Kauno geležinkelio stotis

54°53′10″š. pl. 23°55′54″r. ilg. / 54.8862°š. pl. 23.9317°r. ilg. / 54.8862; 23.9317

  Kauno geležinkelio stotis
Stoties rūmai 2022 m.
Adresas Kaunas, M. K. Čiurlionio g. 16
Atidaryta 1862 m.
Peronų sk. 5
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
Paaiškinimai
km
km
VILNIUS
PALEMONAS
4,1
Amaliai
3,3
2,0
Kaunas-1
Pamarys
3,4
KAUNAS
1,1
7,4
Aleksotas
2,4
Jiesia (stotelė)
Rokai
2,5
Pajiesys
4,4
2,3
JIESIA
1,1
Garliava
KAZLŲ RŪDA

Kauno geležinkelio stotis – geležinkelio statinių kompleksas centrinėje Kauno miesto dalyje, į pietryčius nuo Kauno Naujamiesčio, Žemųjų Šančių šiaurės vakariniame pakraštyje. Stotis priskirta aukščiausiajai klasei, jai priklauso ir Palemono GS kelynas, kurį nuo pagrindinės stoties skiria Kauno geležinkelio tunelis. Reguliarūs keleivių maršrutai į Kybartus, Marijampolę, Vilnių, Krokuvą (per Varšuvą).

Stoties rūmai – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 28268). Į pietus nuo stoties yra Kauno lokomotyvų depas. Rytiniame stoties gale yra Kauno geležinkelio tunelis, vakariniame – Kauno geležinkelio tiltas. Išlikę nemažai gyvenamųjų namų, pastatytų XIX a. ir skirtų stoties darbuotojams.

Istorija

Pirmoji (laikinoji) Kauno viešo geležinkelio stotis buvo atidaryta 1861 m. balandžio 11 d., kai Kauno–Virbalio geležinkelio šaka pradėjo kursuoti traukiniai. Stočiai numatyta teritorija buvo patogi dėl lygaus reljefo ir greta pratekančios Nemuno.Pirmoji stotis buvo Aleksote, kairiajame Nemuno krante, dabartinėje Žemojoje Fredoje, kadangi dar nebuvo pastatytas Kauno geležinkelio tiltas per Nemuną. Ši stotis to meto dokumentuose vadinta „laikinuoju ambarkaderiu kairiojoje Nemuno pusėje“.

Dabartinės Kauno geležinkelio stoties viešosios veiklos pradžia galima laikyti 1862 m., kai buvo atidarytas eismas Kauno geležinkelio tiltu. Tada stočiai suteikta I klasė. Nurodoma, kad Kauno geležinkelio stoties viešosios veiklos pradžia buvo 1862 m. vasario 21 d., o stoties rūmai atidaryti 1863 m.

Kauno, kaip ir Vilniaus geležinkelio stočiai, taikytas tas pats kartotinis projektas su nedideliais pakeitimais. Abi stotys turėjo tarpinėms (linijinėms) stotims būdingą palei kelią ištįsusį tūrį. Pagal miesto rangą Kauno ir Vilniaus geležinkelio stotys priklausė I klasei. Čia buvo suformuoti stambūs infrastruktūros mazgai su didžiuliais garvežių remonto depais.

Kauno geležinkelio stoties kompleksą sudarė administracinis ir keleivių salių pastatas, garvežių depas, remonto dirbtuvės, įvairūs sandėliai, Kauno geležinkelio tunelis ir metalinis Kauno geležinkelio tiltas per Nemuną. Perone stovėjo dengta stoginė su metalinėmis atramomis. Stoties teritorijoje buvo vandens bokštas su 4 bakais ir 3 vandens kolonėles, per karus nugriautas.

Stoties prieigose suformuota aikštė, skirta karietoms apsisukti. Priešais fasadinę stoties rūmų pusę ir šalia jų pastatyti tarnybiniai namai, kitoje bėgių pusėje – mediniai, vienai šeimai skirti namai, kuriuose tikriausiai įsikūrė aukščiausi stoties tarnautojai. Atokiau pastatyti darbininkų namai. Šalia rūmų pastatyti tualetai keleiviams, bagažinės ir vandens rezervuarai. Pastatyti sandėlių statiniai, įrengtos garvežių remonto dirbtuvės. Dalis Kauno geležinkelio stoties komplekso statinių buvo laikini, todėl buvo išardyti.

Geležinkelio objektų statyba skatino pramonės įmonių ir gyvenamųjų namų statybą. Kauno stoties prieigose (Karmelituose, Žemuosiuose Šančiuose) ėmė steigtis metalo fabrikai, alaus daryklos ir kitos įmonės. Kadangi 1847 m. Kauno planas geležinkelio vietos dar nefiksavo, teko koreguoti į stotį vedančio Michailo (dabar – Vytauto) prospekto kryptį ir aplinkinių gatvelių linijas. Geležinkelio žinyba stoties rajone statė namus savo tarnautojams ir darbininkams. Jie irgi buvo centralizuotai projektuojami. Mūriniai namai pasižymėjo lakoniška išore, mediniai būdavo dekoruojami kiaurapjūviais drožiniais. Kauno tvirtovės statytojai kairiajame Nemuno krante, Žemojoje Fredoje įrengė karinę geležinkelio stotį, su keleivių stotimi ją jungė metalinis Kauno geležinkelio tiltas.

XX a. tarpukariu Kauno geležinkelio stoties svarba išaugo, kadangi Kaunas tapo Lietuvos sostine. 1919 m. sausio 8 d. suformuota stoties komendantūra, jos komendantais dirbo J. Butkus (1919 m.), Petras Žemaitis (1919 m.), Stasys Kuizinas (1919–1921 m.), Petras Gureckas (1921–1922 m.), Vincas Petrauskas (1922 m.). Komendantūrai priklausė Virbalio–Vievio, Kauno–Gaižiūnų, Kaišiadorių–Kėdainių, Jonavos–Ukmergės, Kazlų Rūdos–Pavilkijo, Kauno, Vilkaviškio–Marijampolės ruožai. 1923 m. pabaigoje jai priskirtas Virbalio geležinkelio punktas.

1921 m. iš Kauno geležinkelio stoties išvyko pirmasis greitasis traukinys – jis keleivius vežė iki Šiaulių, sustodamas keliose stotyse ir užtrukdamas kelyje 3,5 valandos. Stotyje buvo sutinkami ir išlydimi garbingi asmenys, kultūros veikėjai, sportininkai. Tarpukariu nutiesta ir Kauno geležinkelio tunelio apylanka nuo rytinio galo į pietinę pusę, pramoninėms reikmėms nutiesta 3 km atšaka tuneliui aplenkti. Tarpukariu stotyje įrengtas pirmasis Lietuvoje viešasis tualetas, buvęs vienintelis mieste iki pat 1939 m.

1941 m. birželio 13–15 d. iš Kauno buvo masiškai tremiami lietuviai. Geležinkelio stotyje buvo sutelkta daugybė prekinių vagonų tremiamiesiems pakrauti. II pasaulinio karo metais geležinkelio stotis buvo visiškai sugriauta. Pokariu daug nenaudojamų stoties komplekso pastatų buvo sunaikinta, vykdant naujas statybas nebuvo atsižvelgiama į autentinės architektūros palikimą. 1953 m. pastatyti naujieji – dabartiniai stoties rūmai. Teritorijos planui ir erdvinei struktūrai pakenkė apie 1960 m. prie M. K. Čiurlionio gatvės pastatyti keturaukščiai daugiabučiai.

1975 m. Kauno geležinkelio stoties keliai buvo elektrifikuoti – atidarytas elektrinių traukinių eismas į Vilnių. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Kauno stotyje buvo suformuotas ir išleistas paskutinis išvedamos sovietų armijos ešelonas.

Apie 1990 m. ant Žaliakalnio šlaito pastatytas paminklas – kryžius tremtiniams. 2002 m. spalio 2 d. stoties prieigose atidaryta moderni požeminė pėsčiųjų perėja. 2003 m. gruodžio 31 d. Kauno geležinkelio stoties kompleksas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2005–2008 m. stoties rūmai rekonstruoti.

2008 m. pradėjus geležinkelio tunelio kapitalinį remontą, nuo 2008 m. vasario 1 d. buvo nutrauktas traukinių eismas tuneliu, Petrašiūnuose atidaryta laikina keleivinių traukinių stotelė, kuriai buvo suteiktas pavadinimas „Kaunas-1“. Pagrindinė stotis Čiurlionio gatvėje liko veikti, tačiau iš jos vyko traukiniai tik pietvakarių kryptimi, link Karaliaučiaus ir Lenkijos. Po rekonstrukcijos Kauno geležinkelio tunelis vėl atidarytas 2009 m. lapkričio 17 d., tad netrukus Kauno stotis įgavo įprastines funkcijas ir maršrutus. 2010 m. prie tunelio atidengtas paminklinis garvežys L-0814.

Objektai

[Interactive fullscreen map]
Pagrindiniai stoties objektai:
1
Keleivių rūmai
2
Kauno geležinkelio tunelis
3
Kauno geležinkelio tiltas
4
Kauno lokomotyvų depas

Keleivių rūmai

Geležinkelio stotis Kaune pradėta statyti 1859 m. pavasarį. I pasaulinio karo metu spaudoje paminėta, kad Kauno stotį statė vokiečių inžinierius von der Niessen. Jis tikriausiai vadovavo statybai, bet projektai buvo parengti carinės Rusijos Susisiekimo kelių ir viešųjų pastatų ministerijoje. Civilinis inžinierius Mykolas Visockis užbaigė stoties pastatų statybos darbus – pastatė ilgą mūrinį dirbtuvių korpusą, rotondą aštuoniolikai garvežių, įrengė estakadą ant Nemuno kranto.

Rūmai pastatyti pagal tipinį projektą, juose buvo gausu ankstyvajam istorizmui būdingų puošybos elementų. Keleivių salės pagal tuometinius reikalavimus buvo suskirstytos į tris klases. Salių erdves dengė plokščios lubos, remiamos lieto ketaus kolonėlių. Stotyje buvo ir gydytojo kabinetas.

II pasaulinio karo metu stoties rūmai buvo sugriauti. 1949 m. „Sojuztransprojekto“ Leningrado skyriuje parengtas projektas, pagal kurį ant senojo pastato pamatų liekanų 1953 m. iškilo naujas stalininės architektūros pastatas, kompozicijos simetrija ir klasikinėmis formomis primenantis buvusią stotį. Projekto autorius architektas Piotras Ašastinas, taip pat projektavęs Vilniaus stotį (1950 m.), Suomijos geležinkelio stotį Leningrade (1960 m.) ir Baltijos geležinkelio stotį Taline (1965 m.). Stoties pastas buvo atitrauktas nuo geležinkelio kelyno miesto pusėn ~15 m, taip padidinant buvusį ankštą pirmąjį peroną. Vėliau (tikriausiai elektrifikacijos metu) pirmasis kelias buvo demontuotas (dabartinis pirmasis kelias yra buvęs antrasis kelias). Pastato ilgis – 99,2 m, plotis (su kiemo laiptine) – 21,2 m, aukštis (iki karnizo) – 10,5 m. Patalpos išdėstytos simetriškai: vidurinėje dalyje – tolimojo susisiekimo kasų ir laukimo salė, o pačiame gale – dviaukštės tarnybinės patalpos. Rytinėje dalyje įrengtas restoranas su pagalbinėmis patalpomis, turinčiomis atskirus įėjimus. Restorano salė vėliau rekonstruota ir padalinta į du aukštus. Fasadai tinkuoti šviesios spalvos granitiniu tinku.

Ant naujųjų rūmų buvo pastatytas skulptoriaus Konstantino Bogdano 1951 m. diplominis darbas – iš betono pagaminta dekoratyvinė grupė „Pramonė ir žemės ūkis”. Ją sudarė vyro ir moters figūros bei Lietuvos SSR herbas. Kompozicija nugriauta apie 1974–1975 m. Tada įrengtas gaublys, dar vėliau – sparnai, naudoti prieškario laikų geležinkelio emblemoje.

2005 m. pradėta geležinkelio stoties pastato rekonstrukcija. Pastatas restauruotas laikantis paveldo objektams taikomų reikalavimų, atkuriant kai kurias autentiškas interjero detales, išsaugant išlikusias kultūros vertybes . Darbai užtruko apie trejus metus, stotis oficialiai atidaryta 2008 m. balandžio 10 d.

Tunelis

Pagrindinis straipsnis – Kauno geležinkelio tunelis.

Įrengtas į šiaurės rytus nuo stoties rūmų, vienintelis veikiantis geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Pastatytas 1859–1861 m. pagal lietuvio inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. 1944 m. vokiečiai tiltą susprogdino, po karo jis suremontuotas, 2008–2009 m. rekonstruotas.

Tiltas

Pagrindinis straipsnis – Kauno geležinkelio tiltas.

Pastatytas į pietvakarius nuo stoties rūmų. 1859–1862 m. tiltą pastatė prancūzų bendrovė. Per abu pasaulinius kartus jis stipriai nukentėjo, buvo sprogdinamas rusų ir vokiečių armijų, ne kartą atstatytas. Dabartinis atstatymas vyko 1945–1948 m.

Depas

Pagrindinis straipsnis – Kauno lokomotyvų depas.

Traukinių depas įkurtas į pietus nuo stoties kaip geležinkelio dirbtuvės. Smarkiai nukentėjo II pasaulinio karo metu. Pagrindiniame statinyje vienu metu galėjo būti remontuojama arba tikrinama 18 lokomotyvų. Kultūros paveldo objektas (Nr. 29952).

Geležinkeliečių namai

Geležinkeliečių namai stoties aplinkoje išsiskiria savo tūriu ir puošyba – pastatai vieno aukšto, stačiakampio plano (tipinis planas), liaudies ir tradicinio dekoro stiliaus, kurie suteikia išskirtinumo bendrame Kauno medinių namų ir architektūrinių formų kontekste.

XIX a. stoties teritorijoje pastatyti 2 mediniai namai paprastiems kelio darbininkams, o aukštesniesiems tarnautojams ir kitų tarnybų atstovams – 27 namai, iš kurių 6 buvo mūriniai ir 21 medinis. Dabar yra išlikę šie namai:

  • Aukščiausių pareigūnų namai – nedideli, vienai ar keletui šeimų skirti gyvenamieji namai, vieni puošniausių stoties teritorijoje ir išdėstyti visai šalia bėgių, truputį atokiau nuo keleivių rūmų. Čia buvo apgyvendinami aukštas pareigas einantys pareigūnai (stoties viršininkas, įvairių tarnybų viršininkai). Išlikę pastatai – A. Juozapavičiaus pr. 124B ir Tunelio g. 6.
  • Aukštesnio rango tarnautojų namai – jie buvo skirti stoties viršininko padėjėjams, revizoriams, čia galėjo gyventi apie tris šeimas. Išlikę M. K. Čiurlionio g. 12, 14, 8B, 18 ir A. Juozapavičiaus pr. 124C namai. Šie namai pastatyti šalia keleivių rūmų.
  • Paprastų geležinkelio darbininkų namai – didelio tūrio, skirti gyventi penkioms (ir daugiau) šeimoms. Išlikę Tunelio g. 17, 19 pastatai, juose buvo įrengta daugiau nei 6 įėjimai.
  • Geležinkelininkų gyvenamieji namai ruože arba depe dirbantiems tarnautojams, inžinieriams. Pastatyti atokiau nuo stoties branduolio, visi turi bent po keturis tarnybinius butus. Išlikę A. Juozapavičiaus pr. 125, 131, 133, 137 mediniai ir 94, 96, 98, 127, 129 mūriniai pastatai.

namus.

Paminklai

Prie stoties yra trys paminklai:

  • Netoli tunelio 2010 m. pastatytas paminklinis garvežys L-0814.
  • Ant stoties pastato pritvirtinta paminklinė lenta 1940–1941 m. ir 1945–1952 m. iš Kauno geležinkelio stoties ištremtų miesto ir apskrities gyventojų atminimui (atidengta 2013 m. birželio 14 d., skulptorius – Jonas Jagėla).
  • Ant aukšto Žaliakalnio šlaito E. Fryko gatvėje, į šiaurės rytus nuo stoties pastatytas paminklinis kryžius 1941 m. birželio 14 d. tremtiniams atminti (autorius – tautodailininkas Pijus Krušinskas). Jis skirtas atminti tremtiniams, kurie buvo vežami iš Kauno geležinkelio stoties.
  • Paminklas „Rail Baltica“ geležinkeliui prie keleivių rūmų, šalia 1-ojo perono.

Reikšmė

Kauno geležinkelio stotis susijusi su svarbiais Lietuvos istorijos įvykiais. Carinės Rusijos metais stotis buvo svarbus draudžiamos spaudos paskirstymo punktas. 1920 m. lapkričio 29 d. stotyje pasirašytos Kauno paliaubos. 1933 m. liepos 17 d. traukiniu atgabenti sudužusio lėktuvo „Lituanica“ likučiai.1937 m. gegužės 9 d. stotyje sutikta iš Rygos grįžusi II Europos krepšinio čempionato nugalėtoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. 1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama įgaliotinių delegacija iš Kauno geležinkelio stoties išvyko į Maskvą, kur rugpjūčio 3 d. TSRS Aukščiausios Tarybos posėdyje turėjo įteikti prašymą dėl Lietuvos įstojimo į Tarybų Sąjungą. 1940 m. rugpjūčio mėn. Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara prieš išvykdamas į Berlyną dalino vizas karo pabėgėliams.

1916 m. gegužės 29 d. Kauno stotyje lankėsi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.

Galerija

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kauno geležinkelio stotis, Kas yra Kauno geležinkelio stotis? Ką reiškia Kauno geležinkelio stotis?