Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Graikų persų karaiPersų žygiai į GraikijąData 498 m pr m e 448 m pr m e Vieta Žemyninė Graikija Mažoji Azija Kipras ir E
Graikų persų karai
| Graikų–persų karai | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Persų žygiai į Graikiją | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Graikijos miestai-valstybės, vadovaujamos Atėnų ir Spartos (neskaitant Epyro, , Achajos ir Argas) | Persų imperija ir sąjungininkai (įskaitant Tesaliją, Bojotiją, Tebus, Makedoniją ir Finikiją) | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Miltiadas, , , Leonidas I †, , †, Periklis | Darijus I, †, †, , Kserksas I, , , | ||||||||
Graikų–persų karai – daugybė karinių konfliktų tarp Graikijos miestų-valstybių ir Persijos imperijos, vykusių 499 m. pr. m. e.– 448 m. pr. m. e. Konfliktas tarp susiskaldžiusio graikų pasaulio ir milžiniškos Achemenidų imperijos prasidėjo, kai Kyras Didysis užkariavo Joniją 547 m. pr. m. e. Norėdami suvaldyti nepriklausomybės siekiančius Jonijos miestus, persai kiekvienam iš jų paskyrė po tironą, kitaip vadinamą satrapu. Šie sukėlė daug problemų tiek graikams, tiek persams.
499 m. pr. m. e. Mileto tironas surengė ekspediciją Nakso salai užimti su persų parama. Žygis baigėsi blogai ir, nujausdamas savo nuvertimą, Aristagoras nesunkiai sukurstė Mažosios Azijos graikus sukilti prieš persus. Tai buvo , trukusio iki 493 m. pr. m. e. ir įtraukusio kitus Anatolijos regionus, pradžia. Aristagoras gavo karinę Atėnų ir Eretrijos paramą ir 498 m. bendros pajėgos užėmė ir sugriovė , persų regioninę sostinę. Už tai Darijus I prisiekė atkeršyti Atėnams ir Eretrijai. 497–495 m. pr. m. e. sukilimas tęsėsi nė vienai pusei nepasiekiant pranašumo. 494 m. pr. m. e. persai persigrupavo ir puolė sukilimo centrą – Miletą. jonėnai buvo sutriuškinti ir sukilimas nuslopo, paskutinieji sukilėliai buvo sutriuškinti kitais metais.
Norėdamas apsisaugoti nuo sukilimų ir nepriklausomų graikų kišimosi, Darijus nusprendė nuraminti Graikiją ir atkeršyti Eretrijai ir Atėnams už Sardus. Pirmoji persų invazija į Graikiją prasidėjo 492 m. pr. m. e., kai persų generolas užėmė Trakiją ir Makedoniją, bet ekspedicija greitai nutrūko. 490 m. pr. m. e. antros pajėgos buvo nusiųstos į Graikiją, šįkart per Egėjo jūrą, vadovaujamos ir . Ši ekspedicija užėmė Kikladas, užėmė ir sugriovė Eretriją. Tačiau pakeliui į Atėnus persai buvo nugalėti Maratono mūšyje. Po to Darijus galvojo apie visos Graikijos užkariavimą, bet mirė 486 m. pr. m. e. ir tuo susirūpino jo sūnus Kserksas I. 480 m. pr. m. e. Kserksas asmeniškai vadovavo antrajai persų invazijai į Graikiją, surinkęs didžiausią iš Antikos laikų armijų. Pergalė prieš susivienijusius graikus (kuriems vadovavo Atėnai ir Sparta) Termopilų mūšyje leido persams nusiaubti beveik visą Graikiją, bet graikai nugalėjo persų laivyną . Kitais metais graikai perėjo į puolimą ir nugalėjo persus Platėjos mūšyje, taip užbaigdami persų invaziją.
Likęs persų laivynas buvo nugalėtas , o prieš tai graikai išvijo persų įgulas iš (479 m. pr. m. e.) ir Bizantijaus (478 m. pr. m. e.). Spartos generolo veiksmai per Bizantijaus apgultį atstūmė daugybę graikų miestų ir persų priešai ėmė telktis aplink Atėnus ir Delo sąjungą. Ši sajunga kitus trisdešimt metų kovojo su persais ir išstūmė juos iš Europos. 466 m. pr. m. e. Delo sąjunga užtikrino Jonijos miestų laisvę. Tačiau sąjungos dalyvavimas Egipto maište (460–454 m. pr. m. e.) baigėsi katastrofa. Laivynas pasiųstas į Kiprą 451 m. pr. m. e. nieko nepasiekė ir atsitraukė, o po to karas tyliai pasibaigė. Kai kurie mokslininkai mano, kad susirėmimai baigėsi .
Išnašos
- Herodoto knyga VII,89-95
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Graikų persų karai, Kas yra Graikų persų karai? Ką reiškia Graikų persų karai?
Graiku persu karaiPersu zygiai į GraikijaData 498 m pr m e 448 m pr m e Vieta Zemynine Graikija Mazoji Azija Kipras ir EgiptasRezultatas Patas Eretrijos ir Atenu poliai palaike jonenu sukilima sugriauti iki pamatu Priezastis palaikymasKonflikto salysGraikijos miestai valstybes vadovaujamos Atenu ir Spartos neskaitant Epyro Achajos ir Argas Persu imperija ir sajungininkai įskaitant Tesalija Bojotija Tebus Makedonija ir Finikija Vadovai ir kariniai vadaiMiltiadas Leonidas I Periklis Darijus I Kserksas I Graiku persu karai daugybe kariniu konfliktu tarp Graikijos miestu valstybiu ir Persijos imperijos vykusiu 499 m pr m e 448 m pr m e Konfliktas tarp susiskaldziusio graiku pasaulio ir milziniskos Achemenidu imperijos prasidejo kai Kyras Didysis uzkariavo Jonija 547 m pr m e Noredami suvaldyti nepriklausomybes siekiancius Jonijos miestus persai kiekvienam is ju paskyre po tirona kitaip vadinama satrapu Sie sukele daug problemu tiek graikams tiek persams 499 m pr m e Mileto tironas surenge ekspedicija Nakso salai uzimti su persu parama Zygis baigesi blogai ir nujausdamas savo nuvertima Aristagoras nesunkiai sukurste Mazosios Azijos graikus sukilti pries persus Tai buvo trukusio iki 493 m pr m e ir įtraukusio kitus Anatolijos regionus pradzia Aristagoras gavo karine Atenu ir Eretrijos parama ir 498 m bendros pajegos uzeme ir sugriove persu regionine sostine Uz tai Darijus I prisieke atkersyti Atenams ir Eretrijai 497 495 m pr m e sukilimas tesesi ne vienai pusei nepasiekiant pranasumo 494 m pr m e persai persigrupavo ir puole sukilimo centra Mileta jonenai buvo sutriuskinti ir sukilimas nuslopo paskutinieji sukileliai buvo sutriuskinti kitais metais Noredamas apsisaugoti nuo sukilimu ir nepriklausomu graiku kisimosi Darijus nusprende nuraminti Graikija ir atkersyti Eretrijai ir Atenams uz Sardus Pirmoji persu invazija į Graikija prasidejo 492 m pr m e kai persu generolas uzeme Trakija ir Makedonija bet ekspedicija greitai nutruko 490 m pr m e antros pajegos buvo nusiustos į Graikija sįkart per Egejo jura vadovaujamos ir Si ekspedicija uzeme Kikladas uzeme ir sugriove Eretrija Taciau pakeliui į Atenus persai buvo nugaleti Maratono musyje Po to Darijus galvojo apie visos Graikijos uzkariavima bet mire 486 m pr m e ir tuo susirupino jo sunus Kserksas I 480 m pr m e Kserksas asmeniskai vadovavo antrajai persu invazijai į Graikija surinkes didziausia is Antikos laiku armiju Pergale pries susivienijusius graikus kuriems vadovavo Atenai ir Sparta Termopilu musyje leido persams nusiaubti beveik visa Graikija bet graikai nugalejo persu laivyna Kitais metais graikai perejo į puolima ir nugalejo persus Platejos musyje taip uzbaigdami persu invazija Likes persu laivynas buvo nugaletas o pries tai graikai isvijo persu įgulas is 479 m pr m e ir Bizantijaus 478 m pr m e Spartos generolo veiksmai per Bizantijaus apgultį atstume daugybe graiku miestu ir persu priesai eme telktis aplink Atenus ir Delo sajunga Si sajunga kitus trisdesimt metu kovojo su persais ir isstume juos is Europos 466 m pr m e Delo sajunga uztikrino Jonijos miestu laisve Taciau sajungos dalyvavimas Egipto maiste 460 454 m pr m e baigesi katastrofa Laivynas pasiustas į Kipra 451 m pr m e nieko nepasieke ir atsitrauke o po to karas tyliai pasibaige Kai kurie mokslininkai mano kad susiremimai baigesi IsnasosHerodoto knyga VII 89 95