LVG C.VI

Pagrindinis puslapis | LVG C.VI
LVG C.VI
Tipas Bombonešis
Žvalgybinis
Gamintojas Luft-Verkehrs-Gesellschaft G.m.b.H
Kūrėjas Willi Sabersky-Müssigbrodt
Gamybos metai 1918–1919 m.
(Lietuvoje – iki 1930 m.)
Pirmas skrydis 1918
Baigtas naudoti 1940 (Lietuvos karo aviacija)
Būsena Nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Luftstreitkräfte
Belgijos KOP
Čekoslovakijos KOP
Latvijos KOP
Lietuvos karo aviacija
Lenkijos KOP
Suomijos KOP
Sovietų Rusijos KOP
Švedijos KOP
Šveicarijos KOP
Pagaminta vnt. 1100

LVG C.VI – dvivietis vienmotoris Vokietijoje sukurtas žvalgybinis ir artilerijos koregavimo orlaivis, biplanas, naudotas Pirmojo pasaulinio karo metu ir XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Orlaivis taip pat plačiai ir ilgai naudotas ir Lietuvos karo aviacijos.

Sukūrimas

Orlaivį 1917 m. suprojektavo Willy Sabersky-Müssigbrodt, o gamino įmonė „Luft-Verkehrs-Gesellschaft“ (LVG). C.VI buvo tolesnė modelio C.V modifikacija, kurį Sabresky-Müssigbrodt sukūrė dirbdamas ankstesnėje darbovietėje „Deutsche Flugzeug-Werke GmbH“. C.VI buvo lengvesnis, mažesnis ir aerodinamiškesnis, nors jo fiuzeliažas atrodė labiau kampuotas.

C.VI buvo mišrios konstrukcijos, daugiausia medinis biplanas. Jis turėjo pusiau monokokinį fiuzeliažą, dengtą fanera, tik priekinė dalis, virš papildomo lonžerono – skarda.

Sparnai – dviejų lonžeronų, viduje sustandinti sąramomis ir plieninėmis atatampomis. Nerviūros išpjautos iš faneros, kontūras apklijuotas lystelėmis, kurios sujungtos vertikaliomis lystelėmis. Viršutiniame sparne 15 nerviūrų vienoje konsolėje, apatiniame – 14. Tarp nerviūrų, viršutinėje sparno pusėje priklijuota po dvi lysteles, kurios baigiasi truputį už galinio lonžerono. Viršutinio sparno užapvalinta tik priekinė dalis, o apatinis užapvalintas visas. Prie liemens abu sparnai turėjo iškirpimus nuo antros nerviūros.

Galinė (nuoslydžio) briauna, išskyrus eleroną, pagaminta iš plieninio lyno, kuris dangai įsitempus, įlinksta. Sparnai dengti drobe, kuri dar audimo fabrike, anilino dažais, nudažyta Lozenge kamufliažu (įvairiaspalviais šešiakampiais). Konsolės tarpusavyje sujungtos dviem poromis medinių statramsčių. Statramsčiai prie sparnų lonžeronų tvirtinami plieninių, gana sudėtingos konstrukcijos apkaustų pagalba. Tarpusavyje ir statramsčiai ir sparnai sustandinti plieninio lyno atatampomis. Lynų įtempimui, apatinėse jų pusėse sumontuoti tenderiai. Apatinis sparnas tvirtinamas prie ketvirto ir penkto liemens rėmų, o viršutinis – prie trečio ir penkto per medinius „N“ formos stovus.

Liemuo medinės konstrukcijos, stačiakampio su užapvalintu viršumi pjūvio, pagamintas iš keturių lonžeronų ir penkiolikos rėmų. Nuo liemens priekio iki aštunto rėmo propelerio sukimosi ašies aukštyje, įmontuoti du lonžeronai. Viršutiniai liemens lonžeronai prasideda tik nuo ketvirto rėmo. Nuo pirmo iki ketvirto rėmo tęsiasi variklio gultas, kurį sudaro išilginių sienelių ir rėmų kombinacija. Lakūnų kabinos atviros, įrengtos viena už kitos. Piloto kabina – tarp ketvirto ir šešto, o žvalgo – tarp šešto ir aštunto rėmų. Lėktuvo valdymas – plieniniais lynais, tik iš piloto kabinos, bet galėjo būti įrengtas sudvigubintas valdymas ir žvalgo kabinoje.

Kilis – medinės konstrukcijos, pagamintas kartu su liemeniu, dengtas fanera. Posūkio vairas – medinės konstrukcijos, kompensuotas, dengtas drobe. Stabilizatorius – medinis, laisvai nešantis, dengtas drobe. Aukštumos vairas – medinis, kompensuotas, ištisinis, dengtas drobe.

Orlaivio priekyje buvo montuojamas iš dalies uždengtas variklis su dūmtraukio tipo išmetimo vamzdžiu. Jis suko dviejų menčių medinį 2,88 m. skersmens propelerį. Viršutinėje sparno dalyje buvo montuojamas plokščias vandens radiatorius, per jį praeinantis oro srautas reguliuojamas žaliuzėmis.

Pagrindinis degalų bakas pagamintas iš žalvario skardos ir įmontuotas po piloto sėdyne. Papildomas degalų bakas taip pat žalvario skardos, įmontuotas tarpusparnyje, šalia radiatoriaus. Tepalo bakas – liemens priekinėje dalyje.

Važiuoklę sudarė ant bendros ašies užmauti du 810 x 125 mm ratai ir amortizuojantis uodegos ramstis. Ratų stipinai dengti drobe. Važiuoklės stovai – mediniai, apatinėje dalyje sujungti plieniniais apkaustais, o viršuje pritvirtinti prie trečio ir penkto liemens rėmų ir sustandinti pieninio lyno atotampomis.

Orlaiviuose buvo įrengiamas vienakryptis Morzės tipo radijo siųstuvas; perdavimo anteną prireikus buvo galima nuleisti žemiau orlaivio. Ekipažas turėjo parašiutus ir šildomus skrydžio kostiumus. Iš viso buvo pagaminta apie 1100 tokio tipo orlaivių.

Pokariu keletas C.VI buvo modifikuoti Raab-Katzenstein įmonėje, už atviros piloto kabinos įrengiant keleivių kajutes. Tokie orlaiviai buvo vadinami LVG P.I, LVG P.II arba Raab-Katzenstein RK-8 Marabu.

Eksploatacija

LVG C.VI Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiausia Vakarų fronte artimai žvalgybai ir stebėjimui, naudojo Vokietijos karinė aviacija.

Keletą tokių orlaivių Lenkijos ir sovietų karą naudojo Lenkijos karinės oro pajėgos.

Po karo pašto ir keleivių pervežimui keletą C.VI naudojo Deutsche Luft-Reederei (DLR). Suomijos aviakompanija „Suomen ilmailuliikenne Oy“ ir ir „Finnair“ pirmtakė „Aero O/Y“ – 1923 m. iš metais anksčiau bankrutavusios Švedijos oro linijų bendrovės įsigijo du C.VI. Suomijos karinės oro pajėgos naudojo du C.VI. Vienas, patekęs į suktuką, 1923 m. sudužo Santahaminoje. Kitas buvo naudojamas iki 1924 m. pabaigos.

Čekoslovakijos karinės oro pajėgos naudojo tris, Šveicarijos KOP – du (1920–1929 m.), SSRS KOP – iki dešimties C.VI.

Lietuvoje

Lietuvos Karo aviacija naudojo iš viso 22 vnt. C.VI. Dalis jų buvo įsigyta iš Vokietijos karinių oro pajėgų, atimta iš bermontininkų bei pagaminta savo pajėgomis Karo aviacijos dirbtuvėse (6 vnt.). Du iš pastarųjų buvo eksploatuojami iki pat sovietinės okupacijos 1940 m.

LVG C VI. buvo daugiausiai Nepriklausomybės kovose naudotas Lietuvos karo aviacijos lėktuvas. Kovose su bolševikais šis orlaivis buvo daugiausiai naudojamas dėl to, kad nebuvo kitokių, kovose su lenkais – todėl, kad tai buvo greičiausias (170 km/h) ir daugiausia bombų (120 kg) paimantis lėktuvas, be to, tiek vieni tiek kiti agresoriai savo karinių dalinių apsaugai iš oro beveik nenaudojo naikintuvų. Nepriklausomybės kovose dalyvavo trylika LVG C.VI lėktuvų (Nr. 9001, 9005, 9006, 9088, 9090, 9092, 7626, 8942, 5001, 5003, 11100, 11102, 12017).

Iki 1929 metų tai buvo pats geriausias žvalgybinis Lietuvos karo aviacijos lėktuvas. Nuo 1929 metų iki sovietinės okupacijos šio tipo lėktuvai buvo naudojami ryšiams, lavinimuisi ir oro taikinių vilkimui. Per visą lėktuvų naudojimo laikotarpį neįvyko nei viena mirtina avarija.

LVG C.VI tapo pirmuoju kovos veiksmuose sunaikintu Lietuvos kariniu lėktuvu. Lietuvos kariuomenei pradėjus Kupiškio-Utenos operaciją, Panevėžio rinktinės puolimą į Kupiškį ir Uteną gegužės 28 d. lėktuvu LVG C .VI Uteną žvalgė P. Petronis (lakūnas Kulikovskis). Grįžtant ties Giedraičiais ėmė gesti variklis, dėl ko teko leistis. Besileidžiant variklis užsidegė, o nusileidus sudegė ir visas lėktuvas. Pilotai nenukentėjo. Vienintelis Lietuvos karo lakūnas, žuvęs kovos veiksmų metu – Juozas Kumpis – žuvo iš LVG C.VI bombarduodamas Varėnos geležinkelio stotį Želigovskio maišto metu, tačiau sužeistas jis sugebėjo nusileisti ir tik vėliau mirė nuo žaizdų.

Išlikę egzemplioriai

XXI a. trečiame dešimtmetyje žinoma apie tris išlikusius C.VI. Vienas jų apie 2020 m. buvo restauruojamas RAF muziejuje Kosforde (Jungtinė Karalystė), dar vienas vienas - eksponuojamas Karališkajame ginkluotųjų pajėgų ir karo istorijos muziejuje Briuselyje (Belgija), o trečiasis – Prnacūzijos aviacijos ir kosmoso muziejuje (pranc. Musée de l’Air et de l’Espace) (Paryžius).

Naudotojai

 Belgija

 Čekoslovakija
  • Čekoslovakijos karinės oro pajėgos

 Suomija

  • Suomijos karinės oro pajėgos
  • Suomen ilmailuliikenne Oy
 Latvija
  • Latvijos karinės oro pajėgos – 3 vnt.
 Lietuva
 Lenkija
  • Lenkijos karinės oro pajėgos
 Sovietų Sąjunga
  • Sovietų Sąjungos karinės oro pajėgos
 Švedija
  • Švedijos karinis jūrų laivynas
 Šveicarija
  • Šveicarijos karinės oro pajėgos
 Vokietijos imperija
 Vokietija

Specifikacijos (C.VI)

Ginkluotė

Taip pat skaitykite

Panašaus laikotarpio, paskirties ir konstrukcijos orlaiviai

Susiję sąrašai

  • Lietuvos karo aviacijos orlaiviai
  • Suomijos kariniai orlaiviai
  • Vokietijos kariniai orlaiviai

Išnašos

  1. LVG C.VI Lietuvos Karinėje Aviacijoje, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?635
  2. Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai Nr.2 1994 m., El.publikavimui parengė: Nerijus Korbutas 2008, Plieno sparnai
  3. LVG C.V and C.VI, http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_LVG.ssi Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie LVG C.VI, Kas yra LVG C.VI? Ką reiškia LVG C.VI?

Pagrindinis puslapis | Į viršų