Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Epyro karalystė

  • Pagrindinis puslapis
  • Epyro karalystė
Epyro karalystė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Epyras (gr. Ἄπειρος = Apeiros) – senovinė karalystė, kilusi iš Epyro istorinio regiono (dab. Graikijos šiaurės vakaruose ir Albanijos pietuose). Didžiąją dalį istorijos karalystę valdė Eakidų dinastija (gr. Αἰακίδαι, lot. Aeacidae). Vėlesniuoju laikotarpiu valstybė vadinosi Epyriečių lyga.

Ἄπειρος
Epyro karalystė
senovės karalystė

 

 

330 m. pr. m. e. – 167 m. pr. m. e. →
Epyro karalystė 280–275 m. pr. m. e.
Sostinė (330–295 BC)
(295–224 BC)
(224–167 BC)
Valdymo forma monarchija
Epyro karaliai
 330–313 m. pr. m. e. Eakidas
 231–167 m. pr. m. e. Epyro lyga
Istorija
 - Įkūrimas 330 m. pr. m. e. m.
 - Prijungta prie Romos 167 m. pr. m. e. m.

Istorija

Eakidų dinastija

Iki karalystės susiformavimo Epyre egzistavo trys gentiniai susivienijimai: buvo šiaurės vakarinėje regiono dalyje, gyveno į pietus nuo jų, o užėmė pietinę regiono dalį. Molosų tarpe kilusi Eakidų dinastija nuo 370 m. pr. m. e. tapo vis stipresnė regione. Ji sudarė sąjungą su greta augusia Makedonija. Tarp šių valstybių dinastijų buvo tamprūs kraujo ryšiai. Apie 343 m. pr. m. e. mirus molosų valdovui Aribui, jo įpėdinis titulavosi Epyro karaliumi ir iki 330 m. pr. m. e. suvienijo visas regiono gentis į vieningą valstybę.

Epyras visą laiką turėjo interesų gretimoje , kur sudarė sąjungą su graikų kolonijomis (Didžiąja Graikija) prieš pusiasalyje augančią Romos įtaką. Karalius Pyras (297–272 m. pr. m. e.) rengė ekspedicijas į Italiją. Nors Heraklėjos mūšyje (280) jis sumušė romėnų armiją, pergalė prie Askulo (279) pareikalavo didžiulių netekčių, dėl ko ji žinoma kaip Pyro pergalė. Galiausiai Epyrui teko atsisakyti ambicijų Italijoje ir Sicilijoje.

Epyriečių lyga

233 m. pr. m. e. nužudžius paskutinį Eakidų dinastijos karalių Pyrą III, į sostą sėdo jo sesuo Deidamija, tačiau ji irgi buvo nužudyta. Kadangi taip galutinai pasibaigė Eakidų dinastija, epyriečiai nebeturėjo karalių, bet toliau išlaikė trijų genčių vienybę. Jų sąjunga vadinama Epyriečių lyga (gr. Κοινὸν Ἀπειρωτᾶν = Koinòn Āpeirōtân). Neramumų metu Epyras neteko nemažų sričių pietuose, kartu su sostine . Naująja sostine tapo chaonų teritorijoje.

Nuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Epyro ir visos Graikijos reikalus. Dėl to kilo Makedonijos karai, Pirmojo (214–205) ir (200–196 m. pr. m. e.) karų metu epyriečiai išlaikė tarpusavio vienybę, kovodami prieš Romą. Tačiau Trečiojo karo metu molosai liko Makedonijos pusėje, o chaonai ir tesprotai perėjo į romėnų. Tai lėmė Romos pergalę Epyre, ir lyga 168 m. pr. m. e. buvo įjungta į Romos imperiją. Ji įjungta į Makedonijos provinciją.

Valdovai (Eakidų dinastija)

Senovės Graikijos istorija
Egėjo civilizacija:
Kikladų, Minojinė, Mikėnų
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, , kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija ()
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, ,
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija
  • (~470–430 m. pr. m. e.)
  • (430–392 m. pr. m. e.)
  • (390, 385–370 m. pr. m. e.)
  • (370–357 m. pr. m. e.)
    • (373–343 m. pr. m. e.)
    • (342–331/330 m. pr. m. e.)
      • (319–317 m. pr. m. e.)
        • Neoptolemas I (317–313 m. pr. m. e.), pakartotinai
        • (313–306 m. pr. m. e.)
        • Pyras I (307–302 m. pr. m. e.)
        • (302–297 m. pr. m. e.)
          • Pyras I (297–272 m. pr. m. e.), pakartotinai
          • (272–255 m. pr. m. e.)
          • , regentas
          • (255–237 m. pr. m. e.)
          • (237–234 m. pr. m. e.)
          • (233 m. pr. m. e.)

          Autorius: www.NiNa.Az

          Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 12:10

          vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Epyro karalystė, Kas yra Epyro karalystė? Ką reiškia Epyro karalystė?

          Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Epyras gr Ἄpeiros Apeiros senovine karalyste kilusi is Epyro istorinio regiono dab Graikijos siaures vakaruose ir Albanijos pietuose Didziaja dalį istorijos karalyste valde Eakidu dinastija gr Aἰakidai lot Aeacidae Velesniuoju laikotarpiu valstybe vadinosi Epyrieciu lyga Ἄpeiros Epyro karalystesenoves karalyste 330 m pr m e 167 m pr m e Location of EpyrasEpyro karalyste 280 275 m pr m e Sostine 330 295 BC 295 224 BC 224 167 BC Valdymo forma monarchijaEpyro karaliai 330 313 m pr m e Eakidas 231 167 m pr m e Epyro lygaIstorija Įkurimas 330 m pr m e m Prijungta prie Romos 167 m pr m e m IstorijaEakidu dinastija Epyro teritorijos Iki karalystes susiformavimo Epyre egzistavo trys gentiniai susivienijimai buvo siaures vakarineje regiono dalyje gyveno į pietus nuo ju o uzeme pietine regiono dalį Molosu tarpe kilusi Eakidu dinastija nuo 370 m pr m e tapo vis stipresne regione Ji sudare sajunga su greta augusia Makedonija Tarp siu valstybiu dinastiju buvo tamprus kraujo rysiai Apie 343 m pr m e mirus molosu valdovui Aribui jo įpedinis titulavosi Epyro karaliumi ir iki 330 m pr m e suvienijo visas regiono gentis į vieninga valstybe Epyras visa laika turejo interesu gretimoje kur sudare sajunga su graiku kolonijomis Didziaja Graikija pries pusiasalyje augancia Romos įtaka Karalius Pyras 297 272 m pr m e renge ekspedicijas į Italija Nors Heraklejos musyje 280 jis sumuse romenu armija pergale prie Askulo 279 pareikalavo didziuliu netekciu del ko ji zinoma kaip Pyro pergale Galiausiai Epyrui teko atsisakyti ambiciju Italijoje ir Sicilijoje Epyrieciu lyga 233 m pr m e nuzudzius paskutinį Eakidu dinastijos karaliu Pyra III į sosta sedo jo sesuo Deidamija taciau ji irgi buvo nuzudyta Kadangi taip galutinai pasibaige Eakidu dinastija epyrieciai nebeturejo karaliu bet toliau islaike triju genciu vienybe Ju sajunga vadinama Epyrieciu lyga gr Koinὸn Ἀpeirwtᾶn Koinon Apeirōtan Neramumu metu Epyras neteko nemazu sriciu pietuose kartu su sostine Naujaja sostine tapo chaonu teritorijoje Nuo 215 m pr m e Roma kisosi į Epyro ir visos Graikijos reikalus Del to kilo Makedonijos karai Pirmojo 214 205 ir 200 196 m pr m e karu metu epyrieciai islaike tarpusavio vienybe kovodami pries Roma Taciau Treciojo karo metu molosai liko Makedonijos puseje o chaonai ir tesprotai perejo į romenu Tai leme Romos pergale Epyre ir lyga 168 m pr m e buvo įjungta į Romos imperija Ji įjungta į Makedonijos provincija Valdovai Eakidu dinastija Senoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu Minojine MikenuGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorija 470 430 m pr m e 430 392 m pr m e 390 385 370 m pr m e 370 357 m pr m e 373 343 m pr m e 342 331 330 m pr m e 319 317 m pr m e Neoptolemas I 317 313 m pr m e pakartotinai 313 306 m pr m e Pyras I 307 302 m pr m e 302 297 m pr m e Pyras I 297 272 m pr m e pakartotinai 272 255 m pr m e regentas 255 237 m pr m e 237 234 m pr m e 233 m pr m e

          Naujausi straipsniai
          • Liepa 15, 2025

            Brunonas Kverfurtietis

          • Liepa 15, 2025

            Bruno Kalniņš

          • Liepa 15, 2025

            Bru na Boinas

          • Liepa 15, 2025

            Bloomsbury Publishing

          • Liepa 15, 2025

            Blokinis namas

          www.NiNa.Az - Studija

            Susisiekite
            Kalbos
            Susisiekite su mumis
            DMCA Sitemap
            © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
            Autorių teisės: Dadash Mammadov
            Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
            Viršuje