Kauno tvirtovės geležinkelio stotis

54°52′53″š. pl. 23°55′10″r. ilg. / 54.8814°š. pl. 23.9194°r. ilg. / 54.8814; 23.9194


Kauno tvirtovės geležinkelio stotis

Stoties pastatas 2023 m.
Adresas	Kaunas, Žemoji Freda, J. Bakanausko g. 50
Atidaryta	1897 m.
Uždaryta	XX a. pradžia
Žemėlapiai	Retromap.ru

Kauno tvirtovės geležinkelio stotis – buvusio Kauno tvirtovės geležinkelio stotis Kauno mieste, Žemojoje Fredoje, į vakarus nuo Čiurlionio tilto, pastatyta pirmajame Kauno tvirtovės skyriuje. Karinės geležinkelio stoties statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 48188), jį sudaro:

istorizmo stiliaus stoties pastatas, pastatytas 1896–1897 m. (48189), dabar gyvenamas žmonių;
viena iš buvusių trijų platformų (rampų), pastatyta XIX a. 9-ajame dešimtmetyje (48190).

Tvirtovės geležinkelio linija driekiasi link įmonės „Kauno grūdai“ teritorijos, pro Aleksoto žydų kapines kyla šlaitu į Aleksotą, susisiekia su Kauno stiklo fabriko siauruoju geležinkeliu, tęsiasi S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje.^[1]

Istorija

redaguoti

1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui S. Govronskiui kompensuojant pinigais. Čia buvo įrengta Kauno tvirtovės geležinkelio stotis, priskirta pirmajam Kauno gynybos skyriui (jam priklausė I–III fortai).^[2]1889 m. nutiesta tvirtovės geležinkelio linija link Aukštosios Fredos ir Aleksoto. 1894 m. Kaune nutiestas 750 mm vėžės pločio Kauno tvirtovės geležinkelis, kurio bendras ilgis siekė 25 varstus. 1896–1897 m. pastatytas stoties pastatas ir vandens bokštas.^[3]

Kairiajame Nemuno krante įrengtą karinę stotį su Kauno keleivių stotimi jungė metalinis Kauno geležinkelio tiltas. 1912 m. papildomai nutiesta dar 100 varstų geležinkelio. Pagrindinė Kauno tvirtovės geležinkelio tinklo paskirtis buvo baterijų apginklavimas ir aprūpinimas šaudmenimis mobilizacijos metu, taip pat visų būtinų pervežimų vykdymas aktyvios gynybos metu.

Stotyje buvo 3 platformos – krovininė, karinė ir šaudmenų.^[4] Netoliese buvo įsikūrusios siaurųjų geležinkelių dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami siaurieji garvežiai, statomi keleiviniai ir prekiniai vagonai.^[5]

XX a. pradžioje nutiestas geležinkelio atšaka su rampa grūdams pakrauti. Taikos metu šis geležinkelio tinklas buvo nenaudojamas, statybos darbams naudotas kilnojamasis geležinkelis. XX a. bėgiai pakeisti iš siaurųjų į standartinius. 2023 m. stoties kompleksas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą.^[6]

Žemoji Freda: kompleksinės urbanistinės gairės teritorijai vystyti. Kaunas, Mash Studio, 2022.
Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 40
Kai Kaune dar puškavo „kukuška“. 2022-05-21 iš Wayback Machine projekto. Kvb.lt (archyvuota 2022-05-21).
Vladimir Orlov. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915 m. – Kaunas, Arx Baltica, 2007. ISBN 978-9955-638-97-1 // psl. 45
Eugenijus Rūkas. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m.“ Kauno istorijos metraštis, 1998, [Nr. 1], psl. 132-146
„Objekto Nr. 48188 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[1] Žemoji Freda: kompleksinės urbanistinės gairės teritorijai vystyti. Kaunas, Mash Studio, 2022.

[2] Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 40

[3] Kai Kaune dar puškavo „kukuška“. 2022-05-21 iš Wayback Machine projekto. Kvb.lt (archyvuota 2022-05-21).

[4] Vladimir Orlov. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915 m. – Kaunas, Arx Baltica, 2007. ISBN 978-9955-638-97-1 // psl. 45

[5] Eugenijus Rūkas. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m.“ Kauno istorijos metraštis, 1998, [Nr. 1], psl. 132-146

[6] „Objekto Nr. 48188 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]