Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 42 š pl 21 43 r ilg 55 70 š pl 21 72 r ilg 55 70 21 72 Endriejavo valsčiusLaikotarpis 1861 1950 m Apytikrė valsčiaus
Endriejavo valsčius
55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg.
| Endriejavo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
| | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Endriejavas |
| Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
| Lietuva | |
| Kretingos apskritis (1919–1940) | |
| Trečiasis Reichas | |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
| Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.
Istorija
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3990 | 451 kiemas | 3 seniūnijos | 38 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 116 | 4240 | 948 | 35 gyvenvietės | |
| 1932 m. | 121 | 4240 | 5 seniūnijos | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 163 | 7 apylinkės | |||
Vadovai
- , 1932 m.
Suskirstymas
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
|---|---|---|
| Antkoptis | Antkopčio seniūnija | Antkopčio apylinkė |
| Endriejavas | Andriejavo seniūnija | Endriejavo apylinkė |
| Kintrimai | - | Kintrimų apylinkė |
| Pažvelsis | Pažvelsių seniūnija | Pažvelsio apylinkė |
| Rudgalviai | Rudgalvių seniūnija | Rudgalvių apylinkė |
| Šlepštikos | Šlepštikų seniūnija | Šlepštikų apylinkė |
| Žadeikiai | - | Žadeikių apylinkė |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 7 apylinkės |
Gyvenvietės
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Ablingos k.
- Antkopčio k.
- Anužių k.
- Auksoros k.
- Daubakių k.
- Dausinų k.
- Endriejavo mstl.
- Kačių k.
- Kapstotų k.
- Kiaulakių k.
- Kintrimų k.
- Klibių k.
- Kukorių k.
- Kukorių plv.
- Laigių k.
- Lelenų k.
- Ližių k.
- Marijonavo k.
- Mikų k.
- Patirių (Vedegėnų) k.
- Pažvelsio k.
- Poežerio plv.
- Rankos k.
- Rudgalvių k.
- Sausių k.
- Stončaičių k.
- Šilienų k.
- Šlepštikų k.
- Tickinų k.
- Toliotų k.
- Viržintų k.
- Žadeikių k.
- Žalakiškės k.
- Žemgulių k.
- Žvaginių k.
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:
- Ablinga
- Antkoptys
- Anužiai
- Aukšoras (Aukšorė)
- Daubakiai
- Dausinai
- Indriejavas
- Kačiai (Katės)
- Kapstatai (Kapstotai)
- Kiaulakiai
- Kintrimai
- Klibiai
- Kukoriai
- Laigiai (Lagė)
- Lelėnai
- Ližiai
- Marijonavas (Pyktiškė)
- Mikai
- Paežerys (Poežerys)
- Patyrys (Vedegėnai)
- Pažvelsys (Pažvelšiai)
- Raukos (Ranka)
- Rudgalviai
- Sausiai
- Stončaičiai
- Šilėnai
- Šlepštikos
- Tickinai
- Toliotai
- Viržintai
- Žadeikiai
- Žalakiškiai (Žalakiškė)
- Žemguliai
- Žvaginiai
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 4240 žmonės:
- Lietuviai - 98,14% (4161);
- Žydai - 1,56% (66);
- Vokiečiai - 0,26% (11);
- Kiti - 0,05% (2).
Žymūs žmonės
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Pažvelsis | Fortūnatas Bagočius, teisininkas | 1951 |
| 1894 | Stančaičiai | Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius | 1955 |
| 1906 | Tickinai | Andrius Ašmantas, kalbininkas | 1941 |
| 1927 | Sausiai | Jonas Dromantas, inžinierius | |
| 1945 | Mikai | Stasys Bočkus, inžinierius | |
| 1947 | Anužiai | Alfonsas Laurinavičius, teisininkas | |
| 1947 | Žvaginiai | Petras Dirgėla, rašytojas | |
Šaltiniai
- Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 110
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
- Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Endriejavo valsčius, Kas yra Endriejavo valsčius? Ką reiškia Endriejavo valsčius?
55 42 s pl 21 43 r ilg 55 70 s pl 21 72 r ilg 55 70 21 72 Endriejavo valsciusLaikotarpis 1861 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras EndriejavasRusijos imperijaKauno gubernija Raseiniu apskritis 1861 1915 LietuvaKretingos apskritis 1919 1940 Treciasis ReichasOstlandas Kretingos apskritis 1941 1944 Sovietu SajungaLietuvos TSR Kretingos apskritis 1944 1947 Klaipedos apskritis 1947 1950 Endriejavo valscius rus Andreevskaya volost buves administracinis teritorinis vienetas dabartines vakaru Lietuvos teritorijoje Centras Endriejavas IstorijaValscius įkurtas 1861 m Kauno gubernijoje 1923 m buvo 762 ukiai 35 gyvenamosios vietoves 1928 m Petras Tarasenka valsciuje aprase siuos senoves paminklus akmens amziaus radiniu Lelenuose ir Zadeikiuose senkapiu Spraudziuose ir Zvaginiuose Bikakalniu Katese ir Zvaginiuose Valscius panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija priskirta Klaipedos rajonui 3 apylinkes ir Rietavo rajonui 4 apylinkes Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1877 m 3990 451 kiemas 3 seniunijos 381923 m issamiau 116 4240 948 35 gyvenvietes1932 m 121 4240 5 seniunijos1949 01 01 issamiau 163 7 apylinkesVadovai 1932 m SuskirstymasPagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Apylinke 1949 m Antkoptis Antkopcio seniunija Antkopcio apylinkeEndriejavas Andriejavo seniunija Endriejavo apylinkeKintrimai Kintrimu apylinkePazvelsis Pazvelsiu seniunija Pazvelsio apylinkeRudgalviai Rudgalviu seniunija Rudgalviu apylinkeSlepstikos Slepstiku seniunija Slepstiku apylinkeZadeikiai Zadeikiu apylinkeIs viso 5 seniunijos 7 apylinkesGyvenvietes1923 m surasymo metu valsciuje buvo sios gyvenvietes Ablingos k Antkopcio k Anuziu k Auksoros k Daubakiu k Dausinu k Endriejavo mstl Kaciu k Kapstotu k Kiaulakiu k Kintrimu k Klibiu k Kukoriu k Kukoriu plv Laigiu k Lelenu k Liziu k Marijonavo k Miku k Patiriu Vedegenu k Pazvelsio k Poezerio plv Rankos k Rudgalviu k Sausiu k Stoncaiciu k Silienu k Slepstiku k Tickinu k Toliotu k Virzintu k Zadeikiu k Zalakiskes k Zemguliu k Zvaginiu k 1933 m valsciuje buve kaimai Ablinga Antkoptys Anuziai Auksoras Auksore Daubakiai Dausinai Indriejavas Kaciai Kates Kapstatai Kapstotai Kiaulakiai Kintrimai Klibiai Kukoriai Laigiai Lage Lelenai Liziai Marijonavas Pyktiske Mikai Paezerys Poezerys Patyrys Vedegenai Pazvelsys Pazvelsiai Raukos Ranka Rudgalviai Sausiai Stoncaiciai Silenai Slepstikos Tickinai Toliotai Virzintai Zadeikiai Zalakiskiai Zalakiske Zemguliai ZvaginiaiGyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 4240 zmones Lietuviai 98 14 4161 Zydai 1 56 66 Vokieciai 0 26 11 Kiti 0 05 2 Zymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1887 Pazvelsis Fortunatas Bagocius teisininkas 19511894 Stancaiciai Jurgis Talmantas kalbininkas redaktorius 19551906 Tickinai Andrius Asmantas kalbininkas 19411927 Sausiai Jonas Dromantas inzinierius1945 Mikai Stasys Bockus inzinierius1947 Anuziai Alfonsas Laurinavicius teisininkas1947 Zvaginiai Petras Dirgela rasytojasSaltiniaiPamyatnaya knizhka Vilenskago general gubernatorstva na 1868 god Sanktpeterburg Vitebskij gubernskij statisticheskij komitet 1868 PDF 152 psl Volosti i vazhnѣjshiya seleniya Evropejskoj Rossii Vypusk V Izdanie Centralnago Statisticheskago Komiteta Sanktpeterburg 1886 PDF 29 psl paaiskinimas apie duomenu rinkima I tome Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 110 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 595 604 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 54 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 596 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 599 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 55 Endriejavo valscius Lietuviskoji enciklopedija I t Vilnius Spaudos Fondas bendradarbiaujant su Lietuviu Kataliku Mokslo Akademija 1931 1933 T 1 A Atskalunas XVI p 569 psl