Lietuvos karinės oro pajėgosLietuvos karinių oro pajėgų emblemaVeikimo laikas 1919 1940 1992 dabarValstybė LietuvaPavald
Lietuvos karinės oro pajėgos

Lietuvos karinės oro pajėgos | |
---|---|
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema | |
Veikimo laikas | 1919 - 1940, 1992 - dabar |
Valstybė | Lietuva |
Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Karinės oro pajėgos |
Paskirtis | Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. |
Dydis | Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų 21 skraidymo aparatas |
Būstinė | Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas |
Vadovybė | |
Karinių oro pajėgų vadas | Pulkininkas Antanas Matutis |
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas | Pulkininkas Raimundas Germanas |
Simbolika | |
Atpažinimo ženklas | |
Vėliava | |
Pilotė | |
Lėktuvai | |
Atakos lėktuvai | L-39ZA |
Daugiafunkciniai sraigtasparniai | Mi-8MTV, AS-365N3+ |
Transportiniai lėktuvai | C-27J Spartan, Let_L-410_Turbolet, |
Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Antanas Matutis (g. 1976 m.), pareigas eina nuo 2022 m. birželio 28 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.
Istorija
1919–1940 m.
Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.
1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis. Trūkstant lietuvių aviacijos specialistų 1919 m. dauguma karo lakūnų buvo samdyti vokiečių kariškiai. Taip pat buvo samdomi specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.
1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.
Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 tokie lėktuvai. Nepriklausomybės kovų metu daug lėktuvų buvo paimti kaip trofėjai karo lauke, neoficialiai pirkta iš Vokietijos, dalį orlaivių Antantės nurodymu perdavė Vokietijos pajėgos.
Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje (Letov Š-20L "Šmolik"), Italijoje (Ansaldo A.120, SVA.10, Fiat CR.20), Prancūzijoje (Dewoitine D.501, Morrane Saulnier 406L (nespėti pristatyti)), Didžiojoje Britanijoje (Martinsyde F.4 Buzzard, Gloster Gladiator Mk.I, de Havilland DH.89 Dragon Rapide, AVRO 626 "Prefect"), Vokietijoje (Bucker-133 C "Jungmeister", vyko derybos dėl Messerschmitt Bf-109). Karo aviacijos dirbtuvėse 1919–1930 m. buvo statomos nelicencinės vokiškų I Pasaulinio karo laikotarpio lėktuvų kopijos (Albatros B.II, Albatros C.III, Albatros C.XV, Albatros D.III, DFW C.V, Fokker D.VII, Halberstadt C.V, Friedrichshafen G.III, LVG C.VI), surenkami užsienyje įsigyjami orlaiviai (SVA.10), o nuo 1924 m. pradėti gaminti savų konstrukcijų orlaiviai – Jurgio Dobkevičiaus – Dobi ir Antano Gustaičio – ANBO.
Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla rengė įvairius aviacijos specialistus ir karininkus: pilotus, žvalgus, kulkosvaidininkus, mechanikus.
Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje.
1940 birželio 15 d. Lietuvos karo aviaciją sudarė: vadovybė ir štabas (Kaune), komendantūra (Kaune; trys aerodromo kuopos, rikiuotės dalis ir ūkio dalis), žvalgybos (I) grupė (vadavietė Kaune), naikintuvų (II) grupė (vadavietė Kaune), bombonešių (III) grupė (vadavietė Zokniuose prie Šiaulių), Karo aviacijos mokykla (Kaune), Tiekimo skyrius (aviacijos dirbtuvės, technikos dalis, užpirkimų dalis ir sandėliai; Kaune) ir karo meteorologijos tarnyba (Kaune). sudarė: antroji eskadrilė (įkurta 1921 m., lėktuvai ANBO‑41), šeštoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai ANBO‑41 ir ANBO‑IV) ir aštuntoji eskadrilė (įkurta 1938, lėktuvai ANBO‑IV). sudarė: pirmoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai Dewoitine D‑501L), penktoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai Gloster Gladiator Mk.I) ir septintoji eskadrilė (įkurta 1938 m., lėktuvai FIAT CR.20). sudarė: trečioji eskadrilė (įkurta 1923 m., lėktuvai Ansaldo A.120) ir ketvirtoji eskadrilė (įkurta 1925 m., lėktuvai ANBO‑41). Karo aviacijos mokyklą sudarė Mokomoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai ANBO‑III, ANBO‑IV, ANBO‑V, ANBO‑51, ANBO‑VI ir kiti).
Lietuvos KOP savo sudėtyje taip pat turėjo zenitinius (Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė: 3 baterijos po tris Vickers‑Armstrong 75 mm zenitinius pabūklus, du 40 mm W.Z. 36 Bofors zenitinius pabūklus, automatinių pabūklų kuopa: 3 būriai, ginkluoti 301 automatiniu 20 mm pabūklu II a ir 2 cm Flak 28), sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa: 3 būriai, ginkluoti 924 kulkosvaidžiais ) ir techninius dalinius.
Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Aleksoto aerodrome Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu buvo naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.
1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:
- 123 karininkai;
- 246 liktiniai;
- 924 kareiviai;
- 183 civiliai tarnautojai.
1940 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto turto perėmimo žiniaraščio duomenimis, Karo aviacija turėjo 117 orlaivių, 822,5 tūkst. kg benzino, apie 35 t tepalo, aviacijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje, Zokniuose, Pajuostyje, 50 atsarginių radijo stočių lėktuvams, 21 komplektą antžeminės radijo įrangos, pervežamas dirbtuves, devynis angarus techninei lėktuvų priežiūrai, 40 automašinų, 13 203 įvairiausių žemėlapių lapus, 10 600 atsarginių dalių motorams, 56 lėktuvų motorus, 90 lėktuvų fotoaparatų, fotokulkosvaidžių komplektų.
SSRS aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į DVRA 29-ąjį Šaulių teritorinį korpusą, o rugsėjo 7 d. Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į šio korpuso dalinį – Tautinę eskadrilę. Į ją perkelta apie 20 lėktuvų (ANBO-41, vienas Gloster Gladiator, trys Bucker Bu-133) ir 54 Karo aviacijos karininkai, ne vien lakūnai. Kita technika, kuri buvo dislokuota Kaune, 8-osios sovietų aviadivizijos vado įsakymu perduota 213-ąjai SSRS KOP aviabazei, Panevėžio – 13-ajai SSRS KOP aviabazei, Karo aviacijos dirbtuvės buvo reorganizuotos į DVRA 55-ąsias aviacijos remonto dirbtuves, vėliau – į SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamyklą Nr. 365. Tų pačių metų spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos vyriausios likvidacinės komisijos pirmininko įsakymu Nr. 33 Karo aviacija buvo oficialiai išformuota.
Nuo 1992 m.
1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.
1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.
Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.
2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.
2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.
2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.
2004 m. balandžio 7 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).
2004 m. rugpjūčio 4–8 d. Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).
2004 m. spalio 1 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.
2005 m. rugpjūčio 1 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt. dr. Viginijus Veilentas.
2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.
2009 m. spalio 1 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;
2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.
2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.
Struktūra
Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:
- Aviacijos bazė;
- Oro gynybos batalionas;
- Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
- Ginkluotės ir technikos remonto depas.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų.
Karinė technika ir ginkluotė
Skraidymo aparatai
Modelis | Nuotrauka | Kilmės šalis | Tipas | Versija | Skaičius | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|
Transporto lėktuvai | ||||||
Alenia C-27J „Spartan“ | Italija | Vidutinio dydžio taktinis transportinis | C-27J | 3 | Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką). | |
Let L-410 „Turbolet“ | Čekija | Artimojo nuotolio lengvasis transportinis | L-410UVP | 2 | Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu. | |
Cessna 172 | Jungtinės Amerikos Valstijos | civilinis orlaivis | RG Cutlass | 1 | Orlaivį naudoja SOP | |
Sraigtasparniai | ||||||
Mil Mi-8 „Hip“ | Sovietų Sąjunga | Daugiafunkcinis sraigtasparnis | Mi-8MTV-1 | 2 | Mi-8MTV-1 (Mi17) transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai). | |
Eurocopter AS365 Dauphin | Prancūzija | Daugiafunkcinis sraigtasparnis | AS365N3+ | 3 | Paieškos ir gelbėjimo reikmėms | |
Sikorsky UH-60 Black Hawk | Jungtinės Amerikos Valstijos | Daugiafunkcinis sraigtasparnis | MH-60 | 0 (4) | Transportavimui / Paieškos ir gelbėjimo reikmėms. Taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. | |
Bepiločiai orlaiviai | ||||||
ScanEagle | Jungtinės Amerikos Valstijos | žvalgybinis dronas | n/d | Karinės oro pajėgos naudoja nuo 2013 m. Kiekiai ir modifikacijos – neskelbtini |
Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai
- 23 x Antonov An-2 „Colt“
- 1 x Antonov An-24 „Coke“ – eksponuojamas Aviacijos muziejuje
- 3 x – pakeisti naujai nupirktais C-27J „Spartan“
- 6 x Jakovlev Jak-52
- 2 x Aero L-39C „Albatros“ – vienas visiškai nurašytas, kitas perduotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutui[reikalingas šaltinis]
- 5 x
- 4 x PZL-104 Wilga
- 1 x Jak 18T
- 1 x L39ZA Čekija – vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių
- 1 x Mi-8PS – padidinto komforto komandinis sraigtasparnis, svarbių asmenų transportavimui
- 5 x Mi-8T – vienas SAR operacijų sraigtasparnis, sudužo per incidentą.
- 1 x Mi-8MTV-1 – SAR operacijų sraigtasparnis.
Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)
Pavadinimas | Atvaizdas | Kilmės šalis | Rūšis | Kiekis | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
FIM-92 Stinger | Jungtinės Amerikos Valstijos | Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas | 8 | Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų. | |
Grom | Lenkija | Nešiojama raketinė sistema | 80 | ||
NASAMS | Norvegija | Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema | Dvi baterijos | ||
RBS-70 | Švedija | Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas | 21 | Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 ir apie 210 Mk1 kovinių raketų. Modernizuojama į RBS-70 NG (New Generation) versiją. | |
Bofors 40 mm L/70 | Švedija | Zenitinė patranka | 36 | Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 ir apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose. |
Taip pat skaitykite
- Baltijos oro policija
- Sąrašas:Lietuvos oro uostai ir aerodromai
- Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai
Šaltiniai
- . Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.
- A. Gamziukas, G. Ramoška, Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940, Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas, 1999, ISBN 9986-557-12-7
- Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4
- Lietuvos karinės oro pajėgos, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
- Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
- [cite magazine |author= |title=Special forces Cessna for Lithuanian Air Force |url= |magazine= |location= |publisher=Key Publishing |date=2019 m. spalio mėn.|page=12}}
- Į Lietuvą atskrido pirmasis iš trijų naujųjų Lietuvos kariuomenės įsigytų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių Archyvuota kopija 2015-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- Lithuania to purchase UH-60M Black Hawk helicopters from US
- [https://web.archive.org/web/20220110142457/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/salies-siena-kariai-saugo-tarptautinese-operacijose-patikrintais-bepilociais-orlaiviais/24452%7D%7D Archyvuota kopija 2022-01-10 iš Wayback Machine projekto.
- [1]
- Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
- [2]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos karinės oro pajėgos, Kas yra Lietuvos karinės oro pajėgos? Ką reiškia Lietuvos karinės oro pajėgos?
Lietuvos karines oro pajegosLietuvos kariniu oro pajegu emblemaVeikimo laikas 1919 1940 1992 dabarValstybe LietuvaPavaldus Lietuvos ginkluotosios pajegosRusis Karines oro pajegosPaskirtis Lietuvos oro erdves kontrole apsauga ir gynyba parama sausumos ir juru pajegoms paieskos gelbejimo bei specialiuju operaciju vykdymas kroviniu ir zmoniu pervezimas Dydis Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos kariu ir civiliu tarnautoju 21 skraidymo aparatasBustine Gedimino g 25 LT 44319 KaunasVadovybeKariniu oro pajegu vadas Pulkininkas Antanas MatutisKariniu oro pajegu stabo virsininkas Pulkininkas Raimundas GermanasSimbolikaAtpazinimo zenklasVeliavaPiloteLektuvaiAtakos lektuvai L 39ZADaugiafunkciniai sraigtasparniai Mi 8MTV AS 365N3 Transportiniai lektuvai C 27J Spartan Let L 410 Turbolet Lietuvos karines oro pajegos sutr Lietuvos KOP sudedamoji Lietuvos ginkluotuju pajegu dalis KOP vadas pulkininkas Antanas Matutis g 1976 m pareigas eina nuo 2022 m birzelio 28 d KOP paskirtis valstybes oro erdves kontrole ir gynyba parama sausumos ir juru pajegoms paieskos gelbejimo bei specialiuju operaciju vykdymas kroviniu ir zmoniu pervezimas Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitu saliu karinemis oro pajegomis 2013 m pajegose tarnauja ir dirba apie 1200 zmoniu Istorija1919 1940 m Paskelbus Lietuva nepriklausoma valstybe 1918 m vasario 16 d pirmosios vyriausybes svarbiausias uzdavinys buvo suorganizuoti kariuomene kuri galetu atremti is visu pusiu besiverziancius priesus 1918 m lapkricio 23 d buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei 1919 m sausio 30 d pradeta formuoti Inzinerijos kuopa kurios sudetyje buvo Aviacijos burys Burio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevicius Tu metu kovo 12 d burys perorganizuotas į kuopa ir tapo savarankiska Aviacijos dalimi Burio vadu buvo paskirtas karininkas inzinierius Petras Petronis Trukstant lietuviu aviacijos specialistu 1919 m dauguma karo lakunu buvo samdyti vokieciu kariskiai Taip pat buvo samdomi specialistai is Svedijos Didziosios Britanijos kitu saliu Lietuvos karo aviacijos lektuvu eskadrile ore 1920 m Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu 1920 1921 m vadinta Oro laivynu 1921 1928 m Aviacija veliau Karo aviacija Pirmajį lektuva Sopwith Struter Lietuvos kariuomene 1919 m vasario 5 d ateme is Raudonosios armijos prie Jiezno 1919 m vasario 27 d Vokietijoje nupirkti ir atgabenti astuoni zvalgybiniai lektuvai LVG C VI o birzelio menesį buvo nupirkti dar 5 tokie lektuvai Nepriklausomybes kovu metu daug lektuvu buvo paimti kaip trofejai karo lauke neoficialiai pirkta is Vokietijos dalį orlaiviu Antantes nurodymu perdave Vokietijos pajegos Veliau kariniai orlaiviai įsigyti Cekoslovakijoje Letov S 20L Smolik Italijoje Ansaldo A 120 SVA 10 Fiat CR 20 Prancuzijoje Dewoitine D 501 Morrane Saulnier 406L nespeti pristatyti Didziojoje Britanijoje Martinsyde F 4 Buzzard Gloster Gladiator Mk I de Havilland DH 89 Dragon Rapide AVRO 626 Prefect Vokietijoje Bucker 133 C Jungmeister vyko derybos del Messerschmitt Bf 109 Karo aviacijos dirbtuvese 1919 1930 m buvo statomos nelicencines vokisku I Pasaulinio karo laikotarpio lektuvu kopijos Albatros B II Albatros C III Albatros C XV Albatros D III DFW C V Fokker D VII Halberstadt C V Friedrichshafen G III LVG C VI surenkami uzsienyje įsigyjami orlaiviai SVA 10 o nuo 1924 m pradeti gaminti savu konstrukciju orlaiviai Jurgio Dobkeviciaus Dobi ir Antano Gustaicio ANBO R Marcinkus J Liorentas A Gustaitis J Namikas J Mikenas ir salia ANBO IV Nuo 1919 m kovo men iki gruodzio men ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m Kaune veike Karo aviacijos mokykla Mokykla renge įvairius aviacijos specialistus ir karininkus pilotus zvalgus kulkosvaidininkus mechanikus Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisves kovose pries Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius Nepriklausomybes kovu laikotarpiu daugiausia koviniu skridimu atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevicius veliau tapes pirmuoju lietuviu lektuvu konstruktoriumi 1920 m geguzes 12 d lektuvo avarijoje zuvo pirmas lietuvis lakunas leitenantas Vytautas Rauba Tu paciu metu spalio 4 d kovoje su lenkais buvo numustas pirmas lektuvas su lietuviu ekipazu Lektuva pilotaves Pirmosios eskadriles vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai suzeistas mire lenku nelaisveje 1940 birzelio 15 d Lietuvos karo aviacija sudare vadovybe ir stabas Kaune komendantura Kaune trys aerodromo kuopos rikiuotes dalis ir ukio dalis zvalgybos I grupe vadaviete Kaune naikintuvu II grupe vadaviete Kaune bombonesiu III grupe vadaviete Zokniuose prie Siauliu Karo aviacijos mokykla Kaune Tiekimo skyrius aviacijos dirbtuves technikos dalis uzpirkimu dalis ir sandeliai Kaune ir karo meteorologijos tarnyba Kaune sudare antroji eskadrile įkurta 1921 m lektuvai ANBO 41 sestoji eskadrile įkurta 1932 m lektuvai ANBO 41 ir ANBO IV ir astuntoji eskadrile įkurta 1938 lektuvai ANBO IV sudare pirmoji eskadrile įkurta 1920 m lektuvai Dewoitine D 501L penktoji eskadrile įkurta 1932 m lektuvai Gloster Gladiator Mk I ir septintoji eskadrile įkurta 1938 m lektuvai FIAT CR 20 sudare trecioji eskadrile įkurta 1923 m lektuvai Ansaldo A 120 ir ketvirtoji eskadrile įkurta 1925 m lektuvai ANBO 41 Karo aviacijos mokykla sudare Mokomoji eskadrile įkurta 1920 m lektuvai ANBO III ANBO IV ANBO V ANBO 51 ANBO VI ir kiti Lietuvos karo aviacijos lektuvai Zokniuose 1937 m Lietuvos KOP savo sudetyje taip pat turejo zenitinius Prieslektuvines apsaugos rinktine 3 baterijos po tris Vickers Armstrong 75 mm zenitinius pabuklus du 40 mm W Z 36 Bofors zenitinius pabuklus automatiniu pabuklu kuopa 3 buriai ginkluoti 301 automatiniu 20 mm pabuklu II a ir 2 cm Flak 28 sunkiuju kulkosvaidziu kuopa 3 buriai ginkluoti 924 kulkosvaidziais ir techninius dalinius Karo aviacijos bazes buvo įkurtos Aleksoto aerodrome Kaune Zokniuose Pajuostyje vasaros metu buvo naudojami aerodromai Palangoje ir Gaiziunuose 1940 m Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 123 karininkai 246 liktiniai 924 kareiviai 183 civiliai tarnautojai 1940 m rugpjucio 1 d sudaryto turto peremimo ziniarascio duomenimis Karo aviacija turejo 117 orlaiviu 822 5 tukst kg benzino apie 35 t tepalo aviacijos dirbtuves Aukstojoje Fredoje Zokniuose Pajuostyje 50 atsarginiu radijo stociu lektuvams 21 komplekta antzemines radijo įrangos pervezamas dirbtuves devynis angarus techninei lektuvu prieziurai 40 automasinu 13 203 įvairiausiu zemelapiu lapus 10 600 atsarginiu daliu motorams 56 lektuvu motorus 90 lektuvu fotoaparatu fotokulkosvaidziu komplektu SSRS aneksavus Lietuva 1940 m rugpjucio 30 d Lietuvos kariuomene buvo reorganizuota į DVRA 29 ajį Sauliu teritorinį korpusa o rugsejo 7 d Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į sio korpuso dalinį Tautine eskadrile Į ja perkelta apie 20 lektuvu ANBO 41 vienas Gloster Gladiator trys Bucker Bu 133 ir 54 Karo aviacijos karininkai ne vien lakunai Kita technika kuri buvo dislokuota Kaune 8 osios sovietu aviadivizijos vado įsakymu perduota 213 ajai SSRS KOP aviabazei Panevezio 13 ajai SSRS KOP aviabazei Karo aviacijos dirbtuves buvo reorganizuotos į DVRA 55 asias aviacijos remonto dirbtuves veliau į SSRS Aviacijos pramones liaudies komisariato gamykla Nr 365 Tu paciu metu spalio 23 d Krasto apsaugos ministerijos vyriausios likvidacines komisijos pirmininko įsakymu Nr 33 Karo aviacija buvo oficialiai isformuota Nuo 1992 m 1992 m sausio 2 d Krasto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba virsininkas pulkininkas leitenantas Z Vegelevicius ir Edvinas Bagdonavicius Nuo 1992 m balandzio 27 d naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones pradeta stebeti valstybes oro erdve KOP mokomieji atakos lektuvai L 39C 1993 m atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lektuvai L 39C 1993 m Pajuoscio aerodrome pradeta formuoti Antroji aviacijos baze 2000 m Svedijoje įsigyti prieslektuvines artilerijos kompleksai L70 Sukurta oro erdves stebejimo ir kontroles sistema į kuria įeina Vilniaus Klaipedos Kauno civiliniai radarai ir radiolokaciniu postu radarai aktyviosios karo aviacijos priemones 2003 m kovo 26 d Baltijos juroje suduzo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi 8T Katastrofoje zuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas virsila Edmantas Vizbaras 2004 m Lietuvai tapus NATO nare Zokniu aerodrome dislokuojami besikeiciantys NATO saliu naikintuvai vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos saliu oro erdveje zr Baltijos oro policija Tais paciais metais oro erdves stebejimui įsigyti vokiski trimaciai vidutinio nuotolio radarai TRML 3D 2004 m kovo 29 d Zokniu aerodrome pradejo budeti Estijos Latvijos ir Lietuvos Respubliku oro erdveje oro policijos funkcijas vykdancios rotacijos budu besikeiciancios NATO valstybiu pajegos 2004 m balandzio 7 d BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdves gynybos sistema NATINADS 2004 m rugpjucio 4 8 d Lietuvoje pirma karta surengtos tarptautines kariniu oro pajegu pratybos Baltic Bikini 04 2004 m spalio 1 d pradejo veikla KOP Ginkluotes ir remonto depas Sujungus KOP Pirmaja ir antraja Aviacijos bazes sudaryta KOP Aviacijos baze 2005 m rugpjucio 1 d Karinems oro pajegoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt dr Viginijus Veilentas 2008 m gruodzio 12 d į Lietuva atskraidintas antrasis Italijoje Karinems oro pajegoms pagamintas transporto lektuvas C 27J Spartan kuriam suteiktas vardas Algirdas 2009 m spalio 1 d KOP pereme KASP Aviacijos rinktines teises pareigas bei turta 2009 m spalio 12 d į Lietuva atskraidintas treciasis Italijoje Karinems oro pajegoms pagamintas transporto lektuvas C 27J Spartan kuriam suteiktas vardas Vytautas 2011 m vasario 9 d į Afganistana isvyko pirmoji LK KOP Oro pajegu mokymo grupe vadovaujama plk ltn Dainiaus Guzo StrukturaAviacijos bazes kilimo tupimo takasLietuvos karinis sraigtasparnis Mi 8 tupia JAV laive USS Mount Whitney 2010 m Lietuvos karines oro pajegas sudaro Aviacijos baze Oro gynybos batalionas Oro erdves stebejimo ir kontroles valdyba Ginkluotes ir technikos remonto depas Lietuvos kariuomenes Karines oro pajegos formuojamos is profesines karo tarnybos nuolatine privalomaja pradine karo tarnyba atliekanciu kariu ir civiliu tarnautoju Karine technika ir ginkluoteSkraidymo aparatai Modelis Nuotrauka Kilmes salis Tipas Versija Skaicius PastabosTransporto lektuvaiAlenia C 27J Spartan Italija Vidutinio dydzio taktinis transportinis C 27J 3 Naujos kartos lektuvai su moderniausia avionika Gali skraidinti iki 62 kariu arba 10 tonu kroviniu taip pat ir karine technika Let L 410 Turbolet Cekija Artimojo nuotolio lengvasis transportinis L 410UVP 2 Naudojami desantininku treniruotems ir oro taikiniams tempti prieslektuvines gynybos sistemos pratybu metu Cessna 172 Jungtines Amerikos Valstijos civilinis orlaivis RG Cutlass 1 Orlaivį naudoja SOPSraigtasparniaiMil Mi 8 Hip Sovietu Sajunga Daugiafunkcinis sraigtasparnis Mi 8MTV 1 2 Mi 8MTV 1 Mi17 transportavimui taip pat gali vykdyti zemes taikiniu atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidziais Atlikta modernizacija atnaujinta avionika varikliai praplesti kuro bakai Eurocopter AS365 Dauphin Prancuzija Daugiafunkcinis sraigtasparnis AS365N3 3 Paieskos ir gelbejimo reikmemsSikorsky UH 60 Black Hawk Jungtines Amerikos Valstijos Daugiafunkcinis sraigtasparnis MH 60 0 4 Transportavimui Paieskos ir gelbejimo reikmems Taip pat gali vykdyti zemes taikiniu atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidziais Bepilociai orlaiviaiScanEagle Jungtines Amerikos Valstijos zvalgybinis dronas n d Karines oro pajegos naudoja nuo 2013 m Kiekiai ir modifikacijos neskelbtini Nebenaudojami nurasyti skraidymo aparatai Lietuvos KOP Antonov An 26 2007 m 23 x Antonov An 2 Colt 1 x Antonov An 24 Coke eksponuojamas Aviacijos muziejuje 3 x pakeisti naujai nupirktais C 27J Spartan 6 x Jakovlev Jak 52 2 x Aero L 39C Albatros vienas visiskai nurasytas kitas perduotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaicio aviacijos institutui reikalingas saltinis 5 x 4 x PZL 104 Wilga 1 x Jak 18T 1 x L39ZA Cekija vienas suduzo per pratybas 2011 m rugpjucio 30 d netoli Siauliu 1 x Mi 8PS padidinto komforto komandinis sraigtasparnis svarbiu asmenu transportavimui 5 x Mi 8T vienas SAR operaciju sraigtasparnis suduzo per incidenta 1 x Mi 8MTV 1 SAR operaciju sraigtasparnis Prieslektuvine ginkluote Oro gynybos batalionas Pavadinimas Atvaizdas Kilmes salis Rusis Kiekis PastabosFIM 92 Stinger Jungtines Amerikos Valstijos Nesiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 8 Įsigyta 2007 m Dual Mount Stinger modifikacijos kartu su 9 treniruokliais 2 radarais taktiniais operaciju centrais kompleksu transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketu Grom Lenkija Nesiojama raketine sistema 80NASAMS Norvegija Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema Dvi baterijosRBS 70 Svedija Nesiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 21 Įsigyta 2004 m is Norvegijos kartu su 5 treniruokliais 5 ir apie 210 Mk1 koviniu raketu Modernizuojama į RBS 70 NG New Generation versija Bofors 40 mm L 70 Svedija Zenitine patranka 36 Radarais valdoma versija naudojami ugnies valdymo radarai FCR 790 ir apzvalgos radarai PS 70 Dalis siu zenitiniu patranku sumontuota laivuose Taip pat skaitykiteVikiteka Lietuvos kariuomenes Karines oro pajegos vaizdine ir garsine medziagaBaltijos oro policija Sarasas Lietuvos oro uostai ir aerodromai Lietuvos kariuomenes kariniai laipsniaiSaltiniai Lietuvos kariuomenes Karines oro pajegos Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 201 psl A Gamziukas G Ramoska Lietuvos Karine Aviacija 1919 1940 Lietuvos aviacijos muziejus Kaunas 1999 ISBN 9986 557 12 7 Ramoska Gytis Lektuvai pagaminti Kaune Plieno sparnai Nr 4 Lietuvos karines oro pajegos Visuotine lietuviu enciklopedija Edmundas Ganusauskas Lietuvos karo aviacijos likvidacija Plieno sparnai http www plienosparnai lt page php 1245 Edmundas Ganusauskas Lietuvos karo aviacijos likvidacija Plieno sparnai http www plienosparnai lt page php 1245 cite magazine author title Special forces Cessna for Lithuanian Air Force url magazine location publisher Key Publishing date 2019 m spalio men page 12 Į Lietuva atskrido pirmasis is triju naujuju Lietuvos kariuomenes įsigytu paieskos ir gelbejimo sraigtasparniu Archyvuota kopija 2015 06 19 is Wayback Machine projekto Lithuania to purchase UH 60M Black Hawk helicopters from US https web archive org web 20220110142457 https kariuomene lt kas mes esame naujienos salies siena kariai saugo tarptautinese operacijose patikrintais bepilociais orlaiviais 24452 7D 7D Archyvuota kopija 2022 01 10 is Wayback Machine projekto 1 Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje 2