Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šintoizmas Šinto Shintō jap 神道 pažodžiui dievų kelias senoji japonų religija Garbinimo objektas yra gamta bei ją įkūnyja
Šintoizmas
Šintoizmas (Šinto, Shintō, jap. 神道 – pažodžiui „dievų kelias“) – senoji japonų religija. Garbinimo objektas yra gamta bei ją įkūnyjantys kami, kurie gali būti verčiami kaip dievai, nematomos gamtos dvasios arba tiesiog dvasinės būtybės. Kai kurie kami yra susiję tik su tam tikra vieta ir gali būti laikomi tam tikros vietos dvasiomis, tačiau kiti kami susiję su didesniais gamtiniais objektais ir procesais, pvz., Saulės deivė Amaterasu. Religija susiformavo ankstyvaisiais amžiais iš totemizmo, fetišizmo ir įvairių magijos formų.
Meidži restauracijos metu (1868–1912) šintoizmą siekta paversti valstybine organizuota religija, tačiau iš tikro jis neturi griežtos struktūros, šventų raštų, savo aiškiai išreikštos religinės filosofijos, Dievo sąvokos, savo religinio meno.
Mitologija
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Nuorodos į wiki kitomis kalbomis Jei galite, sutvarkykite. |
Pagrindine knyga šintoistai laiko kojiki mitologinę dalį, kurioje aprašomas pasaulio atsiradimas ir vystymasis. Pagrindinės veikiančios dievybės yra vyriškoji Izanagi ir moteriškoji Izanami. Jie iš tekančio chaoso sukūrė salas ir čia šoko ritualines vestuves ir į pasaulį paleido daug naujų dievybių, kurių viena – ugnies dievybė – sunaikina savo motiną Izanami. Izanagi prausiasi vandenyne ir prausimosi metu nyksta sukurdamas daug naujų dievybių, kurių pagrindinės yra Amaterasu (saulė, šviesa), Tsukiyomi (mėnulis, nakties dangus) ir Susanoo (vandens platybės, vėjas). Konfliktas plėtojasi tarp Amaterasu ir Susanoo, kol pasiekia apogėjų – Amaterasu pasislepia kalno oloje ir pasaulyje tampa tamsu. Siekdamos išvaduoti Amaterasu dievybės atlieka tam tikrus ritualus, bet išvaduoti Amerasu pavyksta tik Uzumei (senatvės pasaulio valdovė). Praėjus kelioms kartoms Amaterasu siunčia į žemę savo proanūkį, kuris tampa pirmuoju imperatoriumi Jimmu (660 m. pr. m. e.).
Pasaulio samprata
Pagrindinės šintoizmo nuostatos: pasaulis yra tobulas, nes atsirado pats iš savęs ir nuolat save atnaujina, taip atmetama pašalinės jėgos idėja. Visuose pasaulio daiktuose įsikūnijusi kami, nemateriali būtybė, todėl nėra skirtumo tarp gyvo ar negyvo. Visi daiktai – kami suartėjimo rezultatai. Lytinis aktas tobulas, nes kami nuolat suartėja ir dalindamiesi sukuria naujas kami. Atmetama nuodėmės sąvoka. Tikima, kad dievai sukūrė tik japonus, nes visų japonų tėvas yra imperatorius – tiesioginis Amaterasu palikuonis. Pradinis šintoizmas neturi nei teologijos, nei išplėtotos etikos koncepcijos ir remiasi tik mirties neigimo ir ritualinio apsivalymo idėja. Mirtį šintoistai vertina visiškai kitaip negu vakariečiai. Šintoistų supratimu, protėvių dvasios niekur neiškeliauja ir nenutolsta nuo gyvųjų. Kai XVI amžiuje japonai sužinojo, kad krikščionys skelbia, jog yra galimybė, kad mirusiųjų dvasios gali iškeliauti į dangų arba pragarą, pradėjo sklisti nepasitenkinimas krikščionimis. Šintoistai tiki, kad protėvių dvasios gyvena šalia ir padeda, kai sunku. Buvimas šintoistu nėra aklas sekimas tikėjimo taisyklių rinkiniu ar religinių nuostatų ir pažiūrų įsisavinimas nuo pat gimimo - tai yra tiesiog gyvenimo principai, vertybių sistema ir mąstymo būdai, kurie buvo ir yra prijungti prie japoniškos kultūros kaip dalis tradicijos.
Ritualai ir šventės
Šintoizmo praktinė veikla yra susijusi su žemdirbystės ciklo apeigomis – pirmaisiais pavasario darbais laukuose ir baigiant Naujųjų metų ciklo šventėmis. Šintoistų šventyklos architektūra atitinka sandėlio, klėties architektūrą. Tai dalis haiden, kurioje laikoma šintai – „dieviškasis kūnas“ – šventiko rūbai, amuletai, daiktai, ritualiniai reikmenys. Ant altoriaus – sakė, ryžiai, kitos aukos. Maldos vieta yra šventyklos prieangis – hoden. Čia tikintieji atiduoda aukas, suploja delnais ir mintyse kreipiasi į kami su prašymu. Baigus maldą skambinama varpeliu. Yra ir kita maldos vieta – natūralūs gamtos objektai (medžiai, akmenys ir kt.), apjuosti ryžių virve – sakralumo ženklu. Šventikas melsdamasis atlieka maldą norito – tai maginių užkeikimų ir formulių malda. Šintoistų šventyklos atpažįstamos iš torri (鳥居) - šventyklos vartų. Paprastai vartai yra padaryti iš medžio, bet kartais, ypač dabartiniais laikais, ir iš betono.
Šintoizmas skiriasi nuo daugelio religijų tuo, kad neturi šventų raštų ir knygų, bet turi senovines maldas - nori (祈り), kurios buvo perduodamos žodžiu daugelį amžių. Vienas iš šintoizmo elementų, kuriuo tiki žmonės, yra tai, kad gražiai ir teisingai tariant maldas galima sulaukti sėkmės. Su šintoistine tradicija glaudžiai siejasi mirusiųjų paminėjimo šventė o–bon. Ji švenčiama rugpjūčio 14-15 dienomis. Prisilaikant šintoistinės tradicijos mirusieji buvo nelaidojami, bet išnešami į nuošalius kalnų slėnius. Pavasario sezono metu, liūčių laikotarpiu ypatingai padaugėdavo mirčių. Po mirties žmogaus kami 45 dienas ieško vietos persikūnyti į kitą daiktą. Tai apytiksliai atitinka nurodytą datą. Vanduo nuo pavasario iki o–bon šventės buvo laikomas negyvu, mirtį nešančiu ir tik po šios šventės jis būdavo laikomas išvalytu, švariu, nes valymo ritualus atlieka budizmo ir šintoizmo šventikai. Šintoistai skiria dviejų tipų kapines – kūno (kalnuose) ir dvasios (namai, kaimas). Mirusįjį palikus kalnų slėniuose senovėje iš jų būdavo parnešamas sasaki medis ir sodinamas aukštyn šaknimis prie namų. Atėjus budizmui, sasaki medis nebesodinamas, o prie namų statoma medinė lentelė su mirusiojo tikru ir pomirtiniu vardais. Vėliau lentelė sumažėjo ir dabar yra dedama namo viduje, virš pagrindinio įėjimo ant kamidana lentynos. Dieną prieš o–bon šventę japonas turi sugrįžti prie tėvų kapų, išsimaudyti pirtyje, palikti ją karštą ateinančiai kami paskutinį kartą nusiprausti. Po to žmonės eina į kūno kapines, ten uždega žvakę ir palieka, o kitą uždegtą žvakę neša namo, taip rodant kami kelią į namus. Grįžus į namus čia deginamas laužas. Vidurnaktį iš budistų ir šintoiztų šventyklų eina tikinčiųjų eisena prie artimiausios upės, kur leidžiami plaustai–žibintai ir į dangų šaudomi fejerverkai. Po to visi eina į aikštes ir šoka ritualinius šokius ar kitaip linksminasi.
Šintoizmo formos
Valstybinė
Po 1889 m. Japonijos konstitucijos, valstybė suteikė paramą 110 tūkst. šintoistinių šventyklų ir 16 tūkst. šventikų, kurie rūpinosi šiomis šventyklomis ir tokiu būdu platino šintoizmą visoje šalyje. Kiekviena šventykla turėjo savo relikviją, kuri buvo dedikuota vietinei dievybei, herojui ar įvykiui. Tipinė šventykla susidarė iš dviejų dalių - prieangio ir vidinės salės. Visos šventyklos pagal taisykles turėjo būti nedažytos ir perstatomos kas 20 metų. Į šventyklos vidų įžengti galėjo tik šventikai ir valstybės pareigūnai, o visi likę turėdavo likti prieangyje. Kiekvienas atėjęs žmogus atnešdavo kuklią auką ir esant poreikiui sukalbėdavo maldą. Šventyklų lankymas nebuvo privalomas, bet, kaip nerašyta taisyklė, egzistavo suvokimas, jog kiekvienas japonas turi aplankyti šintoiztinę šventyklą bent kartą gyvenime. Valstybinė šintoizmo forma buvo sukurta kaip atsvara sektoms, su išsikeltu tikslu skatinti Japonijos žmonių patriotizmą apeinant visas religines dogmatikas ir funkcijas. Konstitucijoje buvo iškeltas punktas, skelbiantis, kad šventikai negali atlikinėti jokių religinių praktikų. Po konstitucijos išleidimo kariuomenė ir visi karo vadai tapo tiesiogiai pavaldūs imperatoriui. Kadangi šintoizmas taip pat buvo neatsiejama valstybės dalis, jis tapo instrumentu, kuris teikė parama Japonijos kariams artimoje ateityje vykusiose karuose. Šintoizmas tapo neatskiriama militarizmo dalimi, todėl amerikiečiai, laimėję antrąjį pasaulinį karą ir 1945 m. užėmę Japoniją, nutraukė valstybės finansavimą šintoizmui. Šventyklos nebuvo nugriautos ir tęsė savo egzistavimą, bet neturėdamos valstybės finansavimo liko apleistos ir prarado didžiąją dalį pasekėjų.
Sektantinis šintoizmas
Meiji erai besivystant ir šintoizmui tampant institucine įstaiga, kuri skatina patriotizmą, religinio šintoizmo sekėjai buvo priversti atsiskirti ir ieškoti paramos kitur. Iš trylikos pagrindinių šintoizmo atšakų atsirado trys pagrindinės sektos, kurių pagrindiniai bruožai buvo gamtos garbinimas ir asketiškas gyvenimo būdas. Pirmoji sekta priklausė žmonėms, kurie garbina kalnus. Japonijoje kalnai nuo pat istorijos pradžios buvo garbinami ir laikomi kone dievais. Laikui bėgant atsirado tradicija atlikinėti piligriminius žygius, į kuriuos įeidavo ir kopimai į kalnus, taip pabrėžiant nuolankumą gamtai ir asketiškumą. Antroji sekta - Tenrikyo ( Tenrikyō) sukurta Nakayama Miki (中山 みき) ir tai yra didžiausia pasaulyje pasekėjų skaičių turinti religinė atšaka sukurta moters. Ši šaka buvo sukurta, kai Nakayama buvo 41-erių, išgyvenusi sunkią ligą, moteris pradėjo tikėti, jog į ją įsikūnijusi kami dvasia. Ši šaka rėmėsi Japonijos šamanizmo ir vudu religijų elementais, tokiais kaip bandymas pasinerti į ekstazę ir tikėjimu, kad dieviškoji galia gali išgydyti viską. Šiomis dienomis ši sekta vis dar išlikusi ir savo mokymuose akcentuoja žmogiškąjį gerumą, savanoriavimą, pagalbą kitiems. Trečioji grupė - šiai grupei priklauso visos likusios sektos, kurias galima laikyti tyrojo šintoizmo sekėjais. Kai Japonijos valdovai perimė šintoizmą į savo rankas Meiji eroje ir viešai paskelbė, jog šintoizmas praranda religinį statusą, tai beveik pražudė šintoizmą, nes žmonės visiškai apleido tradicijas ir pamiršo apie mitologiją ir ritualus. Išsivysčius trims sektoms vyko spartus šintoizmo atgavinimas ir senųjų Japonijos tradicijų integravimas į kultūrą. Šių sektų kūrėjai ir atstovai tikėjo, jog į visuomenę turi grįžti religinės ir etinės tradicijos. Šiomis dienomis auganti sekta yra tik Tenrikyo, kol likusios dvi praktiškai nebeturi pasekėjų.
Vidinis šintoizmas
Šalia augančių ir organizuotų sektų susikūrė ir viena paprastesnių šintoizmo formų, kurios pasižymėjo tuo, kad praktikos buvo atliekamos, tiesiog, namuose. Pagrindinis simbolis kami-dana - altorius namie. Kiekvieno altoriaus centre padėtas daiktas, kuris dažniausiai turi simbolinę prasmę Japonų šeimai ir yra pavadintas protėvio vardu. Meldimasis arba pagarbos atidavimas yra labai paprastas procesas. Kiekvieną dieną šalia altoriaus paliekamos gėlės, smilkalai, žibintai, maistas, gėrimai. Prieš atliekant maldą nusiplaunamos rankos, paliekama auka, ir suplojama rankomis taip žmogus parodo jog yra pasiruošęs komunikuoti su dvasiomis. Esant specialioms progoms kaip: vestuvės, šventės, sukaktuvės, jubiliejai dažniausiai aukojama daugiau ir sukalbama malda. Ši šaka yra patyrusi sinkretizmą su Budizmu. Pavyzdžiui vykstant laidojimo ceremonijai yra kreipiamasi ne į šintoizmo dievybes, bet į budizmo vienuolius, kurie gali atlikti šią ceremoniją. Sakoma jog šintoizmas yra skirtas mūsų gyvenimui dabar, o Budizmas - gyvenimui anapus. Todėl neretai šalia kami-dana stovi ir butsu-dan, kas yra Budiztinis altorius, kur taip pat garbinama ir budizmo dievybės.
Šintoizmas turi daug reikšmių Japonijos žmonėms. Kai kuriems tai mitų ir ritualų rinkinys, kuris primenta jiems šalies istoriją ir gilias, isišaknijusias tradicijas, kurios taip pat yra nuolatos primenamas žmonėms per nacionalines šventes ar paveldą. Religinė pusė patyrusi sinkretizmą ir fokusuojasi į dievybių garbinimą ir nuolatine abejone žvelgiant į ateitį. Na ir galiausiai kas priklauso sektoms, šie žmonės linkę tikėti dievu, kuris juos išgelbės, taip pat praktikuoti asketizmą ir tyro kūno sukūrimą. Ir galiausiai valstiečiams tai kaip įtraukta papildoma tradiciją į kasdienį gyvenimą, kuri reikalauja aukojimų protėviams, bei parodo, kad šintoizme egzistuoja animiztinių elementų.
Praktikos
Omairi
Šventyklų lankymo tradicijos ir atlikimo būdai skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir švenčių. Omairi yra taisyklių ir tradicijų rinkinys, kuriomis turi vadovautis kiekvienas kitatikis, kuris nori aplankyti šintoizmo šventyklą. Šios taisyklės:
- Prieš įeidamas pro vartus kiekvienas turi nusilenkti.
- Jei yra dubuo su vandeniu reikia nusiplauti rankas, pagal Temizu ritualą. Temizu: reikalauja paimti samtį dešiniąja ranka, pasisemti vandens. Tada vandeniu iš samčio nusiplauti kairiąja ranką. Perduoti samtį kairiajai rankai. Ir lygiai taip pat nusiplauti dešinę ranką. Tada kairiąja ranka sudaryti dubens formą, prisipilti į ją vandens. Po to, šiuo vandeniu paskalauti burną ir išspjauti į kairiąją ranka, kuria vanduo išpilamas. Svarbu pabrėžti, jog negalima gerti šio vandens. Po to, tuo pačiu samčiu vėl nuplaunama kairioji ranka ir samtis padedamas atgal į vietą.
- Einant prie altoriaus ar relikvijos, reikia vieną kart paskambinti varpu, jei jis yra. Tada į aukų dėžutę įmetama auka, dydžiu priklausoma nuo maldų ir prašymų intencijų. Po to, nusilenkiama du kartus, suplojama du kartus, bet po antro suplojimo rankos laikomos kartu, prie širdies, ir pabaigus meldimosi procesą nusilenkiama.
- Taip pat prašoma laikytis mandagumo normų su darbuotojais ir kitais lankytojais ir būti kaip įmanoma tyliau.
- Šventykloje yra vietų į kurias įeiti draudžiama, jos pažymėtos ženklais..
- Šventyklose draudžiama dėvėti avalynę.
Misogi
Misogi - apsivalymas. Tai yra apsivalymo ritualas naudojant vandenį. Tradicija reikalauja sakyti ir kartoti konkrečias maldas bei trupučio fizinio aktyvumo. Ritualas gali būti atliekamas šventykloje ir, bet kur, kur teka švarus šaltinio vanduo. Labiausiai atsidavę šintoiztai atlieka ritualus po kriokliais.
Amuletai ir talismanai
Ema - tai mažos, medinės plokštės, kurios paliekamos prie altoriaus su užrašytu noru ar troškimu. Lentelės būna su piešinuku.
Ofuda - talismanas, padarytas ir metalo, popieriaus ar akmens. Ant kiekvieno iš talismanų išgraviruoti kami vardai. Daugiausia naudojami kaip namų apsaugos simbolis. Galima laikyt, bet kurioje erdvėje namie, svarbu, kad talismanas visada būtų apsauginiame krepšelyje. Juos galima gauti šventyklose. Turi būti atnaujinami kiekvienais metais.
Omamori - tai asmeninės apsaugos amuletai, parduodami šventyklose. Naudojami kaip sėkmės talismanai.
Daruma - apvali, popierinė lėlė, atėjusi iš Hinduizmo. Pagal tradiciją žmogus gavęs lėlę susikuria tikslą ir nuspalvina vieną lėlės akį. Kai tikslas pasiektas - nuspalvinama kita akis. Tradicija pritaikyta šintoizmui, lėlės pardavinėjamos ir sugalvojus norą, tikslą paliekamos šventyklose.
Omikuji - popieriaus gabaliukai ant kurių užrašomi asmeniniai turtai, gali būti tiek materialus, tiek ne ( kaip pvz: šeima). Didžiosios ir pagrindinės šintoizmo šventyklos turi specialias sienas skirtas laikyti šiems popieriaus gabaliukams. Taip pat naudojami kaip apsaugos simbolis.
Šaltiniai
- BBC, 2009. Religions. Shinto History. [internete] rasta: < http://www.bbc.co.uk/religion/religions/shinto/history/history_1.shtml>.
- Davidson, D. The Power of Shinto. [internete] rasta: < https://www.llewellyn.com/journal/article/1683 >.
- Hopfe, L.M., 1996. Religions of the World. Third edition. New York, Macmillan Publishing Co., Inc.
- Kasulis, T. P., 2004. Shinto: the way home. Hawaii, Honolulu: University of Hawai‘i Press.
- Satoshi, I., 2003. Shinto - a Short History. [internete] rasta: <https://www.questia.com/read/104550936/shinto-a-short-history Archyvuota kopija 2019-03-23 iš Wayback Machine projekto.>.
- Smart, N. 1969. The Religious Experience of Mankind. Printed in the United States of America.
- Sugimoto, Y. (red.), 2009. Modern Japanese Culture. Australia: Cambridge University Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šintoizmas, Kas yra Šintoizmas? Ką reiškia Šintoizmas?
Sintoizmas Sinto Shintō jap 神道 pazodziui dievu kelias senoji japonu religija Garbinimo objektas yra gamta bei ja įkunyjantys kami kurie gali buti verciami kaip dievai nematomos gamtos dvasios arba tiesiog dvasines butybes Kai kurie kami yra susije tik su tam tikra vieta ir gali buti laikomi tam tikros vietos dvasiomis taciau kiti kami susije su didesniais gamtiniais objektais ir procesais pvz Saules deive Amaterasu Religija susiformavo ankstyvaisiais amziais is totemizmo fetisizmo ir įvairiu magijos formu Meidzi restauracijos metu 1868 1912 sintoizma siekta paversti valstybine organizuota religija taciau is tikro jis neturi grieztos strukturos sventu rastu savo aiskiai isreikstos religines filosofijos Dievo savokos savo religinio meno Mitologija Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Nuorodos į wiki kitomis kalbomis Jei galite sutvarkykite Pagrindine knyga sintoistai laiko kojiki mitologine dalį kurioje aprasomas pasaulio atsiradimas ir vystymasis Pagrindines veikiancios dievybes yra vyriskoji Izanagi ir moteriskoji Izanami Jie is tekancio chaoso sukure salas ir cia soko ritualines vestuves ir į pasaulį paleido daug nauju dievybiu kuriu viena ugnies dievybe sunaikina savo motina Izanami Izanagi prausiasi vandenyne ir prausimosi metu nyksta sukurdamas daug nauju dievybiu kuriu pagrindines yra Amaterasu saule sviesa Tsukiyomi menulis nakties dangus ir Susanoo vandens platybes vejas Konfliktas pletojasi tarp Amaterasu ir Susanoo kol pasiekia apogeju Amaterasu pasislepia kalno oloje ir pasaulyje tampa tamsu Siekdamos isvaduoti Amaterasu dievybes atlieka tam tikrus ritualus bet isvaduoti Amerasu pavyksta tik Uzumei senatves pasaulio valdove Praejus kelioms kartoms Amaterasu siuncia į zeme savo proanukį kuris tampa pirmuoju imperatoriumi Jimmu 660 m pr m e Pasaulio samprataPagrindines sintoizmo nuostatos pasaulis yra tobulas nes atsirado pats is saves ir nuolat save atnaujina taip atmetama pasalines jegos ideja Visuose pasaulio daiktuose įsikunijusi kami nemateriali butybe todel nera skirtumo tarp gyvo ar negyvo Visi daiktai kami suartejimo rezultatai Lytinis aktas tobulas nes kami nuolat suarteja ir dalindamiesi sukuria naujas kami Atmetama nuodemes savoka Tikima kad dievai sukure tik japonus nes visu japonu tevas yra imperatorius tiesioginis Amaterasu palikuonis Pradinis sintoizmas neturi nei teologijos nei ispletotos etikos koncepcijos ir remiasi tik mirties neigimo ir ritualinio apsivalymo ideja Mirtį sintoistai vertina visiskai kitaip negu vakarieciai Sintoistu supratimu proteviu dvasios niekur neiskeliauja ir nenutolsta nuo gyvuju Kai XVI amziuje japonai suzinojo kad krikscionys skelbia jog yra galimybe kad mirusiuju dvasios gali iskeliauti į dangu arba pragara pradejo sklisti nepasitenkinimas krikscionimis Sintoistai tiki kad proteviu dvasios gyvena salia ir padeda kai sunku Buvimas sintoistu nera aklas sekimas tikejimo taisykliu rinkiniu ar religiniu nuostatu ir paziuru įsisavinimas nuo pat gimimo tai yra tiesiog gyvenimo principai vertybiu sistema ir mastymo budai kurie buvo ir yra prijungti prie japoniskos kulturos kaip dalis tradicijos Ritualai ir sventesTorii Sintoizmo praktine veikla yra susijusi su zemdirbystes ciklo apeigomis pirmaisiais pavasario darbais laukuose ir baigiant Naujuju metu ciklo sventemis Sintoistu sventyklos architektura atitinka sandelio kleties architektura Tai dalis haiden kurioje laikoma sintai dieviskasis kunas sventiko rubai amuletai daiktai ritualiniai reikmenys Ant altoriaus sake ryziai kitos aukos Maldos vieta yra sventyklos prieangis hoden Cia tikintieji atiduoda aukas suploja delnais ir mintyse kreipiasi į kami su prasymu Baigus malda skambinama varpeliu Yra ir kita maldos vieta naturalus gamtos objektai medziai akmenys ir kt apjuosti ryziu virve sakralumo zenklu Sventikas melsdamasis atlieka malda norito tai maginiu uzkeikimu ir formuliu malda Sintoistu sventyklos atpazįstamos is torri 鳥居 sventyklos vartu Paprastai vartai yra padaryti is medzio bet kartais ypac dabartiniais laikais ir is betono Sintoizmas skiriasi nuo daugelio religiju tuo kad neturi sventu rastu ir knygu bet turi senovines maldas nori 祈り kurios buvo perduodamos zodziu daugelį amziu Vienas is sintoizmo elementu kuriuo tiki zmones yra tai kad graziai ir teisingai tariant maldas galima sulaukti sekmes Su sintoistine tradicija glaudziai siejasi mirusiuju paminejimo svente o bon Ji svenciama rugpjucio 14 15 dienomis Prisilaikant sintoistines tradicijos mirusieji buvo nelaidojami bet isnesami į nuosalius kalnu slenius Pavasario sezono metu liuciu laikotarpiu ypatingai padaugedavo mirciu Po mirties zmogaus kami 45 dienas iesko vietos persikunyti į kita daikta Tai apytiksliai atitinka nurodyta data Vanduo nuo pavasario iki o bon sventes buvo laikomas negyvu mirtį nesanciu ir tik po sios sventes jis budavo laikomas isvalytu svariu nes valymo ritualus atlieka budizmo ir sintoizmo sventikai Sintoistai skiria dvieju tipu kapines kuno kalnuose ir dvasios namai kaimas Mirusįjį palikus kalnu sleniuose senoveje is ju budavo parnesamas sasaki medis ir sodinamas aukstyn saknimis prie namu Atejus budizmui sasaki medis nebesodinamas o prie namu statoma medine lentele su mirusiojo tikru ir pomirtiniu vardais Veliau lentele sumazejo ir dabar yra dedama namo viduje virs pagrindinio įejimo ant kamidana lentynos Diena pries o bon svente japonas turi sugrįzti prie tevu kapu issimaudyti pirtyje palikti ja karsta ateinanciai kami paskutinį karta nusiprausti Po to zmones eina į kuno kapines ten uzdega zvake ir palieka o kita uzdegta zvake nesa namo taip rodant kami kelia į namus Grįzus į namus cia deginamas lauzas Vidurnaktį is budistu ir sintoiztu sventyklu eina tikinciuju eisena prie artimiausios upes kur leidziami plaustai zibintai ir į dangu saudomi fejerverkai Po to visi eina į aikstes ir soka ritualinius sokius ar kitaip linksminasi Sintoizmo formosValstybine Po 1889 m Japonijos konstitucijos valstybe suteike parama 110 tukst sintoistiniu sventyklu ir 16 tukst sventiku kurie rupinosi siomis sventyklomis ir tokiu budu platino sintoizma visoje salyje Kiekviena sventykla turejo savo relikvija kuri buvo dedikuota vietinei dievybei herojui ar įvykiui Tipine sventykla susidare is dvieju daliu prieangio ir vidines sales Visos sventyklos pagal taisykles turejo buti nedazytos ir perstatomos kas 20 metu Į sventyklos vidu įzengti galejo tik sventikai ir valstybes pareigunai o visi like turedavo likti prieangyje Kiekvienas atejes zmogus atnesdavo kuklia auka ir esant poreikiui sukalbedavo malda Sventyklu lankymas nebuvo privalomas bet kaip nerasyta taisykle egzistavo suvokimas jog kiekvienas japonas turi aplankyti sintoiztine sventykla bent karta gyvenime Valstybine sintoizmo forma buvo sukurta kaip atsvara sektoms su issikeltu tikslu skatinti Japonijos zmoniu patriotizma apeinant visas religines dogmatikas ir funkcijas Konstitucijoje buvo iskeltas punktas skelbiantis kad sventikai negali atlikineti jokiu religiniu praktiku Po konstitucijos isleidimo kariuomene ir visi karo vadai tapo tiesiogiai pavaldus imperatoriui Kadangi sintoizmas taip pat buvo neatsiejama valstybes dalis jis tapo instrumentu kuris teike parama Japonijos kariams artimoje ateityje vykusiose karuose Sintoizmas tapo neatskiriama militarizmo dalimi todel amerikieciai laimeje antrajį pasaulinį kara ir 1945 m uzeme Japonija nutrauke valstybes finansavima sintoizmui Sventyklos nebuvo nugriautos ir tese savo egzistavima bet neturedamos valstybes finansavimo liko apleistos ir prarado didziaja dalį pasekeju Sektantinis sintoizmas Meiji erai besivystant ir sintoizmui tampant institucine įstaiga kuri skatina patriotizma religinio sintoizmo sekejai buvo priversti atsiskirti ir ieskoti paramos kitur Is trylikos pagrindiniu sintoizmo atsaku atsirado trys pagrindines sektos kuriu pagrindiniai bruozai buvo gamtos garbinimas ir asketiskas gyvenimo budas Pirmoji sekta priklause zmonems kurie garbina kalnus Japonijoje kalnai nuo pat istorijos pradzios buvo garbinami ir laikomi kone dievais Laikui begant atsirado tradicija atlikineti piligriminius zygius į kuriuos įeidavo ir kopimai į kalnus taip pabreziant nuolankuma gamtai ir asketiskuma Antroji sekta Tenrikyo Tenrikyō sukurta Nakayama Miki 中山 みき ir tai yra didziausia pasaulyje pasekeju skaiciu turinti religine atsaka sukurta moters Si saka buvo sukurta kai Nakayama buvo 41 eriu isgyvenusi sunkia liga moteris pradejo tiketi jog į ja įsikunijusi kami dvasia Si saka remesi Japonijos samanizmo ir vudu religiju elementais tokiais kaip bandymas pasinerti į ekstaze ir tikejimu kad dieviskoji galia gali isgydyti viska Siomis dienomis si sekta vis dar islikusi ir savo mokymuose akcentuoja zmogiskajį geruma savanoriavima pagalba kitiems Trecioji grupe siai grupei priklauso visos likusios sektos kurias galima laikyti tyrojo sintoizmo sekejais Kai Japonijos valdovai perime sintoizma į savo rankas Meiji eroje ir viesai paskelbe jog sintoizmas praranda religinį statusa tai beveik prazude sintoizma nes zmones visiskai apleido tradicijas ir pamirso apie mitologija ir ritualus Issivyscius trims sektoms vyko spartus sintoizmo atgavinimas ir senuju Japonijos tradiciju integravimas į kultura Siu sektu kurejai ir atstovai tikejo jog į visuomene turi grįzti religines ir etines tradicijos Siomis dienomis auganti sekta yra tik Tenrikyo kol likusios dvi praktiskai nebeturi pasekeju Vidinis sintoizmas Salia auganciu ir organizuotu sektu susikure ir viena paprastesniu sintoizmo formu kurios pasizymejo tuo kad praktikos buvo atliekamos tiesiog namuose Pagrindinis simbolis kami dana altorius namie Kiekvieno altoriaus centre padetas daiktas kuris dazniausiai turi simboline prasme Japonu seimai ir yra pavadintas protevio vardu Meldimasis arba pagarbos atidavimas yra labai paprastas procesas Kiekviena diena salia altoriaus paliekamos geles smilkalai zibintai maistas gerimai Pries atliekant malda nusiplaunamos rankos paliekama auka ir suplojama rankomis taip zmogus parodo jog yra pasiruoses komunikuoti su dvasiomis Esant specialioms progoms kaip vestuves sventes sukaktuves jubiliejai dazniausiai aukojama daugiau ir sukalbama malda Si saka yra patyrusi sinkretizma su Budizmu Pavyzdziui vykstant laidojimo ceremonijai yra kreipiamasi ne į sintoizmo dievybes bet į budizmo vienuolius kurie gali atlikti sia ceremonija Sakoma jog sintoizmas yra skirtas musu gyvenimui dabar o Budizmas gyvenimui anapus Todel neretai salia kami dana stovi ir butsu dan kas yra Budiztinis altorius kur taip pat garbinama ir budizmo dievybes Sintoizmas turi daug reiksmiu Japonijos zmonems Kai kuriems tai mitu ir ritualu rinkinys kuris primenta jiems salies istorija ir gilias isisaknijusias tradicijas kurios taip pat yra nuolatos primenamas zmonems per nacionalines sventes ar pavelda Religine puse patyrusi sinkretizma ir fokusuojasi į dievybiu garbinima ir nuolatine abejone zvelgiant į ateitį Na ir galiausiai kas priklauso sektoms sie zmones linke tiketi dievu kuris juos isgelbes taip pat praktikuoti asketizma ir tyro kuno sukurima Ir galiausiai valstieciams tai kaip įtraukta papildoma tradicija į kasdienį gyvenima kuri reikalauja aukojimu proteviams bei parodo kad sintoizme egzistuoja animiztiniu elementu PraktikosOmairi Sventyklu lankymo tradicijos ir atlikimo budai skiriasi priklausomai nuo metu laiko ir svenciu Omairi yra taisykliu ir tradiciju rinkinys kuriomis turi vadovautis kiekvienas kitatikis kuris nori aplankyti sintoizmo sventykla Sios taisykles Pries įeidamas pro vartus kiekvienas turi nusilenkti Jei yra dubuo su vandeniu reikia nusiplauti rankas pagal Temizu rituala Temizu reikalauja paimti samtį desiniaja ranka pasisemti vandens Tada vandeniu is samcio nusiplauti kairiaja ranka Perduoti samtį kairiajai rankai Ir lygiai taip pat nusiplauti desine ranka Tada kairiaja ranka sudaryti dubens forma prisipilti į ja vandens Po to siuo vandeniu paskalauti burna ir isspjauti į kairiaja ranka kuria vanduo ispilamas Svarbu pabrezti jog negalima gerti sio vandens Po to tuo paciu samciu vel nuplaunama kairioji ranka ir samtis padedamas atgal į vieta Einant prie altoriaus ar relikvijos reikia viena kart paskambinti varpu jei jis yra Tada į auku dezute įmetama auka dydziu priklausoma nuo maldu ir prasymu intenciju Po to nusilenkiama du kartus suplojama du kartus bet po antro suplojimo rankos laikomos kartu prie sirdies ir pabaigus meldimosi procesa nusilenkiama Taip pat prasoma laikytis mandagumo normu su darbuotojais ir kitais lankytojais ir buti kaip įmanoma tyliau Sventykloje yra vietu į kurias įeiti draudziama jos pazymetos zenklais Sventyklose draudziama deveti avalyne Misogi Misogi apsivalymas Tai yra apsivalymo ritualas naudojant vandenį Tradicija reikalauja sakyti ir kartoti konkrecias maldas bei trupucio fizinio aktyvumo Ritualas gali buti atliekamas sventykloje ir bet kur kur teka svarus saltinio vanduo Labiausiai atsidave sintoiztai atlieka ritualus po kriokliais Amuletai ir talismanaiEma tai mazos medines plokstes kurios paliekamos prie altoriaus su uzrasytu noru ar troskimu Lenteles buna su piesinuku Ofuda talismanas padarytas ir metalo popieriaus ar akmens Ant kiekvieno is talismanu isgraviruoti kami vardai Daugiausia naudojami kaip namu apsaugos simbolis Galima laikyt bet kurioje erdveje namie svarbu kad talismanas visada butu apsauginiame krepselyje Juos galima gauti sventyklose Turi buti atnaujinami kiekvienais metais Omamori tai asmenines apsaugos amuletai parduodami sventyklose Naudojami kaip sekmes talismanai Daruma apvali popierine lele atejusi is Hinduizmo Pagal tradicija zmogus gaves lele susikuria tiksla ir nuspalvina viena leles akį Kai tikslas pasiektas nuspalvinama kita akis Tradicija pritaikyta sintoizmui leles pardavinejamos ir sugalvojus nora tiksla paliekamos sventyklose Omikuji popieriaus gabaliukai ant kuriu uzrasomi asmeniniai turtai gali buti tiek materialus tiek ne kaip pvz seima Didziosios ir pagrindines sintoizmo sventyklos turi specialias sienas skirtas laikyti siems popieriaus gabaliukams Taip pat naudojami kaip apsaugos simbolis SaltiniaiBBC 2009 Religions Shinto History internete rasta lt http www bbc co uk religion religions shinto history history 1 shtml gt Davidson D The Power of Shinto internete rasta lt https www llewellyn com journal article 1683 gt Hopfe L M 1996 Religions of the World Third edition New York Macmillan Publishing Co Inc Kasulis T P 2004 Shinto the way home Hawaii Honolulu University of Hawai i Press Satoshi I 2003 Shinto a Short History internete rasta lt https www questia com read 104550936 shinto a short history Archyvuota kopija 2019 03 23 is Wayback Machine projekto gt Smart N 1969 The Religious Experience of Mankind Printed in the United States of America Sugimoto Y red 2009 Modern Japanese Culture Australia Cambridge University Press