Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos apskritis vok Landkreis Memel 1752 1950 m egzistavęs administracinis vienetas dab vakarų Lietuvoje su centru K
Klaipėdos apskrities istorija
Klaipėdos apskritis (vok. Landkreis Memel) – 1752–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Klaipėdoje, kurio priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Klaipėdos apskritis.
| Klaipėdos apskritis Landkreis Memel | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Prūsijos karalystėje 1818–1920 m. | ||||
| Administracinis centras | Klaipėda | |||
| Valsčiai | 24 (1903), 19 (1905) | |||
| 1752–1808 | Lietuvos departamentas | |||
| 1808–1816 | Gumbinės apygarda | |||
| 1816–1920 | Karaliaučiaus apygarda | |||
| 1920–1923 | Klaipėdos kraštas | |||
| 1923–1939 | Lietuva | |||
| 1939–1944 | Gumbinės apygarda | |||
| 1944–1950 | Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 26 785 (1816), 40 502 (1910), 33 356 (1937) | |||
| Plotas | 1 094 km² (1925), 1 205 km² (1949) | |||
Vokiečių valdymas
Klaipėdos apskritis, kaip Prūsijos karalystės (vėliau – Vokietijos imperijos) administracinis vienetas, pirmą kartą buvo sukurta įgyvendinant 1752 m. rugpjūčio 22 d. Prūsijos karaliaus Frydricho II projektą, pagal kurį karalystėje buvo naikinami senieji administraciniai vienetai – (vok. Hauptamt). Klaipėdos hauptamtas buvo sukurtas senosios – Vokiečių ordino administracinio vieneto – vietoje 1525 m. (sukūrus Prūsijos kunigaikštystę). Hauptamtas buvo valdomas hauptmano, kuris, kaip ir komtūras Vokiečių ordino laikais, turėjo beveik neribotą veiklos kompetenciją visoje hauptamto teritorijoje. Reformuojant šią situaciją, nuo 1752 m. hauptmanų pareigas turėjo perimti nauji pareigūnai – landratai.
Iš pradžių Klaipėdos apskritis vadinta tiek Distrikt Memel, tiek Kreis Memel. Vokiškasis terminas Kreis galutinai įsigalėjo nuo 1816 m., kai Prūsijoje buvo įgyvendinama dar viena administracinė reforma. Jos metu buvo nustatyta ir nuolatinė apskrities valdžios kompetencija. 1872 m. patvirtinus Apskričių administravimo įstatymą, landratų pareigos buvo susiaurintos ir įvesta gyventojų renkamos apskrities tarybos (vok. Landtag) institucija.
Nuo 1752 m. Klaipėdos apskritis priklausė Prūsijos karalystės Lietuvos departamento Įsruties apskričiai, priklausė Lietuvos provincijai. 1808 m. Lietuvos departamentas buvo pervadintas Gumbinės apygarda, o Įsruties apskritis per 1815–1818 m. reformą buvo panaikinta. 1816 m. Klaipėdos apskritis buvo išimta iš Gumbinės apygardos sudėties ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apygardą, kuriai priklausė iki 1920 m. Iki 1871 m. apskritis priklausė Prūsijai, po to iki 1919 m. Vokietijai.
Klaipėdos apskrities teritorija apėmė senąją Klaipėdos hauptamto teritoriją. Šiaurėje ir rytuose ją ribojo 1422 m. nustatyta siena tarp LDK ir Vokiečių ordino, kuri nuo 1525 m. atitiko sieną tarp LDK ir Prūsijos, nuo 1795 m. – sieną tarp Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o nuo 1871 m. – sieną tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Pietuose Klaipėdos apskrities teritorija apėmė Šilokarčemos apylinkes ir Nemuno deltą, o vakaruose ją ribojo Kuršių marios ir Baltijos jūra. Klaipėdos apskričiai priklausanti Kuršių nerijos teritorija baigėsi į pietus nuo Nidos. 1818 m. rugsėjo 1 d. pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje buvo įsteigta nauja Šilokarčemos apskritis (vok. Kreis Heydekrug). Klaipėdos apskrities centras buvo Klaipėdos miestas, tačiau jis nuo 1918 m. apskričiai nebepriklausė ir sudarė atskirą Klaipėdos miesto apskritį.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1736 m. | 5 valsčiai: Klemiškės valsčius, Priekulės valsčius, Rusnės valsčius, Sendvario valsčius, Šilokarčemos valsčius | |||
| 1785 m. | 5 valsčiai (vok. Amt) | |||
| 1816 m. | 26 785 | |||
| 1825 m. | 18 554 | |||
| 1843 m. | 34 682 | |||
| 1861 m. | 34 553 | |||
| 1867 m. | 37 405 | |||
| 1890 m. | 40 128 | |||
| 1903 m. | 24 valsčiai: Agluonėnų valsčius, Barškių valsčius, Bomelsvitės valsčius, Budelkiemio valsčius, Dituvos valsčius, Dovilų valsčius, Gelžinių valsčius, Jokšų valsčius, Juodkrantės valsčius, Kalotės valsčius, Kebelių valsčius, Klausmylių valsčius, Kopgalio valsčius, Kretingalės valsčius, Kunkių valsčius, Kuršių marių valsčius, Nidos valsčius, Priekulės valsčius, Sakūtėlių valsčius, Smeltės valsčius, Trušelių valsčius, Venckų valsčius, Vytautų valsčius, Žardės valsčius | |||
| 1905 m. | 19 valsčių: Agluonėnų valsčius, Barškių valsčius, Budelkiemio valsčius, Dirvupių valsčius, Dituvos valsčius, Dovilų valsčius, Gelžinių valsčius, Kalotės valsčius, Kebelių valsčius, Kretingalės valsčius, Kunkių valsčius, Kuršių Nerijos valsčius, Priekulės valsčius, Sakūtėlių valsčius, Sėlinų valsčius, Trušelių valsčius, Venckų valsčius, Vytautų valsčius, Žardės valsčius | |||
| 1910 m. | 40 502 | |||
XX a. tarpukaris ir pokaris
1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos krašto valdymą iš Vokietijos Antantės valstybių vardu perėmė Prancūzija. Klaipėdos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto – Klaipėdos krašto – dalimi. Apskrities ribos ir kompetencija išliko nepakitę ir Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą, kadangi krašte galiojo autonominiai įstatymai. 1939–1944 m. Klaipėdos apskritis vėl buvo Vokietijos Reicho sudėtyje, Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje.
Apskrities teritorijos didžiąją dalį užėmus Raudonajai armijai, 1944 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskritis buvo atkurta senosiose ribose. Po 1945 m. nustatytas apskrities dydis ir valsčių kiekis joje ilgainiui kito, 1947 m. panaikinti 9 valsčiai, 1947 balandžio 16 d. priskirti 3 nauji valsčiai (Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų). 1950 m. birželio 20 d. apskritis buvo panaikinta, jo teritorija perduota Klaipėdos (24 apylinkės), Kretingos (1 apylinkė), Priekulės (15 apylinkių) ir Rietavo rajonams (4 apylinkės).
1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų“, kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 naujų apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis. Jos teritorija neatitinka senosios Klaipėdos apskrities.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1924 m. | 823 | 30 026 | ||
| 1925-06-16 (išsamiau) | 1094 | 30 407 | 21 valsčius: Aglonėnų valsčius, Barškių valsčius, Budelkiemio valsčius, Dirvupių valsčius, Ditavos valsčius, Dovilų valsčius, Gelžinių valsčius, Juodkrantės valsčius, Kalotės valsčius, Kebelių valsčius, Kopgalio valsčius, Kretingalės valsčius, Kunkių valsčius, Nidos valsčius, Priekulės valsčius, Sakūtėlių valsčius, Sėlinų valsčius, Trušelių valsčius, Venskų valsčius, Vytautų valsčius, Žardės valsčius | 269 gyvenvietės |
| 1937 m. | 33 356 | |||
| 1941 m. | 27 052 | |||
| 1944 m. | 16 valsčių |
| ||
| 1945 m. | 14 valsčių: Dauparų valsčius, Dituvos valsčius, Dovilų valsčius, Kalotės valsčius, Karklininkų valsčius, Kretingalės valsčius, Mėželių valsčius, Plikių valsčius, Poškų valsčius, Priekulės valsčius, Sendvario valsčius, Trušelių valsčius, Vaidaugų valsčius, Vilkyčių valsčius | |||
| 1947 m. | 8 valsčiai: Dovilų valsčius, Endriejavo valsčius, Gargždų valsčius, Kretingalės valsčius, Mėželių valsčius, Poškų valsčius, Priekulės valsčius, Veiviržėnų valsčius | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 1205 | 6 valsčiai (44 apylinkės) | ||
| 1950-01-19 | 44 apylinkės | |||
| 2001 m. | 5209 | 385 768 | Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Palangos savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė |
|
Šaltiniai
- Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos apskrities istorija, Kas yra Klaipėdos apskrities istorija? Ką reiškia Klaipėdos apskrities istorija?
Klaipedos apskritis vok Landkreis Memel 1752 1950 m egzistaves administracinis vienetas dab vakaru Lietuvoje su centru Klaipedoje kurio priklausomybe ir teritorija keleta kartu keitesi Apskritis atkurta 1994 m kaip Klaipedos apskritis Klaipedos apskritis Landkreis Memel 1752 1950 Apskritis Prusijos karalysteje 1818 1920 m Administracinis centras KlaipedaValsciai 24 1903 19 1905 1752 1808 Lietuvos departamentas1808 1816 Gumbines apygarda1816 1920 Karaliauciaus apygarda1920 1923 Klaipedos krastas1923 1939 Lietuva1939 1944 Gumbines apygarda1944 1950 Lietuvos TSRGyventoju 26 785 1816 40 502 1910 33 356 1937 Plotas 1 094 km 1925 1 205 km 1949 Vokieciu valdymasKlaipedos apskritis 1880 m Vokietijos reicho zemelapyje Klaipedos apskritis kaip Prusijos karalystes veliau Vokietijos imperijos administracinis vienetas pirma karta buvo sukurta įgyvendinant 1752 m rugpjucio 22 d Prusijos karaliaus Frydricho II projekta pagal kurį karalysteje buvo naikinami senieji administraciniai vienetai vok Hauptamt Klaipedos hauptamtas buvo sukurtas senosios Vokieciu ordino administracinio vieneto vietoje 1525 m sukurus Prusijos kunigaikstyste Hauptamtas buvo valdomas hauptmano kuris kaip ir komturas Vokieciu ordino laikais turejo beveik neribota veiklos kompetencija visoje hauptamto teritorijoje Reformuojant sia situacija nuo 1752 m hauptmanu pareigas turejo perimti nauji pareigunai landratai Is pradziu Klaipedos apskritis vadinta tiek Distrikt Memel tiek Kreis Memel Vokiskasis terminas Kreis galutinai įsigalejo nuo 1816 m kai Prusijoje buvo įgyvendinama dar viena administracine reforma Jos metu buvo nustatyta ir nuolatine apskrities valdzios kompetencija 1872 m patvirtinus Apskriciu administravimo įstatyma landratu pareigos buvo susiaurintos ir įvesta gyventoju renkamos apskrities tarybos vok Landtag institucija Nuo 1752 m Klaipedos apskritis priklause Prusijos karalystes Lietuvos departamento Įsruties apskriciai priklause Lietuvos provincijai 1808 m Lietuvos departamentas buvo pervadintas Gumbines apygarda o Įsruties apskritis per 1815 1818 m reforma buvo panaikinta 1816 m Klaipedos apskritis buvo isimta is Gumbines apygardos sudeties ir įjungta į Rytu Prusijos provincijos Karaliauciaus apygarda kuriai priklause iki 1920 m Iki 1871 m apskritis priklause Prusijai po to iki 1919 m Vokietijai Klaipedos apskrities teritorija apeme senaja Klaipedos hauptamto teritorija Siaureje ir rytuose ja ribojo 1422 m nustatyta siena tarp LDK ir Vokieciu ordino kuri nuo 1525 m atitiko siena tarp LDK ir Prusijos nuo 1795 m siena tarp Prusijos karalystes ir Rusijos imperijos o nuo 1871 m siena tarp Rusijos ir Vokietijos imperiju Pietuose Klaipedos apskrities teritorija apeme Silokarcemos apylinkes ir Nemuno delta o vakaruose ja ribojo Kursiu marios ir Baltijos jura Klaipedos apskriciai priklausanti Kursiu nerijos teritorija baigesi į pietus nuo Nidos 1818 m rugsejo 1 d pietineje Klaipedos apskrities dalyje buvo įsteigta nauja Silokarcemos apskritis vok Kreis Heydekrug Klaipedos apskrities centras buvo Klaipedos miestas taciau jis nuo 1918 m apskriciai nebepriklause ir sudare atskira Klaipedos miesto apskritį Apskrities istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Suskirstymas Gyvenvietes1736 m 5 valsciai Klemiskes valscius Priekules valscius Rusnes valscius Sendvario valscius Silokarcemos valscius1785 m 5 valsciai vok Amt 1816 m 26 7851825 m 18 5541843 m 34 6821861 m 34 5531867 m 37 4051890 m 40 1281903 m 24 valsciai Agluonenu valscius Barskiu valscius Bomelsvites valscius Budelkiemio valscius Dituvos valscius Dovilu valscius Gelziniu valscius Joksu valscius Juodkrantes valscius Kalotes valscius Kebeliu valscius Klausmyliu valscius Kopgalio valscius Kretingales valscius Kunkiu valscius Kursiu mariu valscius Nidos valscius Priekules valscius Sakuteliu valscius Smeltes valscius Truseliu valscius Vencku valscius Vytautu valscius Zardes valscius1905 m 19 valsciu Agluonenu valscius Barskiu valscius Budelkiemio valscius Dirvupiu valscius Dituvos valscius Dovilu valscius Gelziniu valscius Kalotes valscius Kebeliu valscius Kretingales valscius Kunkiu valscius Kursiu Nerijos valscius Priekules valscius Sakuteliu valscius Selinu valscius Truseliu valscius Vencku valscius Vytautu valscius Zardes valscius1910 m 40 502XX a tarpukaris ir pokaris1920 m įsigaliojus Versalio taikos sutarciai Klaipedos krasto valdyma is Vokietijos Antantes valstybiu vardu pereme Prancuzija Klaipedos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto Klaipedos krasto dalimi Apskrities ribos ir kompetencija isliko nepakite ir Lietuvai 1923 m prisijungus Klaipedos krasta kadangi kraste galiojo autonominiai įstatymai 1939 1944 m Klaipedos apskritis vel buvo Vokietijos Reicho sudetyje Rytu Prusijos provincijos Gumbines apygardoje Apskrities teritorijos didziaja dalį uzemus Raudonajai armijai 1944 m lapkricio 24 d Klaipedos apskritis buvo atkurta senosiose ribose Po 1945 m nustatytas apskrities dydis ir valsciu kiekis joje ilgainiui kito 1947 m panaikinti 9 valsciai 1947 balandzio 16 d priskirti 3 nauji valsciai Endriejavo Gargzdu ir Veivirzenu 1950 m birzelio 20 d apskritis buvo panaikinta jo teritorija perduota Klaipedos 24 apylinkes Kretingos 1 apylinke Priekules 15 apylinkiu ir Rietavo rajonams 4 apylinkes 1994 m liepos 19 d Lietuvos Respublikos Seimas prieme įstatyma Del LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 nauju apskriciu tarp ju ir Klaipedos apskritis Jos teritorija neatitinka senosios Klaipedos apskrities Apskrities istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Suskirstymas Gyvenvietes1924 m 823 30 0261925 06 16 issamiau 1094 30 407 21 valscius Aglonenu valscius Barskiu valscius Budelkiemio valscius Dirvupiu valscius Ditavos valscius Dovilu valscius Gelziniu valscius Juodkrantes valscius Kalotes valscius Kebeliu valscius Kopgalio valscius Kretingales valscius Kunkiu valscius Nidos valscius Priekules valscius Sakuteliu valscius Selinu valscius Truseliu valscius Vensku valscius Vytautu valscius Zardes valscius 269 gyvenvietes1937 m 33 3561941 m 27 0521944 m 16 valsciu 1 miestas Priekule1945 m 14 valsciu Dauparu valscius Dituvos valscius Dovilu valscius Kalotes valscius Karklininku valscius Kretingales valscius Mezeliu valscius Plikiu valscius Posku valscius Priekules valscius Sendvario valscius Truseliu valscius Vaidaugu valscius Vilkyciu valscius1947 m 8 valsciai Dovilu valscius Endriejavo valscius Gargzdu valscius Kretingales valscius Mezeliu valscius Posku valscius Priekules valscius Veivirzenu valscius1949 01 01 suskirstymas 1205 6 valsciai 44 apylinkes 1950 01 19 44 apylinkes2001 m 5209 385 768 Klaipedos miesto savivaldybe Klaipedos rajono savivaldybe Kretingos rajono savivaldybe Neringos savivaldybe Palangos savivaldybe Skuodo rajono savivaldybe Silutes rajono savivaldybe 9 miestai 1001 kaimasSaltiniaiKlaipedos Krasto Statistikos Biuras Klaipedos krasto apgyventu vietu sarasas su apskriciu pasto vietu gelezinkelio stociu valsciu valsciaus teismo apygardu policijos stociu parapiju mokyklu gyventoju skaiciaus ir vietu dydzio nurodymais Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets mit Angabe der Kreise Postanstalten Bahnstationen Amtsgerichts und Amtsbezirke Polizeistationen Kirchspiele Schulen Einwohnerzahlen sowie der Hektargrossen Klaipeda Kurt Siebert amp Compagnie 1926 Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 54 LTSR Auksciausiosios Tarybos zinios 1950 m Nr 10 11 109 110 Vilnius 1950 01 19 Psl 1 10