Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kreta gr Κρήτη Krētē didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje taip pat yra arčiausiai Afrikos
Kretos periferija
Kreta (gr. Κρήτη = Krētē) – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala. Jos plotas – 8336 km².
| Kreta Περιφέρεια Κρήτης | |
|---|---|
| Valstybė | Graikija |
| Administracinis centras | Heraklionas |
| Nomai | |
| Gyventojų | 624 408 |
| Plotas | 8 336 km² |
| Tankumas | 75 žm./km² |
Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį (po Kipro) rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Kretos periferija
Kartu ši sala yra Graikijos administracinis vienetas (gr. Περιφέρεια Κρήτης), seniau vienas iš 10 regionų, o nuo 1987 m. – viena iš 13 periferijų. Sostinė – Heraklionas.
Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefektūras (nomus): Heraklionas (centre), Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose.
Kreta seniau buvo viena iš labiausiai atsilikusių, agrarinių Graikijos vietovių. Saloje pradėjus vystyti turizmą, ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena iš populiariausių turistinių vietų Graikijoje.
Geografija
Sala skalaujama keturių jūrų – Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos, yra trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8336 km², ilgis 260 km, krantų ilgis siekia 1046 km. Didžiausias salos plotis – 60 km, tarp Diono ir Litinono iškyšulių, o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia tik 12 km.
Kretos reljefas kalnuotas, pakrantės su daugybe paplūdimių ir uolėtų įlankų. Jį sudaro 7 stambūs kalnų masyvai: Levka (Baltieji kalnai), Kentrosas, Psiloritas (Idos kalnai), Kulukunas, Asterusija, Lasitis (Dikto kalnai), ir Sitija. Aukštis iki 2456 m (). Pakrantėse – siauros žemumų juostos; pietuose – Mesaros lyguma.
Būdingi karstiniai dariniai (urvai, grotos), klintinės uolienos.
Kretos klimatas – įprastinis Viduržemio jūrai: vasaros karštos ir sausos, žiemos – švelnios ir lietingos. Sausio vidutinė temperatūra nuo 10 °C pajūryje iki 0 °C kalnuose, liepos atitinkamai nuo 25 °C iki 15 °C ir žemiau. Kritulių pajūryje iškrinta 900 mm, kalnuose daugiau kaip 2000 mm per metus.
Gamta
Išsiskiriantis ir turistų pamėgtas gamtos darinys – Samarijos tarpeklis. Paplitęs akmeningas ir sausas friganos kraštovaizdis, o atokiuose tarpekliuose yra žaliuojančių miškų plotai (ąžuolynai, pušynai, kiparisų miškai). Gėlo vandens pelkės privilioja daug paukščių. Rudenį bei pavasarį dėl geografinės Kretos padėties − įsikūrusi tarp Šiaurės Afrikos bei žemyninės Graikijos − ji yra migruojančių paukščių poilsio vieta. Dėl sąlyginės salos izoliacijos čia veisiasi kelios unikalios augalų rūšys.
Gyventojai
2020 m. Kretoje gyveno ~620 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai – Heraklionas, Chanija, Retimnas, , , , .
Verčiamasi daugiausia turizmu, taip pat auginami alyvmedžiai, vynmedžiai, javai (kukurūzai, kviečiai), tabakas. Avininkystė. Žvejyba. Maisto ir tekstilės pramonė, muilo gamyba.
Archeologija
Išlikę 2 tūkstantmečio pr. m. e. Knoso rūmai, romėnų laikų griuvėsiai, Bizantijos laikotarpio bažnyčios (XIII a. Panaja Keros prie Agios Nikolajo), Venecijos valdymo laikotarpio miestų gynybiniai įtvirtinimai XIV a. Chanijos uostas ir molas, Herakliono įtvirtinimai, uosto, 1540 n, tvirtovė Kastelo del Molas, XVI a. Spinalongos, Retimno pilys). Taip pat Herakliono Šv. Morkaus (pradėta 1239 m.), Šv. Kotrynos iš Sinajaus (1555 m., dabar Ikonų muziejus), Šv. Meno (XVI a.) bažnyčios, Šv. Meno katedra (1862 m.); Retimne – Šv. Pranciškaus bažnyčia (1623 m.), Neracės mečetė (1648 m.); Chanijoje – turkų mečetė (1645 m.).
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Kretos istorija
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų, Minojinė, Mikėnų |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Senovė
Kretoje gyventa dar paleolite. Saloje 3000–1400 m. pr. m. e. buvo įsikūrusi viena iš seniausių Europoje Mino civilizacija. XV a. pr. m. e. dalį salos nukariavo achajai, nuo XII a. pr. m. e. į salą pradėjo veržtis dorėnai. 67 m. pr. m. e. Kreta atiteko Romos imperijai, IV a. pabaigoje – Bizantijai.
Viduramžiai
VIII a. priklausė arabams, 1204 m. salą nukariavus kryžiuočiams, ji buvo parduota Venecijai. 1669–1715 m. Kretą užkariavo Osmanų imperija.
Naujausi laikai
Turkų osmanų priespauda ir religijos persekiojimas (1669–1898 m.) įžiebė galingą judėjimą už nepriklausomybę. XIX a. pradžioje Kretos salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybės kare, bet po karo į Graikijos sudėtį neįėjo. Po Balkanų karų XX a. pradžioje, 1913 m., vadovaujant Eleftheriui Venizelui (1864–1936 m.), Kreta tapo Graikijos provincija. II pasaulinio karo metu, nepaisant didelio graikų kariuomenės kartu su į salą išsilaipinusių britų pajėgų pasipriešinimo, į Kretą birželio mėnesį įsiveržė vokiečių kariuomenė.
Šaltiniai
- KRÍTI, citypopulation.de
- Kreta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 233–234
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kretos periferija, Kas yra Kretos periferija? Ką reiškia Kretos periferija?
Kreta gr Krhth Krete didziausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Vidurzemio juroje taip pat yra arciausiai Afrikos zemyno esanti Vidurzemio juros sala Jos plotas 8336 km Kreta Perifereia KrhthsValstybe GraikijaAdministracinis centras HeraklionasNomaiGyventoju 2021 m 624 408Plotas 8 336 km Tankumas 2021 m 75 zm km Ides kalnas Psilorito masyve Kreta Tai didziausia Graikijos sala ir antra pagal dydį po Kipro rytineje Vidurzemio juros dalyje Kretos periferijaKartu si sala yra Graikijos administracinis vienetas gr Perifereia Krhths seniau vienas is 10 regionu o nuo 1987 m viena is 13 periferiju Sostine Heraklionas Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefekturas nomus Heraklionas centre Lasitis rytuose Retimnas ir Chanija vakaruose Kreta seniau buvo viena is labiausiai atsilikusiu agrariniu Graikijos vietoviu Saloje pradejus vystyti turizma ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena is populiariausiu turistiniu vietu Graikijoje GeografijaKretos sala NASA fotografija Sala skalaujama keturiu juru Egejo Kretos Libijos ir Jonijos yra triju zemynu Europos Afrikos ir Azijos prekybiniu juros keliu sankryzoje Kretos plotas 8336 km ilgis 260 km krantu ilgis siekia 1046 km Didziausias salos plotis 60 km tarp Diono ir Litinono iskysuliu o siauriausia salos vieta Jerapetros sasmauka siekia tik 12 km Kretos reljefas kalnuotas pakrantes su daugybe papludimiu ir uoletu įlanku Jį sudaro 7 stambus kalnu masyvai Levka Baltieji kalnai Kentrosas Psiloritas Idos kalnai Kulukunas Asterusija Lasitis Dikto kalnai ir Sitija Aukstis iki 2456 m Pakrantese siauros zemumu juostos pietuose Mesaros lyguma Budingi karstiniai dariniai urvai grotos klintines uolienos Kretos klimatas įprastinis Vidurzemio jurai vasaros karstos ir sausos ziemos svelnios ir lietingos Sausio vidutine temperatura nuo 10 C pajuryje iki 0 C kalnuose liepos atitinkamai nuo 25 C iki 15 C ir zemiau Krituliu pajuryje iskrinta 900 mm kalnuose daugiau kaip 2000 mm per metus Samarijos tarpeklisVenecijieciu tvirtove HieraklioneGamtaIssiskiriantis ir turistu pamegtas gamtos darinys Samarijos tarpeklis Paplites akmeningas ir sausas friganos krastovaizdis o atokiuose tarpekliuose yra zaliuojanciu misku plotai azuolynai pusynai kiparisu miskai Gelo vandens pelkes privilioja daug pauksciu Rudenį bei pavasarį del geografines Kretos padeties įsikurusi tarp Siaures Afrikos bei zemynines Graikijos ji yra migruojanciu pauksciu poilsio vieta Del salygines salos izoliacijos cia veisiasi kelios unikalios augalu rusys Agios Nikolajo kurortasGyventojai2020 m Kretoje gyveno 620 tukst gyventoju Pagrindiniai miestai Heraklionas Chanija Retimnas Verciamasi daugiausia turizmu taip pat auginami alyvmedziai vynmedziai javai kukuruzai kvieciai tabakas Avininkyste Zvejyba Maisto ir tekstiles pramone muilo gamyba ArcheologijaIslike 2 tukstantmecio pr m e Knoso rumai romenu laiku griuvesiai Bizantijos laikotarpio baznycios XIII a Panaja Keros prie Agios Nikolajo Venecijos valdymo laikotarpio miestu gynybiniai įtvirtinimai XIV a Chanijos uostas ir molas Herakliono įtvirtinimai uosto 1540 n tvirtove Kastelo del Molas XVI a Spinalongos Retimno pilys Taip pat Herakliono Sv Morkaus pradeta 1239 m Sv Kotrynos is Sinajaus 1555 m dabar Ikonu muziejus Sv Meno XVI a baznycios Sv Meno katedra 1862 m Retimne Sv Pranciskaus baznycia 1623 m Neraces mecete 1648 m Chanijoje turku mecete 1645 m IstorijaPagrindinis straipsnis Kretos istorija Senoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu Minojine MikenuGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorijaSenove Kretoje gyventa dar paleolite Saloje 3000 1400 m pr m e buvo įsikurusi viena is seniausiu Europoje Mino civilizacija XV a pr m e dalį salos nukariavo achajai nuo XII a pr m e į sala pradejo verztis dorenai 67 m pr m e Kreta atiteko Romos imperijai IV a pabaigoje Bizantijai Viduramziai VIII a priklause arabams 1204 m sala nukariavus kryziuociams ji buvo parduota Venecijai 1669 1715 m Kreta uzkariavo Osmanu imperija Naujausi laikai Turku osmanu priespauda ir religijos persekiojimas 1669 1898 m įziebe galinga judejima uz nepriklausomybe XIX a pradzioje Kretos salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybes kare bet po karo į Graikijos sudetį neįejo Po Balkanu karu XX a pradzioje 1913 m vadovaujant Eleftheriui Venizelui 1864 1936 m Kreta tapo Graikijos provincija II pasaulinio karo metu nepaisant didelio graiku kariuomenes kartu su į sala issilaipinusiu britu pajegu pasipriesinimo į Kreta birzelio menesį įsiverze vokieciu kariuomene SaltiniaiKRITI citypopulation de Kreta Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 233 234 Vikiteka Kreta vaizdine ir garsine medziaga