Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kamakura laikotarpis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kamakura laikotarpis (鎌倉時代 Kamakura jidai, 1185–1333 m.) – Japonijos istorijos laikotarpis, kurio metu šalį valdė Kamakuros šiogūnatas, kurį 1192 m. oficialiai įkūrė Kamakuroje Minamoto no Joritomo. Laikotarpis pasibaigė, kai 1333 m. laikinai atkūrė imperatoriaus valdžią su , ir pagalba.
| Japonijos istorija |
| Džiomon laikotarpis |
| Jajoi laikotarpis |
| Kofun laikotarpis |
| Asuka laikotarpis |
| Nara laikotarpis |
| Heian laikotarpis |
| Kamakura laikotarpis |
| Muromači laikotarpis |
| Momojama laikotarpis |
| Edo laikotarpis |
| Meidži laikotarpis |
| Taišio laikotarpis |
| Šiova laikotarpis |
| Heisei laikotarpis |
| Reiva laikotarpis |
| Susiję istorijos: |
| Riūkiū istorija, |
Šiogūnatas ir Hōdžō regentystė
Kamakura laikotarpiu įvyko perėjimas į žeme pagrįstą ekonomiką, o karinė galia susikoncentravo specializuotoje karių klasėje. Ponai reikalavo vasalų ištikimybės, o už tai duodavo žemės. Tos žemės savininkai turėjo vietinę karinę valdžią.
Kai Minamoto no Joritomo įsitvirtino valdžioje, vyriausybę įkurdino savo šeimos namuose Kamakuroje. Savo valdžią jis vadino bakufu (幕府, palapinės valdymas), bet kadangi imperatorius jam buvo suteikęs senovės aukštą karinį titulą Seii Tai-shōgun, jo valdžia vakarų literatūroje dažnai vadinama šiogūnatu. Joritomo valdė remdamasis pavyzdžiu, turėjo administracinę tarybą (政所), vasalų tarybą () ir tyrimo tarybą (侍所). Konfiskavęs žemės plotus vakarų ir centrinėje Japonijoje, Joritomo paskyrė prievaizdus () jiems tvarkyti ir policininkus () provincijoms. Kaip šiogūnas, Joritomo buvo abiejų grupių aukščiausias viršininkas. Tačiau Kamakura šiogūnatas neapėmė visos Japonijos, nors jis kontroliavo didelius žemės plotus, buvo stiprus pasipriešinimas prievaizdams. Režimas kariavo su , bet niekada kariniu požiūriu visiškai nevaldė nei šiaurės, nei vakarų. Bet Joritomo 1189 m. nugalėjo ir šimtmetį trukęs šiaurės klestėjimas baigėsi. Senieji rūmai Kiote, vis dar valdė žemes jų jurisdikcijoje, o karinės šeimos šliejosi prie Kamakuros.
Nepaisant geros pradžios, Joritomo nesugebėjo užtikrinti savo šeimos ilgo valdymo. Vidiniai nesutarimai ilgai buvo Minamoto šeimoje, bet Joritomo atsikratė svarbiausių priešininkų. Kai jis staiga mirė 1199 m., jo sūnus tapo šiogūnu ir šeimos galva, bet jis nesugebėjo suvaldyti rytinių karių šeimų. XIII a. pradžioje iš , Taira šeimos, buvusios Minamoto sąjungininke 1180 m., šakos įkūrė šiogūnui regentystę. Regentas vadinosi , bet vėliau buvo sukurti panašūs titulai ir . Regentas dažnai turėjo visus tris titulus. Valdant Hōdžō šiogūnas visiškai prarado galią.
Tarp Kioto ir Kakakuros atsirado nesutarimų, 1221 m. sukėlusių tarp atsiskyrusio ir antro regento . Regentas lengvai laimėjo karą ir šiogūnatas pradėjo kontroliuoti imperatoriškuosius rūmus. Šiogūnato policininkai įgijo daugiau civilinių galių, o rūmai buvo priversti gauti šiogūno sutikimą visiems veiksmams. Nors rūmai prarado politinę galią, išlaikė žemės plotus.
Hōdžō regentystės laikais buvo pasiekta keletas administracinių pasiekimų. 1225 m. trečiasis regentas įkūrė Valstybės tarybą, leisdamas kitiems kariniams autoritetams juridiniu ir administraciniu požiūriu pasireikšti Kamakuroje. Ši taryba buvo geras kolektyvinės lyderystės pavyzdys. Patvirtinus karinį teisės kodeksą 1232 m., matėsi perėjimas nuo rūmų į karinę visuomenę. Kai Kiotas rėmėsi 500 metų senumo Konfucianizmo principais, naujas kodeksas prisilaikė įstatymo raidės, pabrėžė policininkų ir prievaizdų pareigas, pateikė būdus spręsti žemės ginčus, bei nustatė valdžios paveldėjimą. Jis buvo aiškus ir trumpas, nustatė bausmes už jo straipsnių pažeidimus ir galiojo 635 metus.
Mongolų invazija
Mongolų įsiveržimo sustabdymas labai svarbus įvykis Japonijos istorijoje. Japonijos ryšiai su Kinija nutrūko IX a. viduryje dėl Tang dinastijos nuosmukio ir uždaros Hejan rūmų politikos. Kai kurie prekybiniai ryšiai su pietų Song dinastija išliko, bet dėl jūros tapo nesaugios. Kai šiogūnatas nesidomėjo užsienio reikalais ir įgnoravo ryšius su Kinija ir Kogurio karalyste, 1268 m. atėjo žinia apie naują mongolų režimą Pekine. Jo lyderis Kublai chanas reikalavo, kad japonai mokėtų duoklę Juan dinastijai ir grasino represijomis jei jie atsisakys. Neįpratęs prie tokio tono Kiotas pareiškė apie Japonijos imperatoriaus dievišką kilmę, atmetė mongolų reikalavimus, išvijo korėjiečių pasiuntinius ir pradėjo ruoštis gynybai.
Po grasinimų mongolai pirmąkart įsiveržė 1274 m. Daugiau nei 600 laivų gabeno 23 tūkst. mongolų, kinų ir korėjiečių karių, ginkluotų katapultomis, lankais ir strėlėmis. Kovoje šie kariai grupavosi į glaustas eiles, o samurajai mėgo kautis vienas prieš vieną. Vietinės japonų pajėgos Hakatoje apsigynė vieną dieną nuo stipresnių pajėgų iš žemyno, o po to mongolus sunaikino staiga kilęs taifūnas. Kublai chanas suprato, kad dėl pralaimėjimo kalta gamta ir 1281 m. surengė antrą invaziją. Po septynių savaičių kovos šiaurės Kiūšiū, kol taifūnas vėl sunaikino mongolų laivyną.
Nors šintoizmo žyniai manė, kad už pergalę prieš mongolus reikia dėkoti "Dieviškam vėjui" (kamikadzė), invazija padarė didelį įspūdį šiogūnato lyderiams. Japonijoje sustiprėjo kinų baimė. Tačiau pergalė japonų kariams suteikė savo pranašumo jausmą, kuris išliko iki 1945 m. Kariai buvo taip pat įtikinti, kad šiogūnatas yra geriausia valdymo forma.
Mongolų invazija buvo nuostolis ekonomikai, kad būtų pasiruošta naujiems antpuoliams buvo uždėti nauji mokesčiai. Kilo nepasitenkinimas tarp tų, kurie tikėjosi atlygio už pagalbą kovoje su mongolais. Kadangi nebuvo duota žemės, išaugo mokesčiai ir gynybos išlaidos, šiogūnatas nusilpo. Be to dėl paveldėjimo šeimos žemės buvo dalinamos ir žemės savininkai turi vis dažniau skolintis pinigų. Roninų gaujos irgi kėlė grėsmę šiogūnato stabilumui.
Pilietinis karas
Hōdžō šeima bandė sutramdyti chaosą, suteikdama daugiau galios įvairiems klanams. Bakufu susilpnino imperatoriaus autoritetą, leisdamas dviem imperatoriškosioms linijoms (Pietų rūmams ar jaunesniajai ir Šiaurės rūmams, kitaip vyresniajai) paeiliui užimti sostą. Metodas kelis kartus suveikė, kol sosto neužėmė iš Pietų rūmų. Naujas imperatorius bandė nuversti šiogūnatą ir jam pasipriešino savo sūnų paskirdamas įpėdiniu. 1331 m. šiogūnatas ištrėmė imperatorių, bet lojalistai, įskaitant , sukilo. Prie jų prisidėjo Ašikaga Takaudži, kurį šiogūnatas paskyrė numalšinti sukilimą. Tuo metu vienas iš rytų karo vadų Nitta Jošisada irgi sukilo ir šiogūnatas subyrėjo.
Po pergalės Go-Daigo bandė atkurti imperatoriaus valdžią ir konfucionistinę praktiką. Šių reformų laikotarpis vadinamas , kai rūmų didikams buvo stengiamasi suteikti daugiau valdžios nei kariams. Tačiau tiesa buvo ta, kad sukilėliai norėjo atsikratyti Hōdžō šeimos, o ne paremti imperatorių. Ašikaga Takaudži susidėjo su Šiaurės rūmais pilietiniame kare prieš Pietų rūmus ir imperatorių Go-Daigo. Karas tarp rūmų truko 1336-1392 m. Karo pradžioje Go-Daigo buvo išvytas iš Kioto ir imperatoriumi tapo Šiaurės rūmų atstovas, pats Ašikaga Takaudži pradėjo naują šiogūnų liniją.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kamakura laikotarpis, Kas yra Kamakura laikotarpis? Ką reiškia Kamakura laikotarpis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kamakura laikotarpis 鎌倉時代 Kamakura jidai 1185 1333 m Japonijos istorijos laikotarpis kurio metu salį valde Kamakuros siogunatas kurį 1192 m oficialiai įkure Kamakuroje Minamoto no Joritomo Laikotarpis pasibaige kai 1333 m laikinai atkure imperatoriaus valdzia su ir pagalba Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Siogunatas ir Hōdzō regentysteKamakura laikotarpiu įvyko perejimas į zeme pagrįsta ekonomika o karine galia susikoncentravo specializuotoje kariu klaseje Ponai reikalavo vasalu istikimybes o uz tai duodavo zemes Tos zemes savininkai turejo vietine karine valdzia Japonu medinis statula is XIV a Kamakura laikotarpis Kai Minamoto no Joritomo įsitvirtino valdzioje vyriausybe įkurdino savo seimos namuose Kamakuroje Savo valdzia jis vadino bakufu 幕府 palapines valdymas bet kadangi imperatorius jam buvo suteikes senoves auksta karinį titula Seii Tai shōgun jo valdzia vakaru literaturoje daznai vadinama siogunatu Joritomo valde remdamasis pavyzdziu turejo administracine taryba 政所 vasalu taryba ir tyrimo taryba 侍所 Konfiskaves zemes plotus vakaru ir centrineje Japonijoje Joritomo paskyre prievaizdus jiems tvarkyti ir policininkus provincijoms Kaip siogunas Joritomo buvo abieju grupiu auksciausias virsininkas Taciau Kamakura siogunatas neapeme visos Japonijos nors jis kontroliavo didelius zemes plotus buvo stiprus pasipriesinimas prievaizdams Rezimas kariavo su bet niekada kariniu poziuriu visiskai nevalde nei siaures nei vakaru Bet Joritomo 1189 m nugalejo ir simtmetį trukes siaures klestejimas baigesi Senieji rumai Kiote vis dar valde zemes ju jurisdikcijoje o karines seimos sliejosi prie Kamakuros Nepaisant geros pradzios Joritomo nesugebejo uztikrinti savo seimos ilgo valdymo Vidiniai nesutarimai ilgai buvo Minamoto seimoje bet Joritomo atsikrate svarbiausiu priesininku Kai jis staiga mire 1199 m jo sunus tapo siogunu ir seimos galva bet jis nesugebejo suvaldyti rytiniu kariu seimu XIII a pradzioje is Taira seimos buvusios Minamoto sajungininke 1180 m sakos įkure siogunui regentyste Regentas vadinosi bet veliau buvo sukurti panasus titulai ir Regentas daznai turejo visus tris titulus Valdant Hōdzō siogunas visiskai prarado galia Tarp Kioto ir Kakakuros atsirado nesutarimu 1221 m sukelusiu tarp atsiskyrusio ir antro regento Regentas lengvai laimejo kara ir siogunatas pradejo kontroliuoti imperatoriskuosius rumus Siogunato policininkai įgijo daugiau civiliniu galiu o rumai buvo priversti gauti sioguno sutikima visiems veiksmams Nors rumai prarado politine galia islaike zemes plotus Hōdzō regentystes laikais buvo pasiekta keletas administraciniu pasiekimu 1225 m treciasis regentas įkure Valstybes taryba leisdamas kitiems kariniams autoritetams juridiniu ir administraciniu poziuriu pasireiksti Kamakuroje Si taryba buvo geras kolektyvines lyderystes pavyzdys Patvirtinus karinį teises kodeksa 1232 m matesi perejimas nuo rumu į karine visuomene Kai Kiotas remesi 500 metu senumo Konfucianizmo principais naujas kodeksas prisilaike įstatymo raides pabreze policininku ir prievaizdu pareigas pateike budus spresti zemes gincus bei nustate valdzios paveldejima Jis buvo aiskus ir trumpas nustate bausmes uz jo straipsniu pazeidimus ir galiojo 635 metus Mongolu invazijaMongolu įsiverzimo sustabdymas labai svarbus įvykis Japonijos istorijoje Japonijos rysiai su Kinija nutruko IX a viduryje del Tang dinastijos nuosmukio ir uzdaros Hejan rumu politikos Kai kurie prekybiniai rysiai su pietu Song dinastija isliko bet del juros tapo nesaugios Kai siogunatas nesidomejo uzsienio reikalais ir įgnoravo rysius su Kinija ir Kogurio karalyste 1268 m atejo zinia apie nauja mongolu rezima Pekine Jo lyderis Kublai chanas reikalavo kad japonai moketu duokle Juan dinastijai ir grasino represijomis jei jie atsisakys Neįprates prie tokio tono Kiotas pareiske apie Japonijos imperatoriaus dieviska kilme atmete mongolu reikalavimus isvijo korejieciu pasiuntinius ir pradejo ruostis gynybai Japonu samurajai lipa į mongolu laivus 1281 m Po grasinimu mongolai pirmakart įsiverze 1274 m Daugiau nei 600 laivu gabeno 23 tukst mongolu kinu ir korejieciu kariu ginkluotu katapultomis lankais ir strelemis Kovoje sie kariai grupavosi į glaustas eiles o samurajai mego kautis vienas pries viena Vietines japonu pajegos Hakatoje apsigyne viena diena nuo stipresniu pajegu is zemyno o po to mongolus sunaikino staiga kiles taifunas Kublai chanas suprato kad del pralaimejimo kalta gamta ir 1281 m surenge antra invazija Po septyniu savaiciu kovos siaures Kiusiu kol taifunas vel sunaikino mongolu laivyna Nors sintoizmo zyniai mane kad uz pergale pries mongolus reikia dekoti Dieviskam vejui kamikadze invazija padare didelį įspudį siogunato lyderiams Japonijoje sustiprejo kinu baime Taciau pergale japonu kariams suteike savo pranasumo jausma kuris isliko iki 1945 m Kariai buvo taip pat įtikinti kad siogunatas yra geriausia valdymo forma Mongolu invazija buvo nuostolis ekonomikai kad butu pasiruosta naujiems antpuoliams buvo uzdeti nauji mokesciai Kilo nepasitenkinimas tarp tu kurie tikejosi atlygio uz pagalba kovoje su mongolais Kadangi nebuvo duota zemes isaugo mokesciai ir gynybos islaidos siogunatas nusilpo Be to del paveldejimo seimos zemes buvo dalinamos ir zemes savininkai turi vis dazniau skolintis pinigu Roninu gaujos irgi kele gresme siogunato stabilumui Pilietinis karasHōdzō seima bande sutramdyti chaosa suteikdama daugiau galios įvairiems klanams Bakufu susilpnino imperatoriaus autoriteta leisdamas dviem imperatoriskosioms linijoms Pietu rumams ar jaunesniajai ir Siaures rumams kitaip vyresniajai paeiliui uzimti sosta Metodas kelis kartus suveike kol sosto neuzeme is Pietu rumu Naujas imperatorius bande nuversti siogunata ir jam pasipriesino savo sunu paskirdamas įpediniu 1331 m siogunatas istreme imperatoriu bet lojalistai įskaitant sukilo Prie ju prisidejo Asikaga Takaudzi kurį siogunatas paskyre numalsinti sukilima Tuo metu vienas is rytu karo vadu Nitta Josisada irgi sukilo ir siogunatas subyrejo Po pergales Go Daigo bande atkurti imperatoriaus valdzia ir konfucionistine praktika Siu reformu laikotarpis vadinamas kai rumu didikams buvo stengiamasi suteikti daugiau valdzios nei kariams Taciau tiesa buvo ta kad sukileliai norejo atsikratyti Hōdzō seimos o ne paremti imperatoriu Asikaga Takaudzi susidejo su Siaures rumais pilietiniame kare pries Pietu rumus ir imperatoriu Go Daigo Karas tarp rumu truko 1336 1392 m Karo pradzioje Go Daigo buvo isvytas is Kioto ir imperatoriumi tapo Siaures rumu atstovas pats Asikaga Takaudzi pradejo nauja siogunu linija