezuitams ju vasarvietei įrengti Jezuitu rumai Vingyje 1836 m Marcelis JanuskeviciusNeris ties Vingio parku Jezuitai sia teritorija tuomet vadinta Jezuitu Lukiskemis valde iki pat ordino panaikinimo Uz pajamas gautas pardavinejant tabaka ir saldziaja degtine likerį Akademijos vaistineje jezuitai medinio dvarelio vietoje pagal architekto J K Glaubico projekta pasistate didingus triju aukstu rumus su mansardomis Rumai sudare pasagos formos pastatu ansamblį kurio vidinį kiema is triju pusiu supo trys vienodo dydzio korpusai Į siaure nuo rumu plytejo darzai stovejo ukiniai pastatai 1773 m likvidavus jezuitu ordina Vingio rumai ir zeme atiteko Vilniaus vyskupui J I Masalskiui tuometiniam Lietuvos edukacines komisijos pirmininkui Rumuose jis įrenge parapiniu mokyklu mokytoju seminarija ir bendrabutį dviem simtams zmoniu XVIII a rytineje parko dalyje buvo įkurtas zverynas Po vyskupo mirties 1794 m Jezuitu Lukiskes paveldejo Potockiai kurie jas pardave grafui Zubovui o pastarasis Vilniaus generalgubernatoriui L Benigsenui 1812 m Vingio rumuose istisa menesį viesejo caras Aleksandras I su savo generaliniu stabu Įsigeides cia tureti nuolatine vasarviete Aleksandras I uz 12000 dukatu is Benigseno įsigijo visa Vingio teritorija su rumais 1812 m birzelio 24 d caro Aleksandro I garbei rengiant pokylį paaiskejo jog visi sveciai rumuose netilps Vilniaus universiteto architekturos profesorius Mykolas Angelas Sulcas siam tikslui pastate dailia pavesine kurioje turejo vakarieniauti caras su aukstuomene Porai valandu likus iki vakarienes netiketai nuvirto pavesines stogas nuolauzomis uzberdamas parketa Issigandes kad bus apkaltintas pasikesinimu architektas nusiskandino Nepaisant sio tragisko incidento puota vyko toliau Stogo nuolauzos buvo surinktos parketas nuvalytas Puotos pabaigoje gauta zinia jog Napoleono kariuomene persikele per Nemuna ir arteja prie Vilniaus Į Vilniu įzenge prancuzai 1812 m rumuose įrenge kuri veliau kartu su suzeistaisiais sudege Po karo caro administracija rumu remontu nesirupino Jie palaipsniui nyko ir 1855 m buvo nugriauti Parko teritorijoje buvo įrengtas karinio inzinerijos dalinio mokymu laukas ir artilerijos poligonas Ant vaizdingo Neries kranto 1857 m Vilniaus karinio gubernatoriaus Vladimiro Nazimovo iniciatyva buvo įrengtas vasaros kurhauzas Cia buvo pastatytas medinis paviljonas ukiniai pastatai įveistas gana didelis parkas dvarvietes slaite pasodinta liepu aleja buvo rengiami sokiu vakarai vaidinimai sutraukdave minias gyventoju 1920 m Vingyje pradeti sodinti Stepono Batoro universiteto botanikos sodo sodinukai buvo suformuotas gausus augalu parkas veliau 1975 m dalis ju perkelta į naujajį Vilniaus universiteto botanikos soda įkurta Kairenuose 1930 m pastatyti Lenkijos kariuomenes sandeliai nutiestas siaurasis gelezinkelis Siaurasis gelezinkelis isardytas 1986 m 1965 m Vingio parkas rekonstruotas pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui Didziojoje laukymeje pastatyta Vingio parko estrada įrengta 2 ha ploto aikste Rytineje parko dalyje prie M K Ciurlionio gatves vadinamose Jezuitu kapinese buvo laidojamos 1710 m maro aukos Cia 1796 m specialiai tam pastatytoje koplycioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino zmona Veliau sios kapines atiduotos staciatikiams Pirmojo pasaulinio karo metu cia buvo palaidoti zuve vokieciu kariai Po Antrojo pasaulinio karo kapines buvo sulygintos su zeme ju vietoje įrengti atrakcionai Siuo metu vokieciu kariu kapai yra atstatyti XX a astuntajame desimtmetyje rytineje parko dalyje buvo nutiesta Tarybu gatve 1988 m rugpjucio 23 d Vingio parke įvyko didysis Sajudzio mitingas kuriame dalyvavo virs 250 tukst zmoniu 1993 m parke lankesi popiezius Jonas Paulius II į kurio laikomas sv misias susirinko apie 100 tukst zmoniu 2015 m vienai is upiniu salu ties parko kapinemis suteiktas Bebru salos vardas Pagrindiniu parko taku ir objektu zemelapisGamtos vertybesParke yra saugomu gamtos paveldo objektu Vingio parko liepu aleja Vingio parko saltinisSportasVingio stadione įrengti sie sporto statiniai Vingio stadionas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Vingio regbio stadionas Lankininku aikste Teniso kortas Krepsinio aiksteleGalerijaKapines Vingio parke Kariu kapai prie įejimo is Ciurlionio gatves Pirmo pasaulinio karo metu zuvusiu zydu tautybes vokieciu kareiviu kapai Repnino koplyciaSaltiniaiKaraliunaite Violeta 2002 05 21 Norejom likti visam laikui o ne isnykti po truputį ve lt Vakaru ekspresas Nuoroda tikrinta 2024 08 04 Vingio parkas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Sajudzio ir kelio į Nepriklausomybe chronologija Voruta 2008 m birzelio 28 d Nr 12 654 p 11 Nuoroda tikrinta 2023 03 08 Lietuvos Sajudis Istorija https www 15min lt media pasakojimai popieziaus vizitas lietuvoje jonas paulius 380 http www vilnius lt vaktai2011 defaultlite aspx Id 3 amp DocId 21002882NuorodosVikiteka Vingio parkas vaizdine ir garsine medziagaOficialus Vingio parko tinklalapis