Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Asuka laikotarpis

  • Pagrindinis puslapis
  • Asuka laikotarpis
Asuka laikotarpis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Asuka laikotarpis (飛鳥時代 asuka jidai) – Japonijos istorijos periodas 538–710 m. e. m., kai sostinė buvo lygumoje, netoli Naros. Jis truko nuo VI a. vidurio iki VIII a. pradžios, nors iš dalies dengia ankstesnį Kofun laikotarpį. Šis laikotarpis yra išskiriamas, nes jo metu šalis pakeitė pavadinimą iš Wa (倭) į Nippon (日本). Vardas duotas pagal Asukos regioną, esantį šiuolaikinės Naros prefektūros centre, kur tuo laikotarpiu išdygo daugybė laikinų sostinių.

Japonijos istorija
Džiomon laikotarpis
Jajoi laikotarpis
Kofun laikotarpis
Asuka laikotarpis
Nara laikotarpis
Heian laikotarpis
Kamakura laikotarpis
Muromači laikotarpis
Momojama laikotarpis
Edo laikotarpis
Meidži laikotarpis
Taišio laikotarpis
Šiova laikotarpis
Heisei laikotarpis
Reiva laikotarpis
Susiję istorijos:
Riūkiū istorija,

Per Asuka laikotarpį Japonija smarkiai pasikeitė. Budizmo atėjimas sukėlė žymių pasikeitimų visuomenėje, taip pat paveikė Jamato vyriausybę. Asuka laikotarpis taip pat žinomas dėl žymių meno, socialinių ir politinių pasikeitimų, kurių priežastys slypi vėlyvajame Kofun laikotarpyje.

Mene pavadinimas dažnai nusako Asuka laikotarpio meną. Šis terminas kilo iš garsaus skulptoriaus Kuratsukuri Tori, kinų imigranto Shiba Tatto anūko vardo. Tori stilius pagrįstas šiaurės Wei stilium iš Kinijos.

Pavadinimas

Terminas „Asuka laikotarpis“ atsirado periodo Japonijos architektūros istorijoje apibūdinimui. Jis buvo pasiūlytas Sekino Tadasu (関野貞) ir Okakura Kakuzo (岡倉覚三) apie 1900 metus. Sekino nurodė, kad Asuka laikotarpis baigėsi su Taika reforma 646 metais, bet Okakura teigė, kad jis baigiasi kai sostinė perkeliama į Heidžio (Heijo) rūmus – Narą. Nors istorikai sutinka su Okakuros nurodyta data, meno ir architektūros tyrinėtojai naudojasi Sekino data ir po to atėjusį laikotarpį vadina Hakuho periodu (白鳳時代 hakuhō jidai).

Jamato valstybė

Jamato valstybė, atsiradusi vėlyvajame V a., pasižymėjo galingais klanais. Kiekvienam klanui vadovavo patriarchas, atliekantis šventus klano kami (神) ritualus tam, kad užtikrintų ilgalaikę klano gerovę. Klano nariai buvo aristokratai ir karališkoji linija, kontroliuojanti Jamato rūmus, esančius piramidės viršūnėje. Ši vietinė valdžia iškilo iki imperijos dinastijos Asuka laikotarpio pradžioje.

Faktinė Jamato valdymo pradžia diskutuotina. Japonijoje manoma, jog tao Kofun laikotarpio pabaiga arba Asuka laikotarpio pradžia.

Asuka laikotarpis, kaip Jamato laikotarpio(大和時代 Yamato - jidai) dalis, yra pirmasis Japonijos istorijos laikotarpis, kai japonų imperijos rūmai valdė santykinai neginčytinai iki šių dienų Naros prefektūros, tada žinomos kaip Jamato žemė.

, susitelkę Asukos regione, savo valdžia darė didžiulę įtaką Kiošio ir Hošio klanams, suteikdami klanų lyderiams paveldimuosius titulus. Jamato vardas tapo visos Japonijos sinonimu, kai jo vadovai užvaldė klanus ir įgijo derlingas žemes. Pagal Kinijos modelį (įskaitant kinų rašytinės kalbos pasisavinimą) jie išvystė centrinę administraciją, o imperatoriškaisiais rūmais rūpinosi klanų vadai, nors sostinės tuomet dar nebuvo. VII a. vidury derlingos žemės išaugo į žymią valstybinę valdą, subjektą centrinei valdžiai. Pagrindinis administracinės Gokishichidō (五畿七道) sistemos vienetas buvo 道 do. Visuomenė buvo organizuota į grupes pagal profesiją. Dauguma žmonių tapo žemdirbiais, kiti - žvejais, audėjais, puodžiais, menininkais, ginklakaliais, ritualų atlikėjais.

Jamato rūmai palaikė nuolatinį ryšį su Gajos konfederacija iš Korėjos pusiasalio (japoniškai vadinams Mimana 任那). Kofun kapuose rasta archeologinių įrodymų, vaizduojančių nupieštų kilmingųjų panašumą pagal formą mene ir aprangoje. Antras šaltinis yra . Tam tikrą laiką, daugelis Japonijos istorikų manė, kad Gaja buvo Jamato valstybės kolonija, bet dabar ši teorija atmetama. Tikėtina, kad tam tikrą laiką visos Korėjos valstybės ir Japonija mokėjo duoklę Kinijos Sui ir Tangų dinastijoms.

Soga klanas ir Šotoku Taiši

Soga klanas (蘇我氏 Soga - shi) susigiminiavo su imperatoriška šeima ir 587 metais Umako Soga, Soga klano vadas, buvo pakankamai galingas paskirti sūnėną imperatoriumi, vėliau nužudyti ir pakeisti imperatore Suiko (valdė 593-628 m.). Ši, pirma iš aštuonių vienvaldžių moterų imperatorių, buvo nominali valdovė Umako ir princo regento (574-622 m.) rankose. Šiotoku, pripažįstamas kaip žymus reformų laikotarpio intelektualas, buvo pasišventęs budistas ir gerai skaitė kinų literatūrą. Tam įtakos turėjo Konfucijaus principai, įskaitant Dangaus mandatą, kuris tvirtino, kad vienvaldis valdovas valdo su aukštesnių jėgų valia. Šiotoku pastangomis Konfucijaus rangų ir etiketo sistema buvo įtvirtinta, kaip ir jo septyniolikos straipsnių konstitucija (憲法十七条 Kenpō jushichijō) nurodanti būdus kaip suteikti harmoniją chaotiškai visuomenei. Be to jis pasisavino kinų kalendorių, išplėtojo prekybos kelių tinklą (anksčiau minėtas Gokishichidō), pastatė daugybę budizmo šventyklų, surinko rūmų kronikas, siuntė studentus į Kiniją mokytis Budizmo ir Konfucionizmo ir nusiuntė Imoko Ono į Kiniją kaip pasiuntinį.

Daug pasiuntinių, šventikų ir studentų nusiųsta oficialioms misijoms į Kiniją VII a. Kai kurie liko dvidešimčiai metų ir daugiau, didžioji dalis sugrįžusių tapo garsiais reformatoriais. Tokių studentų siuntimas mokytis kinų politinės sistemos labai skyrėsi nuo Kofun laikotarpio pasiuntinių, kurie buvo siunčiami karalių patvirtinti valdas.

Kitas skirtumas nuo V a. penkių Wa karalių buvo pagarba ir pripažinimas, kurio Asukos periodo metu Jamato valstybė reikalavo iš Kinijos. Šiotoku labai įžeidė kinus, siekdamas lygybės su kinu imperatoriumi, kai pasirašė oficialią korenspondenciją „Nuo Dangaus Sūnaus Kylančios Saulės Šalyje Dangaus Sūnui Besileidžiančios Saulės Šalyje“. Kai kurie įrodinėja, kad drąsus Šiotoku žingsnis sukėlė precedentą: Japonija niekada vėliau nebepripažino žemesnės padėties santykiuose su Kinija. Bet yra istorinių įrašų neigiančių tokią nuomonę. Tokių santykių pasekmė: to laikotarpio Jamato valstybė negavo iš Kinijos dinastijų jokio titulo, nors mokėjo duoklę (有貢無封 yūkō-mufū). Kinų požiūriu, Japonijos pozicija buvo nužeminta lyginant su ankstesniais laikotarpiais, kai Japonija gaudavo titulus. Iš kitos pusės, Japonija susilpnino politinius santykius su Kinija ir todėl sukūrė išskirtinius kultūrinius ir intelektualinius santykius.

Taika Reforma ir ricurio sistema

Taika reforma

Praėjus maždaug dvidešimčiai metų po Šiotoku Taiši (622 m.), Umako Soga (626 m.) ir imperatorės Suiko (628 m.) mirčių, rūmų intrigos dėl valdžios sutelkė rūmus į kovą prieš Soga klano vienvaldystę 645 m. Maištui vadovavo princas Oe Naka (中大兄皇子 Naka no Ōe no Ōji) ir Kamatari Nakatomi (中臣鎌足) (vėliau vadinamas Kamatari Fujiwara), kurie atėmė iš Soga klano rūmų kontrolę ir įvedė Taika reformą (大化の改新 Taika no Kaishin). Laikotarpis trukęs 645-649 metais, pavadintas Taika, kas reiškia „didieji pokyčiai“. Maištas Taika reformos pradžioje dažnai vadinamas Iši incidentu (乙巳の変 Isshi no hen) pagal kinų zodiako metus, kuriais įvyko maištas.

Nors neturėdama legalaus pagrindo, Taika reforma sukėlė daugybė pasikeitimų įtvirtinusių socialinę, iždo ir administracinę sistemą, buvusią nuo VII iki X a. ir vadinamą ricurio (ritsuryō 律令) systema. Ritsu (律) buvo baudžiamosios teisės kodeksas, o ryō (令) – administracinis kodeksas. Kartu šie terminai apibūdina paveldimos valdžios sistemą, pagrįsta sudėtinga teisine sistema, atsiradusia po Taika reformos.

Taika reforma, įtakota kinų praktikos, prasidėjo žemės perskirstymų, siekiant padaryti galą galingiems klanams ir jų įtakai visuomenei. Kas buvo vadinama „privačiomis žemėm ir privačiais žmonėmis“, tavo „viešomis žemėm ir viešais žmonėmis“, kai rūmai siekė įtvirtinti valdžią visoje Japonijoje ir padaryti visus žmones tiesioginiais sosto subjektais. Žemė tapo nebepaveldima, bet grįždavo valstybei po savininko mirties. Mokesčiai buvo renkami už derlių, šilką, medvilnę, siūlius ir kitus produktus. Įvestas darbo mokestis kariuomenei išlaikyti ir viešiesiems darbams atlikti. Paveldimi klanų vadų titulai buvo panaikinti ir paskirti trys ministrai patarti sostui:

  • Ministras kairėje (左大臣 Sa - daijin)
  • Ministras dešinėje (右大臣 U-daijin)
  • Karalystės kancleris (太政大臣 Daijō-daijin)

Šalis buvo padalintą į provincijas, valdomas rūmų paskirtų gubernatorių. Provincijos buvo smulkiau padalintos į rajonus ir kaimus.

Oe Naka įgijo kronprinco titulą, o Kamatari gavo naują šeimos vardą Fudživara (藤原), pripažįstantį jo nuopelnus imperatoriškajai šeimai. Kamatari Fudživara tapo pirmuoju imperatoriumi iš ilgos rūmų aristokratų linijos. Kitas ilgai trukęs pasikeitimas buvo Nihon (日本) ar kartais Dai Nippon („Didžioji Japonija“) pavadinimo vartojimas diplomatiniuose dokumentuose ir kronikose. 662 metais, po Oe Nakos dėdės ir motinos valdymo, į sostą žengė kaip , pasiimdamas papildomą titulą (天皇 Tennō). Naujas titulas turėjo pagerinti Jamato klanų įvaizdį ir pabrėžti dieviškas imperatoriškosios šeimos šaknis viltį iškelti jį virš politinių rietenų, tokių kaip sukeltųjų Soga klano. Tačiau kova tarp imperatoriaus sūnaus ir brolio šeimos viduje išliko. Brolis, valdęs vėliau kaip , įtvirtino Tendži reformas ir valstybės galią imperatoriaus rūmuose.

Keletas moterų imperatorių valdė nuo V iki VII a., bet nuo 770 metų paveldėti sostą galėjo tik vyrai, paprastai tėvas jį užleisdavo sūnui, bet pasitaikydavo, kad sostas atitekdavo dėdei ar broliui.

Ricurio sistema

Ricurio sistema buvo sudaryta per kelias pakopas. Omi kodeksas, pavadintas pagal imperatoriaus Tendži rūmų vietą provincijoje, buvo baigtas 668 metais. Po to imperatorė Džito paskelbė Asuka Kijomihara kodeksą, pavadintą pagal imperatoriaus Temmu vėlyvųjų rūmų vietą. Ricurio sistema buvo dar labiau įtvirtinta 701 metais paskelbus Taiho kodeksą, kuris neskaitant kelių pakeitimų ir pažeminimo iki ceremoninių funkcijų, galiojo iki 1868 metų. Nors Ritsu buvo paimtas iš kinų sistemos, Ryo yra vietinės kilmės.

Taiho kodeksas suteikė Konfucijaus modelio bausmių nuostatą ("geriau švelnios bausmės nei griežtos") ir kinišką centralizuotą administraciją per Ceremonijų departamentą, Jingi - kan (神祇官), skirtą Šinto ir rūmų apeigoms, ir Valstybės departamentą, Daijō-kan (太政官), su aštuoniomis ministerijomis (centrinės administracijos, ceremonijų, vidaus reikalų, imperatoriškojo namų ūkio, teisingumo, karo reikalų, žmonių reikalų ir iždo). Nors kiniška viešų pareigų egzaminų sistema nebuvo įteisinta, universiteto biuras (大学寮 Daigaku-Ryō) buvo įkurtas apmokyti būsimus biurokratus pagal Konfucijaus kanoną. Tačiau tradicijos apėjo sistemą ir aristokratiška kilmė liko pagrindine sąlyga gauti aukštą postą ir titulai greitai vėl tapo paveldimi. Taiho kodeksas neleido valdovo rinkimų. Fuhito Fudživara, Kamatari Fudživaros sūnus, buvo vienas iš Taiho kodekso kūrėjų.

Pagal istorinę knygą Šioku Nihongi (續日本紀), du iš devyniolikos Taiho sudarytojų buvo kinų dvasininkai(Šoku-Šugen ir Satsu-Koukaku). Jie dalyvavo kaip lingvistai ir du kartus gavo apdovanojimą iš imperatorės Džito.

Mainai su Azijos žemynu

Nuo VII a. Jamato valstybė siuntė pasiuntinius tiesiai į Kinijos imperatoriaus rūmus, iš kurių gavo socialinę ir filosofinę struktūrą. Be to buvo perimtas kinų kalendorius ir daugelis Kinijos religinių praktikų, įskaitant konfucianizmą ir daoizmą. Princas Šotoku paskelbė naują konstituciją remdamasis Kinijos modeliu. Kofun laikotarpiu Japonijos požiūris į Kinijos kultūrą ir imigrantus iš jos buvo teigiamas. Bet Asukos laikotarpyje jis radikaliai pasikeitė - Japonija tapo nacionaline valstybe su savo kultūra ir gyventojais. Ankstesnės imigrantų bangos buvo asimiliuotos.

Torai-džin

Korėjos ir Kinijos imigrantai, natūralizuoti Japonijoje, buvo vadinami torais - džin(渡来人?). Jie perdavė Japonijai didžiąją dalį savo kultūros, kalbos, papročių bei bruožų. Su torais - džin buvo elgiamasi švelniai, nes valstybė vertino jų žinias ir kultūrą. Pagal Šinsen - šiōdžiroku (新撰姓氏録), aristokratų vardų sąrašą, Jamato imperatoriškųjų rūmų, sudarytą 815 m., trečdalis sąraše minimų kilmingų šeimų yra kilusios iš Kinijos ir Korėjos pusiasalio. 163 iš 1182 šeimų buvo iš Kinijos, ir daugiau nei 240 šeimų iš Korėjos pusiasalio (104 iš , 41 Goguryeo ir 9 iš Silos). Budizmas ir konfucianizmas turėjo didelę įtaką Japonijos filosofijai. Japonija taip pat pasisavino daugybę Kinijos technologijos ir kultūros elementų, įskaitant raštą, architektūrą ir plieno gamybos metodus. Dauguma kinų mokslininkų buvo komitetuose, kurie sukūrė kodeksus, tai turėjo didelę įtaką kuriant Japonijos teisės sistemą. Bet šie imigrantai laikomi žemesne klase Kabane sistemoje, kuri klasifikuoja įvairius rūmų klanų narius. Jie vadinami „Atai“, „Miyatsuko“, ar „Fubito“, kai valdančių klanų, tokių kaip Soga, Mononobe ir Nakatomi, nariai vadinami „Omi“ ar „Muradži“.

Budizmo atėjimas į Japoniją

538 metais karalius Seong Japonijai pristatė budizmą Japonijai. Soga klanas, kuris iškilo su imperatoriaus Kimei atėjimu į valdžią apie 531 metus, skatino budizmo įsigalėjimą ir kinų konfucianizmu paremtą valstybės modelį. Tačiau kai kurie Jamato rūmų nariai (pvz.: Nakatomi šeima, atsakinga už šintoizmo ritualų atlikimą rūmuose ir Mononobe, karių klanas) priešinosi didėjančiai budizmo įtakai. Soga klanas įvedė Kinijos modeliu paremtą iždo politiką, įkūrė pirmą nacionalinį iždą ir Korėjos pusiasalio karalystes labiau laikė prekybos partneriais nei užpuolimo objektu. Nesutarimas tarp Soga ir Nakatomi bei Mononobe klanų tęsėsi ilgiau nei šimtą metų, kuomet Soga klanas laikinai dominavo. Per Taika reformą buvo paskelbtas Laidojimo Supaprastinimo Ediktas ir didieji kofun (pilkapiai) buvo uždrausti. Ediktas taip pat nurodė kofun dydį ir formą pagal klases. Todėl vėlyvesnieji kofun, nors it mažesni, buvo puošiami įmantriomis freskomis. Kofun tapimas ir puošimas rodė didėjantį budizmo ir daoizmo išplitimą tuo laikotarpiu. Takamatsuzuka Kofun ir Kitora Kofun yra labiausiai žinomi dėl sienų tapybos. Asukos laikotarpio pradžioje imperatoriškoji šeima ir šalies elitas nebesinaudojo puošniais kofun dėl įsivyravusio budizmo, kuris itin pabrėžė gyvenimo laikinumą. Paprasti žmonės ir provincijų elitas jį naudojo iki VII a. pabaigos. Paprasti, bet saviti kapai, buvo naudojami ir vėlyvesniu laikotarpiu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 08 Lie, 2025 / 01:25

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Asuka laikotarpis, Kas yra Asuka laikotarpis? Ką reiškia Asuka laikotarpis?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Asuka laikotarpis 飛鳥時代 asuka jidai Japonijos istorijos periodas 538 710 m e m kai sostine buvo lygumoje netoli Naros Jis truko nuo VI a vidurio iki VIII a pradzios nors is dalies dengia ankstesnį Kofun laikotarpį Sis laikotarpis yra isskiriamas nes jo metu salis pakeite pavadinima is Wa 倭 į Nippon 日本 Vardas duotas pagal Asukos regiona esantį siuolaikines Naros prefekturos centre kur tuo laikotarpiu isdygo daugybe laikinu sostiniu Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Per Asuka laikotarpį Japonija smarkiai pasikeite Budizmo atejimas sukele zymiu pasikeitimu visuomeneje taip pat paveike Jamato vyriausybe Asuka laikotarpis taip pat zinomas del zymiu meno socialiniu ir politiniu pasikeitimu kuriu priezastys slypi velyvajame Kofun laikotarpyje Mene pavadinimas daznai nusako Asuka laikotarpio mena Sis terminas kilo is garsaus skulptoriaus Kuratsukuri Tori kinu imigranto Shiba Tatto anuko vardo Tori stilius pagrįstas siaures Wei stilium is Kinijos PavadinimasTerminas Asuka laikotarpis atsirado periodo Japonijos architekturos istorijoje apibudinimui Jis buvo pasiulytas Sekino Tadasu 関野貞 ir Okakura Kakuzo 岡倉覚三 apie 1900 metus Sekino nurode kad Asuka laikotarpis baigesi su Taika reforma 646 metais bet Okakura teige kad jis baigiasi kai sostine perkeliama į Heidzio Heijo rumus Nara Nors istorikai sutinka su Okakuros nurodyta data meno ir architekturos tyrinetojai naudojasi Sekino data ir po to atejusį laikotarpį vadina Hakuho periodu 白鳳時代 hakuhō jidai Jamato valstybeJamato valstybe atsiradusi velyvajame V a pasizymejo galingais klanais Kiekvienam klanui vadovavo patriarchas atliekantis sventus klano kami 神 ritualus tam kad uztikrintu ilgalaike klano gerove Klano nariai buvo aristokratai ir karaliskoji linija kontroliuojanti Jamato rumus esancius piramides virsuneje Si vietine valdzia iskilo iki imperijos dinastijos Asuka laikotarpio pradzioje Faktine Jamato valdymo pradzia diskutuotina Japonijoje manoma jog tao Kofun laikotarpio pabaiga arba Asuka laikotarpio pradzia Asuka laikotarpis kaip Jamato laikotarpio 大和時代 Yamato jidai dalis yra pirmasis Japonijos istorijos laikotarpis kai japonu imperijos rumai valde santykinai negincytinai iki siu dienu Naros prefekturos tada zinomos kaip Jamato zeme susitelke Asukos regione savo valdzia dare didziule įtaka Kiosio ir Hosio klanams suteikdami klanu lyderiams paveldimuosius titulus Jamato vardas tapo visos Japonijos sinonimu kai jo vadovai uzvalde klanus ir įgijo derlingas zemes Pagal Kinijos modelį įskaitant kinu rasytines kalbos pasisavinima jie isvyste centrine administracija o imperatoriskaisiais rumais rupinosi klanu vadai nors sostines tuomet dar nebuvo VII a vidury derlingos zemes isaugo į zymia valstybine valda subjekta centrinei valdziai Pagrindinis administracines Gokishichidō 五畿七道 sistemos vienetas buvo 道 do Visuomene buvo organizuota į grupes pagal profesija Dauguma zmoniu tapo zemdirbiais kiti zvejais audejais puodziais menininkais ginklakaliais ritualu atlikejais Jamato rumai palaike nuolatinį rysį su Gajos konfederacija is Korejos pusiasalio japoniskai vadinams Mimana 任那 Kofun kapuose rasta archeologiniu įrodymu vaizduojanciu nupiestu kilminguju panasuma pagal forma mene ir aprangoje Antras saltinis yra Tam tikra laika daugelis Japonijos istoriku mane kad Gaja buvo Jamato valstybes kolonija bet dabar si teorija atmetama Tiketina kad tam tikra laika visos Korejos valstybes ir Japonija mokejo duokle Kinijos Sui ir Tangu dinastijoms Soga klanas ir Sotoku TaisiSoga klanas 蘇我氏 Soga shi susigiminiavo su imperatoriska seima ir 587 metais Umako Soga Soga klano vadas buvo pakankamai galingas paskirti sunena imperatoriumi veliau nuzudyti ir pakeisti imperatore Suiko valde 593 628 m Si pirma is astuoniu vienvaldziu moteru imperatoriu buvo nominali valdove Umako ir princo regento 574 622 m rankose Siotoku pripazįstamas kaip zymus reformu laikotarpio intelektualas buvo pasisventes budistas ir gerai skaite kinu literatura Tam įtakos turejo Konfucijaus principai įskaitant Dangaus mandata kuris tvirtino kad vienvaldis valdovas valdo su aukstesniu jegu valia Siotoku pastangomis Konfucijaus rangu ir etiketo sistema buvo įtvirtinta kaip ir jo septyniolikos straipsniu konstitucija 憲法十七条 Kenpō jushichijō nurodanti budus kaip suteikti harmonija chaotiskai visuomenei Be to jis pasisavino kinu kalendoriu ispletojo prekybos keliu tinkla anksciau minetas Gokishichidō pastate daugybe budizmo sventyklu surinko rumu kronikas siunte studentus į Kinija mokytis Budizmo ir Konfucionizmo ir nusiunte Imoko Ono į Kinija kaip pasiuntinį Daug pasiuntiniu sventiku ir studentu nusiusta oficialioms misijoms į Kinija VII a Kai kurie liko dvidesimciai metu ir daugiau didzioji dalis sugrįzusiu tapo garsiais reformatoriais Tokiu studentu siuntimas mokytis kinu politines sistemos labai skyresi nuo Kofun laikotarpio pasiuntiniu kurie buvo siunciami karaliu patvirtinti valdas Kitas skirtumas nuo V a penkiu Wa karaliu buvo pagarba ir pripazinimas kurio Asukos periodo metu Jamato valstybe reikalavo is Kinijos Siotoku labai įzeide kinus siekdamas lygybes su kinu imperatoriumi kai pasirase oficialia korenspondencija Nuo Dangaus Sunaus Kylancios Saules Salyje Dangaus Sunui Besileidziancios Saules Salyje Kai kurie įrodineja kad drasus Siotoku zingsnis sukele precedenta Japonija niekada veliau nebepripazino zemesnes padeties santykiuose su Kinija Bet yra istoriniu įrasu neigianciu tokia nuomone Tokiu santykiu pasekme to laikotarpio Jamato valstybe negavo is Kinijos dinastiju jokio titulo nors mokejo duokle 有貢無封 yukō mufu Kinu poziuriu Japonijos pozicija buvo nuzeminta lyginant su ankstesniais laikotarpiais kai Japonija gaudavo titulus Is kitos puses Japonija susilpnino politinius santykius su Kinija ir todel sukure isskirtinius kulturinius ir intelektualinius santykius Taika Reforma ir ricurio sistemaTaika reforma Praejus mazdaug dvidesimciai metu po Siotoku Taisi 622 m Umako Soga 626 m ir imperatores Suiko 628 m mirciu rumu intrigos del valdzios sutelke rumus į kova pries Soga klano vienvaldyste 645 m Maistui vadovavo princas Oe Naka 中大兄皇子 Naka no Ōe no Ōji ir Kamatari Nakatomi 中臣鎌足 veliau vadinamas Kamatari Fujiwara kurie ateme is Soga klano rumu kontrole ir įvede Taika reforma 大化の改新 Taika no Kaishin Laikotarpis trukes 645 649 metais pavadintas Taika kas reiskia didieji pokyciai Maistas Taika reformos pradzioje daznai vadinamas Isi incidentu 乙巳の変 Isshi no hen pagal kinu zodiako metus kuriais įvyko maistas Nors neturedama legalaus pagrindo Taika reforma sukele daugybe pasikeitimu įtvirtinusiu socialine izdo ir administracine sistema buvusia nuo VII iki X a ir vadinama ricurio ritsuryō 律令 systema Ritsu 律 buvo baudziamosios teises kodeksas o ryō 令 administracinis kodeksas Kartu sie terminai apibudina paveldimos valdzios sistema pagrįsta sudetinga teisine sistema atsiradusia po Taika reformos Taika reforma įtakota kinu praktikos prasidejo zemes perskirstymu siekiant padaryti gala galingiems klanams ir ju įtakai visuomenei Kas buvo vadinama privaciomis zemem ir privaciais zmonemis tavo viesomis zemem ir viesais zmonemis kai rumai sieke įtvirtinti valdzia visoje Japonijoje ir padaryti visus zmones tiesioginiais sosto subjektais Zeme tapo nebepaveldima bet grįzdavo valstybei po savininko mirties Mokesciai buvo renkami uz derliu silka medvilne siulius ir kitus produktus Įvestas darbo mokestis kariuomenei islaikyti ir viesiesiems darbams atlikti Paveldimi klanu vadu titulai buvo panaikinti ir paskirti trys ministrai patarti sostui Ministras kaireje 左大臣 Sa daijin Ministras desineje 右大臣 U daijin Karalystes kancleris 太政大臣 Daijō daijin Salis buvo padalinta į provincijas valdomas rumu paskirtu gubernatoriu Provincijos buvo smulkiau padalintos į rajonus ir kaimus Oe Naka įgijo kronprinco titula o Kamatari gavo nauja seimos varda Fudzivara 藤原 pripazįstantį jo nuopelnus imperatoriskajai seimai Kamatari Fudzivara tapo pirmuoju imperatoriumi is ilgos rumu aristokratu linijos Kitas ilgai trukes pasikeitimas buvo Nihon 日本 ar kartais Dai Nippon Didzioji Japonija pavadinimo vartojimas diplomatiniuose dokumentuose ir kronikose 662 metais po Oe Nakos dedes ir motinos valdymo į sosta zenge kaip pasiimdamas papildoma titula 天皇 Tennō Naujas titulas turejo pagerinti Jamato klanu įvaizdį ir pabrezti dieviskas imperatoriskosios seimos saknis viltį iskelti jį virs politiniu rietenu tokiu kaip sukeltuju Soga klano Taciau kova tarp imperatoriaus sunaus ir brolio seimos viduje isliko Brolis valdes veliau kaip įtvirtino Tendzi reformas ir valstybes galia imperatoriaus rumuose Keletas moteru imperatoriu valde nuo V iki VII a bet nuo 770 metu paveldeti sosta galejo tik vyrai paprastai tevas jį uzleisdavo sunui bet pasitaikydavo kad sostas atitekdavo dedei ar broliui Ricurio sistemaRicurio sistema buvo sudaryta per kelias pakopas Omi kodeksas pavadintas pagal imperatoriaus Tendzi rumu vieta provincijoje buvo baigtas 668 metais Po to imperatore Dzito paskelbe Asuka Kijomihara kodeksa pavadinta pagal imperatoriaus Temmu velyvuju rumu vieta Ricurio sistema buvo dar labiau įtvirtinta 701 metais paskelbus Taiho kodeksa kuris neskaitant keliu pakeitimu ir pazeminimo iki ceremoniniu funkciju galiojo iki 1868 metu Nors Ritsu buvo paimtas is kinu sistemos Ryo yra vietines kilmes Taiho kodeksas suteike Konfucijaus modelio bausmiu nuostata geriau svelnios bausmes nei grieztos ir kiniska centralizuota administracija per Ceremoniju departamenta Jingi kan 神祇官 skirta Sinto ir rumu apeigoms ir Valstybes departamenta Daijō kan 太政官 su astuoniomis ministerijomis centrines administracijos ceremoniju vidaus reikalu imperatoriskojo namu ukio teisingumo karo reikalu zmoniu reikalu ir izdo Nors kiniska viesu pareigu egzaminu sistema nebuvo įteisinta universiteto biuras 大学寮 Daigaku Ryō buvo įkurtas apmokyti busimus biurokratus pagal Konfucijaus kanona Taciau tradicijos apejo sistema ir aristokratiska kilme liko pagrindine salyga gauti auksta posta ir titulai greitai vel tapo paveldimi Taiho kodeksas neleido valdovo rinkimu Fuhito Fudzivara Kamatari Fudzivaros sunus buvo vienas is Taiho kodekso kureju Pagal istorine knyga Sioku Nihongi 續日本紀 du is devyniolikos Taiho sudarytoju buvo kinu dvasininkai Soku Sugen ir Satsu Koukaku Jie dalyvavo kaip lingvistai ir du kartus gavo apdovanojima is imperatores Dzito Mainai su Azijos zemynuNuo VII a Jamato valstybe siunte pasiuntinius tiesiai į Kinijos imperatoriaus rumus is kuriu gavo socialine ir filosofine struktura Be to buvo perimtas kinu kalendorius ir daugelis Kinijos religiniu praktiku įskaitant konfucianizma ir daoizma Princas Sotoku paskelbe nauja konstitucija remdamasis Kinijos modeliu Kofun laikotarpiu Japonijos poziuris į Kinijos kultura ir imigrantus is jos buvo teigiamas Bet Asukos laikotarpyje jis radikaliai pasikeite Japonija tapo nacionaline valstybe su savo kultura ir gyventojais Ankstesnes imigrantu bangos buvo asimiliuotos Torai dzin Korejos ir Kinijos imigrantai naturalizuoti Japonijoje buvo vadinami torais dzin 渡来人 Jie perdave Japonijai didziaja dalį savo kulturos kalbos paprociu bei bruozu Su torais dzin buvo elgiamasi svelniai nes valstybe vertino ju zinias ir kultura Pagal Sinsen siōdziroku 新撰姓氏録 aristokratu vardu sarasa Jamato imperatoriskuju rumu sudaryta 815 m trecdalis sarase minimu kilmingu seimu yra kilusios is Kinijos ir Korejos pusiasalio 163 is 1182 seimu buvo is Kinijos ir daugiau nei 240 seimu is Korejos pusiasalio 104 is 41 Goguryeo ir 9 is Silos Budizmas ir konfucianizmas turejo didele įtaka Japonijos filosofijai Japonija taip pat pasisavino daugybe Kinijos technologijos ir kulturos elementu įskaitant rasta architektura ir plieno gamybos metodus Dauguma kinu mokslininku buvo komitetuose kurie sukure kodeksus tai turejo didele įtaka kuriant Japonijos teises sistema Bet sie imigrantai laikomi zemesne klase Kabane sistemoje kuri klasifikuoja įvairius rumu klanu narius Jie vadinami Atai Miyatsuko ar Fubito kai valdanciu klanu tokiu kaip Soga Mononobe ir Nakatomi nariai vadinami Omi ar Muradzi Budizmo atejimas į Japonija538 metais karalius Seong Japonijai pristate budizma Japonijai Soga klanas kuris iskilo su imperatoriaus Kimei atejimu į valdzia apie 531 metus skatino budizmo įsigalejima ir kinu konfucianizmu paremta valstybes modelį Taciau kai kurie Jamato rumu nariai pvz Nakatomi seima atsakinga uz sintoizmo ritualu atlikima rumuose ir Mononobe kariu klanas priesinosi didejanciai budizmo įtakai Soga klanas įvede Kinijos modeliu paremta izdo politika įkure pirma nacionalinį izda ir Korejos pusiasalio karalystes labiau laike prekybos partneriais nei uzpuolimo objektu Nesutarimas tarp Soga ir Nakatomi bei Mononobe klanu tesesi ilgiau nei simta metu kuomet Soga klanas laikinai dominavo Per Taika reforma buvo paskelbtas Laidojimo Supaprastinimo Ediktas ir didieji kofun pilkapiai buvo uzdrausti Ediktas taip pat nurode kofun dydį ir forma pagal klases Todel velyvesnieji kofun nors it mazesni buvo puosiami įmantriomis freskomis Kofun tapimas ir puosimas rode didejantį budizmo ir daoizmo isplitima tuo laikotarpiu Takamatsuzuka Kofun ir Kitora Kofun yra labiausiai zinomi del sienu tapybos Asukos laikotarpio pradzioje imperatoriskoji seima ir salies elitas nebesinaudojo puosniais kofun del įsivyravusio budizmo kuris itin pabreze gyvenimo laikinuma Paprasti zmones ir provinciju elitas jį naudojo iki VII a pabaigos Paprasti bet saviti kapai buvo naudojami ir velyvesniu laikotarpiu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 08, 2025

    Depresija (geologija)

  • Liepa 06, 2025

    Departamentas

  • Liepa 05, 2025

    Deontologija

  • Liepa 04, 2025

    Deng Siaopingas

  • Liepa 08, 2025

    Demokritas Abderietis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje