Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Spėjama kad pirmieji žmonės dabartinėje Brazilijos teritorijoje apsigyveno prieš 9 10 tūkstančių metų Iki europiečių kol
Kolonijinė Brazilija
Spėjama, kad pirmieji žmonės dabartinėje Brazilijos teritorijoje apsigyveno prieš 9–10 tūkstančių metų. Iki europiečių kolonizacijos čia gyveno tupiai, gvaraniai, aravakai, karibai ir kitos indėnų gentys. 1500 m. balandžio 22 d. dabartinės Brazilijos krantus pasiekė portugalo P. A. Cabralio, ieškojusio kelio į Indiją, flotilė. Pagal 1494 m. naujoji žemė tapo Portugalijos valda. Šios sutarties vėliau nebuvo tiksliai laikomasi, pagal ją Brazilija galėtų užimti tik 1/3 dabartinės savo teritorijos.
| Brazilijos istorija |
| (Pindorama) |
| Šventojo Kryžiaus žemė |
| : |
| Brazilijos valstija, Maranjano valstija |
| Nyderlandų Brazilija, Antarktinė Prancūzija, Pusiaujo Prancūzija |
| : |
| > |
| > > |
| > |
Kraštas pavadintas Vera Cruzo, bet po kelerių metų pradėtas vadinti Brazilija, dėl iš čia gausiai išvežamo raudonmedžio (port. pau – brazil).
Kolonijinis laikotarpis
Intensyviau kolonizuoti pakrantę portugalai pradėjo XVI a. 4-ajame dešimtmetyje – 1531 m. pastatytas Rio de Žaneiro fortas, 1532–1536 m. pakrantė suskirstyta į kapitonijas, valdomas Portugalijos karaliaus skirtų kapitonų, pradėti vežti juodaodžiai vergai iš Afrikos darbui naujose plantacijose. 1549 m. sukurta generalgubernatorija, įkurta sostinė Bahija (dabar Salvadoras), atvyko pirmieji jėzuitai.
Ispanijai prisijungus Portugaliją, 1581–1640 m. priklausė Ispanijos karalystei, tuo metu koloniją puldinėjo prancūzai ir olandai, laikinai užėmę kai kurias teritorijas. Kolonizacija sustiprėjo, kai Portugalija ir Nyderlandai pasirašė Hagos taikos sutartį, pagal kurią olandai atsisakė pretenzijų į Brazilijos teritoriją.
1630–1695 m. Pernambuco kapitonijoje gyvavo pabėgusių vergų valstybė.
XVII–XVIII a. sandūroje kolonijoje rasta aukso ir deimantų, geležies rūdos, mangano, atgabenti pirmieji kavamedžiai. Greitai Brazilija tapo turtingiausia Portugalijos kolonija. Iki XVIII a. II pusės galiojo įvairūs prekybos suvaržymai, draudimai, kas kėlė didelį gyventojų nepasitenkinimą, todėl 6–8 dešimtmečiais įvykdytos reformos, išvaryti jėzuitai, sulygintos indėnų ir laisvųjų gyventojų teisės.
1763 m. paskelbta Brazilijos vicekaralystė, Rio de Žaneiras tapo vicekaralystės sostine. 1808–1821 m., Napoleonui okupavus Portugaliją, Rio de Žaneiras tapo laikinąja karalystės sostine.
Tuo laikotarpiu pagyvėjo prekyba su užsienio šalimis, steigtos manufaktūros, pradėti leisti laikraščiai. 1815 m. paskelbta Brazilijos karalystė, likusi susaistyta su Portugalija personaline unija.
Nepriklausomybė ir Imperija
Po 1820 m. Portugalijos revoliucijos suaktyvėjo nepriklausomybės judėjimas ir 1822 m. rugsėjo 7 d. karaliaus sūnus, regentas nutraukė ryšius su Portugalija, paskelbdamas nepriklausomą imperiją. Portugalija Brazilijos nepriklausomybę pripažino 1825 m.
Pirmoji konstitucija priimta 1824 m. 1825–1828 metais Brazilija kariavo su Argentina, prarado dalį 1817 m. okupuotos Rytų provincijos (dabartinio Urugvajaus). Po karo ir kitų nesėkmių 1831 m. Petras I atsisakė sosto mažamečio sūnaus naudai, šis 1840 m. karūnavosi kaip ir valdė iki 1889 m. Tuo tarpu Brazilija palaipsniui tapo konstitucine monarchija.
Per 1864–1870 m. Paragvajaus karus Brazilija prisijungė dalį Paragvajaus. XIX a. II pusėje sparčiai augo kavos ūkis. 1888 m. panaikinta vergovė, o 1889 m. monarchija nuversta.
Respublika
1889 m. lapkričio 15 d. generolas nuvertė imperatorių Pedrą II ir de facto tapo pirmuoju Brazilijos prezidentu. Paskelbus respubliką, šalis tapo Jungtinių Brazilijos valstijų respublika. 1891 m. priimta konstitucija JAV pavyzdžiu. Finansų ministerija neribotai dalino kreditus, tad buvo kuriamos naujos įmonės, plėtėsi tekstilės, maisto, statybos pramonė, buvo tiesiami geležinkeliai. Tai sukėlė ekonominį bumą (portugalų k. Encilhamento), kuriam sprogus Brazilija kentėjo nuo infliacijos, spekuliacijos, apgavikiškų pirminių viešų siūlymų ir įmonių perėmimų.
Po 1894 m. prezidento postą užimdavo paeiliui kavos augintojų oligarchai iš San Paulo ar Minas Žeraiso. Tai buvo vadinama kavos su pienu politika (portugalų k. política do café com leite).
Pirmojo pasaulinio karo metu Brazilija nuo 1917 m. dalyvavo Antantės pusėje. Po karo smuko ekonomika, didėjo nepasitenkinimas oligarchų valdžia. Po 1930 m. rinkimų, kuriuose suklastojus rezultatus nugalėjo konservatoriai, įvyko kariškių remiamas sukilimas. Prezidentu tapęs liberalas pradėjo socialines ir ekonomines reformas, 1934 m. priimta nauja konstitucija. Po 1932–1935 m. sukilimų, organizuotų oligarchų ir komunistų, G. Vargasas įvykdė valstybės perversmą, paleido Kongresą. Buvo centralizuota valdžia, nacionalizuotos kelios svarbios bendrovės, nuslopintas 1938 m. fašistinių jėgų maištas.
Antrojo pasaulinio karo metu šalis laviravo tarp priešiškų jėgų ir tik 1942 m. rugpjūtį paskelbė karą Vokietijai ir Italijai, o 1945 m. birželį – Japonijai. Brazilija vienintelė iš Lotynų Amerikos šalių pasiuntė karius į karo veiksmų zoną (50 000 karių į Italiją).
Po karo sustiprėjus demokratiniams bruzdėjimams, 1945 m. G. Vargaso vyriausybė legalizavo politines partijas, paleisti politiniai kaliniai. Tais pačiais metais su JAV pagalba kariškiai įvykdė perversmą ir G. Vargasas nuverstas.
1946 m. prezidento rinkimus laimėjo , o 1951 m., pasinaudodamas tautinių sluoksnių nepasitenkinimu, prezidentu vėl išrinktas G. Vargasas. 1954 m. G. Vargasas nusižudė.
Nuo 1956 m. valdant prezidentams J. Kubitschekui de Oliveirai, paspartėjo automobilių, naftos perdirbimo, elektros energijos, cemento pramonės plėtra. Pradėta statyti nauja sostinė – Brazilija. Kitų prezidentų (J. Quadrosas, J, Goulartas) vykdyta ūkio plėtros politika didino visuomenės sluoksnių diferenciaciją, 1963 m. kilo visuotinis streikas, suaktyvėjo opozicija.
1964 m. kariškių perversmo metu nuverstas J. Goulartas, prezidentaujantys generolai panaikino socialines ir ekonomines lengvatas, pradėjo labiau kontroliuoti profsąjungas, persekiojo opoziciją. Legaliomis liko tik dvi naujos partijos – Nacionalinė atnaujinimo sąjunga (ARENA) ir Brazilijos demokratinis judėjimas (MDB). Paleistas kongresas, pritraukiamos užsienio investicijos, labai paspartėjo ūkio plėtra, sėkmingai vykdyta Amazonės įsisavinimo programa.
Didėjant visuomenės diferenciacijai, stiprėjo kairios jėgos. Po 1973 m. pasaulinės naftos krizės karinis valdymas pradėtas liberalizuoti, pradėtos politinės reformos. 1979 m. panaikinta dvipartinė sistema, cenzūra. Tais pačiais metais kitai naftos krizei sukėlus ūkio krizę, valdžia perduota civiliams 1985 m.
Demokratija
1985 m. Tancredo Neves buvo išrinktas prezidentu netiesioginiuose rinkimuose, bet mirė prieš duodamas priesaiką. Prezidentu tapo , turėjęs eiti viceprezidento pareigas.
1988 m. priimta nauja konstitucija. tapo pirmuoju tiesioginiu balsavimu išrinktu prezidentu po demokratijos atkūrimo 1989 m., nugalėjęs Luizą Inakijų Lulą. Pirmuosius prezidentavimo metus Koloras praleido kovodamas su hiperinfliacija, kuri kartais būdavo 25% per mėnesį. Po Koloro apkaltos 1992 m. prezidentu tapo .
1994 m. spalio 3 d. prezidento rinkimuose Franko finansų ministras vėl nugalėjo Luizą Inakijų Lulą. Jis tęsė neoliberalią Koloro politiką, vykdęs laisvos prekybos ir privatizavimo programas. Koloras pradėjo tokių valstybinių įmonių kaip , Embraer, ir Companhia Vale do Rio Doce privatizavimą. Visų įmonių, išskyrus Acesita, privatizavimą užbaigė Kardosas. Jis buvo perrinktas 1998 m. ir vadovavo šaliai per tų metų finansinę krizę. 2000 m. jis paviešino karinius failus, susijusius su operacija Condor. Tai buvo JAV žvalgybų teroro ir žudymo operacija nukreipta prieš Pietų Amerikos kairiuosius. JAV talkininkavo kelios Pietų Amerikos diktatūros.
Neoliberalizmas nepanaikino ekonominės nelygybės. XX a. paskutiniame dešimtmetyje daugiau nei ketvirtadalis brazilų turėjo išgyventi už dolerį per dieną. Šios ekonominės aplinktbės padėjo 2002 m. prezidento rinkimuose laimėti Luizui Inakijui Lulai. Jam tapus prezidentu Brazilijos realas nuvertėjo, o Brazilijos investicijų reitingas nukrito. Lula pareiškė, kad socialinės permainos užtruks, ir tęsė Kardoso ekonominę politiką. Realo vertė ir reitingas pakilo.
Išnašos
- „Fernando Henrique Cardoso“. Brazil: Five Centuries of Change online. Brown University Library. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.
- "Tais políticas – iniciadas com a abertura do governo Collor – foram continuadas por Fernando Henrique Cardoso e Luiz Inácio Lula da Silva, segundo economistas e industriais ouvidos pela Folha" (portugalų k.). Tikrinta 2020-08-04.
- Lula segue política econômica de FHC, diz diretor do FMI (portugalų k.). Tikrinta 2020-08-04.
Taip pat skaitykite
- Pietų Amerikos istorija
- Brazilijos politinė sistema
- Ispanijos kolonijos Amerikoje
Argentina | | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | | | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kolonijinė Brazilija, Kas yra Kolonijinė Brazilija? Ką reiškia Kolonijinė Brazilija?
Spejama kad pirmieji zmones dabartineje Brazilijos teritorijoje apsigyveno pries 9 10 tukstanciu metu Iki europieciu kolonizacijos cia gyveno tupiai gvaraniai aravakai karibai ir kitos indenu gentys 1500 m balandzio 22 d dabartines Brazilijos krantus pasieke portugalo P A Cabralio ieskojusio kelio į Indija flotile Pagal 1494 m naujoji zeme tapo Portugalijos valda Sios sutarties veliau nebuvo tiksliai laikomasi pagal ja Brazilija galetu uzimti tik 1 3 dabartines savo teritorijos Brazilijos istorija Pindorama Sventojo Kryziaus zeme Brazilijos valstija Maranjano valstijaNyderlandu Brazilija Antarktine Prancuzija Pusiaujo Prancuzija gt gt gt gt Krastas pavadintas Vera Cruzo bet po keleriu metu pradetas vadinti Brazilija del is cia gausiai isvezamo raudonmedzio port pau brazil Kolonijinis laikotarpisBrazilijos zemelapis XVI a Intensyviau kolonizuoti pakrante portugalai pradejo XVI a 4 ajame desimtmetyje 1531 m pastatytas Rio de Zaneiro fortas 1532 1536 m pakrante suskirstyta į kapitonijas valdomas Portugalijos karaliaus skirtu kapitonu pradeti vezti juodaodziai vergai is Afrikos darbui naujose plantacijose 1549 m sukurta generalgubernatorija įkurta sostine Bahija dabar Salvadoras atvyko pirmieji jezuitai Ispanijai prisijungus Portugalija 1581 1640 m priklause Ispanijos karalystei tuo metu kolonija puldinejo prancuzai ir olandai laikinai uzeme kai kurias teritorijas Kolonizacija sustiprejo kai Portugalija ir Nyderlandai pasirase Hagos taikos sutartį pagal kuria olandai atsisake pretenziju į Brazilijos teritorija 1630 1695 m Pernambuco kapitonijoje gyvavo pabegusiu vergu valstybe XVII XVIII a sanduroje kolonijoje rasta aukso ir deimantu gelezies rudos mangano atgabenti pirmieji kavamedziai Greitai Brazilija tapo turtingiausia Portugalijos kolonija Iki XVIII a II puses galiojo įvairus prekybos suvarzymai draudimai kas kele didelį gyventoju nepasitenkinima todel 6 8 desimtmeciais įvykdytos reformos isvaryti jezuitai sulygintos indenu ir laisvuju gyventoju teises 1763 m paskelbta Brazilijos vicekaralyste Rio de Zaneiras tapo vicekaralystes sostine 1808 1821 m Napoleonui okupavus Portugalija Rio de Zaneiras tapo laikinaja karalystes sostine Portugalijos Brazilijos ir Algarves Jungtines Karalystes 1816 1821 m veliava Tuo laikotarpiu pagyvejo prekyba su uzsienio salimis steigtos manufakturos pradeti leisti laikrasciai 1815 m paskelbta Brazilijos karalyste likusi susaistyta su Portugalija personaline unija Nepriklausomybe ir ImperijaPo 1820 m Portugalijos revoliucijos suaktyvejo nepriklausomybes judejimas ir 1822 m rugsejo 7 d karaliaus sunus regentas nutrauke rysius su Portugalija paskelbdamas nepriklausoma imperija Portugalija Brazilijos nepriklausomybe pripazino 1825 m Pirmoji konstitucija priimta 1824 m 1825 1828 metais Brazilija kariavo su Argentina prarado dalį 1817 m okupuotos Rytu provincijos dabartinio Urugvajaus Po karo ir kitu nesekmiu 1831 m Petras I atsisake sosto mazamecio sunaus naudai sis 1840 m karunavosi kaip ir valde iki 1889 m Tuo tarpu Brazilija palaipsniui tapo konstitucine monarchija Per 1864 1870 m Paragvajaus karus Brazilija prisijunge dalį Paragvajaus XIX a II puseje sparciai augo kavos ukis 1888 m panaikinta vergove o 1889 m monarchija nuversta Respublika1889 m lapkricio 15 d generolas nuverte imperatoriu Pedra II ir de facto tapo pirmuoju Brazilijos prezidentu Paskelbus respublika salis tapo Jungtiniu Brazilijos valstiju respublika 1891 m priimta konstitucija JAV pavyzdziu Finansu ministerija neribotai dalino kreditus tad buvo kuriamos naujos įmones pletesi tekstiles maisto statybos pramone buvo tiesiami gelezinkeliai Tai sukele ekonominį buma portugalu k Encilhamento kuriam sprogus Brazilija kentejo nuo infliacijos spekuliacijos apgavikisku pirminiu viesu siulymu ir įmoniu peremimu Po 1894 m prezidento posta uzimdavo paeiliui kavos augintoju oligarchai is San Paulo ar Minas Zeraiso Tai buvo vadinama kavos su pienu politika portugalu k politica do cafe com leite Pirmojo pasaulinio karo metu Brazilija nuo 1917 m dalyvavo Antantes puseje Po karo smuko ekonomika didejo nepasitenkinimas oligarchu valdzia Po 1930 m rinkimu kuriuose suklastojus rezultatus nugalejo konservatoriai įvyko kariskiu remiamas sukilimas Prezidentu tapes liberalas pradejo socialines ir ekonomines reformas 1934 m priimta nauja konstitucija Po 1932 1935 m sukilimu organizuotu oligarchu ir komunistu G Vargasas įvykde valstybes perversma paleido Kongresa Buvo centralizuota valdzia nacionalizuotos kelios svarbios bendroves nuslopintas 1938 m fasistiniu jegu maistas Antrojo pasaulinio karo metu salis laviravo tarp priesisku jegu ir tik 1942 m rugpjutį paskelbe kara Vokietijai ir Italijai o 1945 m birzelį Japonijai Brazilija vienintele is Lotynu Amerikos saliu pasiunte karius į karo veiksmu zona 50 000 kariu į Italija Po karo sustiprejus demokratiniams bruzdejimams 1945 m G Vargaso vyriausybe legalizavo politines partijas paleisti politiniai kaliniai Tais paciais metais su JAV pagalba kariskiai įvykde perversma ir G Vargasas nuverstas 1946 m prezidento rinkimus laimejo o 1951 m pasinaudodamas tautiniu sluoksniu nepasitenkinimu prezidentu vel isrinktas G Vargasas 1954 m G Vargasas nusizude Nuo 1956 m valdant prezidentams J Kubitschekui de Oliveirai paspartejo automobiliu naftos perdirbimo elektros energijos cemento pramones pletra Pradeta statyti nauja sostine Brazilija Kitu prezidentu J Quadrosas J Goulartas vykdyta ukio pletros politika didino visuomenes sluoksniu diferenciacija 1963 m kilo visuotinis streikas suaktyvejo opozicija 1964 m kariskiu perversmo metu nuverstas J Goulartas prezidentaujantys generolai panaikino socialines ir ekonomines lengvatas pradejo labiau kontroliuoti profsajungas persekiojo opozicija Legaliomis liko tik dvi naujos partijos Nacionaline atnaujinimo sajunga ARENA ir Brazilijos demokratinis judejimas MDB Paleistas kongresas pritraukiamos uzsienio investicijos labai paspartejo ukio pletra sekmingai vykdyta Amazones įsisavinimo programa Didejant visuomenes diferenciacijai stiprejo kairios jegos Po 1973 m pasaulines naftos krizes karinis valdymas pradetas liberalizuoti pradetos politines reformos 1979 m panaikinta dvipartine sistema cenzura Tais paciais metais kitai naftos krizei sukelus ukio krize valdzia perduota civiliams 1985 m Demokratija 1985 m Tancredo Neves buvo isrinktas prezidentu netiesioginiuose rinkimuose bet mire pries duodamas priesaika Prezidentu tapo turejes eiti viceprezidento pareigas 1988 m priimta nauja konstitucija tapo pirmuoju tiesioginiu balsavimu isrinktu prezidentu po demokratijos atkurimo 1989 m nugalejes Luiza Inakiju Lula Pirmuosius prezidentavimo metus Koloras praleido kovodamas su hiperinfliacija kuri kartais budavo 25 per menesį Po Koloro apkaltos 1992 m prezidentu tapo 1994 m spalio 3 d prezidento rinkimuose Franko finansu ministras vel nugalejo Luiza Inakiju Lula Jis tese neoliberalia Koloro politika vykdes laisvos prekybos ir privatizavimo programas Koloras pradejo tokiu valstybiniu įmoniu kaip Embraer ir Companhia Vale do Rio Doce privatizavima Visu įmoniu isskyrus Acesita privatizavima uzbaige Kardosas Jis buvo perrinktas 1998 m ir vadovavo saliai per tu metu finansine krize 2000 m jis paviesino karinius failus susijusius su operacija Condor Tai buvo JAV zvalgybu teroro ir zudymo operacija nukreipta pries Pietu Amerikos kairiuosius JAV talkininkavo kelios Pietu Amerikos diktaturos Neoliberalizmas nepanaikino ekonomines nelygybes XX a paskutiniame desimtmetyje daugiau nei ketvirtadalis brazilu turejo isgyventi uz dolerį per diena Sios ekonomines aplinktbes padejo 2002 m prezidento rinkimuose laimeti Luizui Inakijui Lulai Jam tapus prezidentu Brazilijos realas nuvertejo o Brazilijos investiciju reitingas nukrito Lula pareiske kad socialines permainos uztruks ir tese Kardoso ekonomine politika Realo verte ir reitingas pakilo Isnasos Fernando Henrique Cardoso Brazil Five Centuries of Change online Brown University Library Nuoroda tikrinta 2020 08 04 Tais politicas iniciadas com a abertura do governo Collor foram continuadas por Fernando Henrique Cardoso e Luiz Inacio Lula da Silva segundo economistas e industriais ouvidos pela Folha portugalu k Tikrinta 2020 08 04 Lula segue politica economica de FHC diz diretor do FMI portugalu k Tikrinta 2020 08 04 Taip pat skaitykitePietu Amerikos istorija Brazilijos politine sistema Ispanijos kolonijos Amerikoje v rPietu Amerikos saliu istorijos Argentina Brazilija Cile Ekvadoras Paragvajus Peru Surinamas Urugvajus Venesuela