Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 57 š pl 25 17 18 r ilg 54 6825 š pl 25 2883 r ilg 54 6825 25 2883 Vilniaus šv Jono Krikštytojo ir šv Jono apaštalo
Šv. Jonų bažnyčia
54°40′57″š. pl. 25°17′18″r. ilg. / 54.6825°š. pl. 25.2883°r. ilg.
| Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus I |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Šv. Jono g. 12 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1426 m. |
Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia (sutrumpintai vadinama Šv. Jonų bažnyčia) stovi Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų. Mišios laikomos lietuvių kalba. Bažnyčios varpinė (1610 m.) yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys (69 m), joje įrengta Fuko švytuoklė, įrodanti, kad Žemė sukasi aplink ašį.
Istorija
Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. 1566–1571 m. klebonavo žymus teisininkas Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros). 1571 m. kovo 11 d. Žygimantas Augustas bažnyčią atidavė jėzuitų įsteigtai Vilniaus kolegijai. Bažnyčios rekonstrukcijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra, pastatas prailgintas į gatvės pusę, sumūryta nauja plati presbiterija su apėjimu apie altorių ir trisienė absida.
1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva; įgriuvo skliautai. Netrukus suremontuota. 1700 m. rekonstruotas choras, įsigyti nauji vargonai. 1702 m. Švedijos kariai išsivežė sidabrinius liturginius reikmenis.
1737 m. bažnyčia sudegė, išsilydė varpai. Atstatant fasadas ir frontonas įgavo vėlyvojo baroko formas. Po 1737 m. gaisro paaukštinta varpinė. Dar degė 1741 ir 1748 m. Sudegusios bažnyčios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico. 1743–1754 m. freskas tapė J. Salmanas. 1756–1758 m. perstatymui vadovavo T. Žebraukas. Nuo 1773 m. bažnyčia priklausė universitetui.
1827–1828 m. Karolis Podčašinskis gotišką pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu. Tuo metu nugriauta aukšta mūro siena, skyrusi bažnyčią ir varpinę nuo gatvės. Per šį remontą pakeistas vidus, užtinkuota daug freskų, nugriauti prie kolonų buvę altoriai. 1840–1842 m. vargonininkavo kompozitorius Stanislovas Moniuška. 1888–1889 m. remontuota bažnyčia, 1903 m. – varpinė.
1899 m. bažnyčioje pastatytas memorialinis paminklas Adomui Mickevičiui, 1901 m. – Antoniui Edvardui Odinecui, Stanislovui Moniuškai, 1908 m. – Vladislovui Sirokomlei (skulptorius ), 1917 m. – Tadui Kosciuškai (skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis). 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1917 m. Vokietijos kareiviai išplėšė metalines vargonų dalis.
1940–1942 m. bažnyčia tarp lietuvių garsėjo ugningais, patriotiniais kunigo Alfonso Lipniūno pamokslais. Jį 1943 m. naciai išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1948 m. vasarą bažnyčia uždaryta.
1949 m. daugiau kaip 5000 bažnyčioje rastų knygų perduota Knygų rūmams, o inventorius, meno vertybės – įvairioms organizacijoms, „Tiesos" redakcijai. Keli baldai, paveikslai pateko į Istorijos ir etnografijos muziejų. Dalis inventoriaus, kitų vertybių išvogta, sugadinti vargonai, apnaikinti altoriai. Bažnyčioje įrengtas popieriaus sandėlis. 1963 m. bažnyčia perduota universitetui. 1964–1979 m. restauruota (archit. ). 1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.
1989 m. restauruotos šv. Onos ir Marijos paguodos koplyčių freskos. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija, 1991 m. liepos 11 d. pašventinta. 2000 m. baigti ir pašventinti didieji vargonai. Jie turi 64 registrus ir yra didžiausi Lietuvoje. Vargonus padirbo UAB Vilniaus vargonų dirbtuvė.
Architektūra
Bažnyčia halinė, trinavė, su 7 koplyčiomis prie šoninių navų. Vakarų kumpinis fasadas barokinis. Šoniniai fasadai iš dalies išlaikė gotikines formas ir konstrukcijas. Yra 10 altorių. Skliautai kryžminiai. Prie bažnyčios stovi 69 m aukščio 5 tarpsnių mūrinė barokinė varpinė.
Socialinė veikla
Iki XIX a. bažnyčioje, be pamaldų, vykdavo įvairūs susirinkimai, disputai, vaidinimai, būdavo iškilmingai sutinkami LDK kunigaikščiai. Iki 1737 m. sakyti lietuviški pamokslai. 1913 m. leistos lietuviškos gegužinės pamaldos, tačiau, lenkams pakėlus triukšmą, uždraustos. 1993 m. rugsėjo 5 d. joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
Paminėjimai šaltiniuose
Jėzuitų istorikas kunigas Naramovskis savo knygoje „Facies rerum sarmaticarum et lituanorum“ aprašė, kaip iš bažnyčios dvi savaites mirusiųjų palaikai buvo vežami už ir verčiami į iškastą duobę prie Šv. Stepono bažnyčios.
Galerija
-
-
- Lietuvos vyriausiosios tautinės tarybos nario, Mykolo Karpavičiaus, pamokslas apie sukilimą, pasakytas šv. Jonų bažnyčioje, 1794
Šaltiniai
- Šv. Jonų bažnyčios varpinė. Govilnius.lt (tikrinta 2023-12-22).
- Petras Roizijus Archyvuota kopija 2007-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Jonų bažnyčia, Kas yra Šv. Jonų bažnyčia? Ką reiškia Šv. Jonų bažnyčia?
54 40 57 s pl 25 17 18 r ilg 54 6825 s pl 25 2883 r ilg 54 6825 25 2883 Vilniaus sv Jono Krikstytojo ir sv Jono apastalo ir evangelisto baznyciaVyskupija VilniausDekanatas Vilniaus ISavivaldybe Vilniaus miestasGyvenviete VilniusAdresas Sv Jono g 12Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1426 m Baznycios vargonai su Stanislovo Moniuskos biustu Vilniaus sv Jono Krikstytojo ir sv Jono apastalo ir evangelisto baznycia sutrumpintai vadinama Sv Jonu baznycia stovi Vilniaus senamiestyje Vilniaus universiteto teritorijoje Turi gotikos baroko ir klasicistiniu bruozu Misios laikomos lietuviu kalba Baznycios varpine 1610 m yra auksciausias Vilniaus senamiescio statinys 69 m joje įrengta Fuko svytuokle įrodanti kad Zeme sukasi aplink asį IstorijaPrie buvusiu svarbiausiu gatviu sankryzos 1387 1426 m pastatyta murine gotikine pirmoji parapine baznycia Ji pradeta statyti Jogailos iniciatyva XV a ir 1530 m dege 1566 1571 m klebonavo zymus teisininkas Petras Roizijus isp Pedro Ruiz de Moros 1571 m kovo 11 d Zygimantas Augustas baznycia atidave jezuitu įsteigtai Vilniaus kolegijai Baznycios rekonstrukcijai 1571 m prie Rieses jezuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti Perstatant baznycia islaikyta gotikine architektura pastatas prailgintas į gatves puse sumuryta nauja plati presbiterija su apejimu apie altoriu ir trisiene absida 1600 1610 m pastatyta murine varpine Baznycia gerokai apgriauta 1655 m per kara su Maskva įgriuvo skliautai Netrukus suremontuota 1700 m rekonstruotas choras įsigyti nauji vargonai 1702 m Svedijos kariai issiveze sidabrinius liturginius reikmenis 1737 m baznycia sudege issilyde varpai Atstatant fasadas ir frontonas įgavo velyvojo baroko formas Po 1737 m gaisro paaukstinta varpine Dar dege 1741 ir 1748 m Sudegusios baznycios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico 1743 1754 m freskas tape J Salmanas 1756 1758 m perstatymui vadovavo T Zebraukas Nuo 1773 m baznycia priklause universitetui 1827 1828 m Karolis Podcasinskis gotiska pietu fasado portala pakeite klasicistiniu Tuo metu nugriauta auksta muro siena skyrusi baznycia ir varpine nuo gatves Per sį remonta pakeistas vidus uztinkuota daug fresku nugriauti prie kolonu buve altoriai 1840 1842 m vargonininkavo kompozitorius Stanislovas Moniuska 1888 1889 m remontuota baznycia 1903 m varpine 1899 m baznycioje pastatytas memorialinis paminklas Adomui Mickeviciui 1901 m Antoniui Edvardui Odinecui Stanislovui Moniuskai 1908 m Vladislovui Sirokomlei skulptorius 1917 m Tadui Kosciuskai skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis 1915 m į Rusija isvezti 3 varpai 1917 m Vokietijos kareiviai isplese metalines vargonu dalis 1940 1942 m baznycia tarp lietuviu garsejo ugningais patriotiniais kunigo Alfonso Lipniuno pamokslais Jį 1943 m naciai isveze į Stuthofo koncentracijos stovykla 1948 m vasara baznycia uzdaryta 1949 m daugiau kaip 5000 baznycioje rastu knygu perduota Knygu rumams o inventorius meno vertybes įvairioms organizacijoms Tiesos redakcijai Keli baldai paveikslai pateko į Istorijos ir etnografijos muzieju Dalis inventoriaus kitu vertybiu isvogta sugadinti vargonai apnaikinti altoriai Baznycioje įrengtas popieriaus sandelis 1963 m baznycia perduota universitetui 1964 1979 m restauruota archit 1979 m įrengtas Mokslo muziejus 1989 m restauruotos sv Onos ir Marijos paguodos koplyciu freskos 1990 m baznycia grazinta tikintiesiems atkurta parapija 1991 m liepos 11 d pasventinta 2000 m baigti ir pasventinti didieji vargonai Jie turi 64 registrus ir yra didziausi Lietuvoje Vargonus padirbo UAB Vilniaus vargonu dirbtuve ArchitekturaVarpineVidus Baznycia haline trinave su 7 koplyciomis prie soniniu navu Vakaru kumpinis fasadas barokinis Soniniai fasadai is dalies islaike gotikines formas ir konstrukcijas Yra 10 altoriu Skliautai kryzminiai Prie baznycios stovi 69 m aukscio 5 tarpsniu murine barokine varpine Socialine veiklaIki XIX a baznycioje be pamaldu vykdavo įvairus susirinkimai disputai vaidinimai budavo iskilmingai sutinkami LDK kunigaiksciai Iki 1737 m sakyti lietuviski pamokslai 1913 m leistos lietuviskos geguzines pamaldos taciau lenkams pakelus triuksma uzdraustos 1993 m rugsejo 5 d joje lankesi popiezius Jonas Paulius II Paminejimai saltiniuoseJezuitu istorikas kunigas Naramovskis savo knygoje Facies rerum sarmaticarum et lituanorum aprase kaip is baznycios dvi savaites mirusiuju palaikai buvo vezami uz ir verciami į iskasta duobe prie Sv Stepono baznycios GalerijaLietuvos vyriausiosios tautines tarybos nario Mykolo Karpaviciaus pamokslas apie sukilima pasakytas sv Jonu baznycioje 1794SaltiniaiSv Jonu baznycios varpine Govilnius lt tikrinta 2023 12 22 Petras Roizijus Archyvuota kopija 2007 09 10 is Wayback Machine projekto