Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kofun laikotarpis 古墳時代 Kofun jidai Japonijos istorijos laikotarpis trukęs nuo 250 iki 538 m Laikotarpis taip pavadintas
Kofun laikotarpis
Kofun laikotarpis (古墳時代; Kofun-jidai) – Japonijos istorijos laikotarpis, trukęs nuo 250 iki 538 m. Laikotarpis taip pavadintas dėl pilkapių, kurie buvo supilti esant tam laikotarpiui. Kofun laikotarpis ir po jo sekęs Asuka laikotarpis dažnai bendrai vadinami . Kadangi to meto rašytiniai šaltiniai prieštaringi, tad tyrinėjimai reikalauja atsargios kritikos ir archeologijos pagalbos.
| Japonijos istorija |
| Džiomon laikotarpis |
| Jajoi laikotarpis |
| Kofun laikotarpis |
| Asuka laikotarpis |
| Nara laikotarpis |
| Heian laikotarpis |
| Kamakura laikotarpis |
| Muromači laikotarpis |
| Momojama laikotarpis |
| Edo laikotarpis |
| Meidži laikotarpis |
| Taišio laikotarpis |
| Šiova laikotarpis |
| Heisei laikotarpis |
| Reiva laikotarpis |
| Susiję istorijos: |
| Riūkiū istorija, |
Kofun laikotarpis nuo Asukos atskiriamas dėl kultūrinių skirtumų. Kofun laikotarpiu klestėjo šintoizmas prieš ateinat į Japoniją budizmui. Politiškai galingo klano vadas, užėmęs Honšiū ir šiaurės Kiūšiū įkūrė Japonijos imperatoriškąją šeimą. Be to, tai seniausias rašytinis Japonijos laikotarpis.
Jamato rūmai
Nors sutarta, kad laikotarpis prasideda 250 m. pr. m. e., neaišku kada prasidėjo Jamato valdymas. Rūmai siejami su problema ir jo žlugimu. Sutariama, kad Jamato valdovai priklausė Kofun kultūrai ir valdė Jamato iki IV a. Viso laikotarpio metu išliko regioninių valdovų autonomija, ypač tokiose vietose kaip Kibi (dabar Okajamos prefektūra), Izumo (dabar Šimanės prefektūra), Koši (Fukujaus ir Nijigatos prefektūros), Kenu (šiaurės Kanto), Čikuši (šiaurės Kiūšiū) ir Hi (centrinė Kiūšiū). Tik VI a. Jamato klanai valdė visą pietų Japoniją. Kita vertus, Jamato santykiai su Kinija prasidėjo IV a. pabaigoje pasak Dainų knygos.
Jamato valstybei, atsiradusiai V a. pabaigoje, buvo būdingi galingi klanai (豪族: Gōzoku). Kiekvienam klanui vadovavo patriarchas (氏上: Ujikami), kuris atlikinėjo šventas apeigas klano dievui (kami) pagerbti, kad būtų užtikrinta klano gerovė. Klano nariai buvo aristokratija, o karališka giminė, valdžiusi |Jamato rūmus, buvo jos viršūnėje. Galingi klano vadai apdovanodavo suteikdami , titulą, kuris rodydavo politinį rangą ir buvo paveldimas bei vartojamas vietoj pavardės.
Vakariečiai šį laikotarpį kartais vadina Jamato laikotarpiu, nes jo pabaigoje Jamato vadai tapo imperatoriškąja dinastija. Bet Kofun laikotarpiu Jamato buvo viena iš daugelio tarpusavyje kovojančių valstybių. Japonų istorikai pabrėžia, kad laikotarpio pradžioje kitų regionų valstybės, pvz.: buvo arčiau dominavimo ir svarbos. Cukurijamos pilkapis Kibije ketvirtas pagal dydį Japonijoje.
Po kurio laiko Jamato rūmai pradėjo valdyti visus Honšiū ir Kiūšiū klanus, suteikdami kartais paveldimus titulus mažesnių klanų vadams. Jamato vardas buvo siejamas su visa Japonija, o jo vadai valdė kitų klanų vadus ir įgijo daug dirbamos žemės. Pagal kinų modelį japonai plėtojo centrinę administraciją, o Jamato rūmuose dalyvaudavo ir vietinių klanų vadai, bet šalis neturėjo nuolatinės sostinės. Garsūs klanai buvo Soga, Kacuraki, Heguri, Kose iš Jamato ir Bidzeno žemės, Kibi klanai Idzumo žemėje. Otomo ir Mononobe klanai buvo karo vadai, o Nakatomi ir Inbe klanai – šventikai. Iš Soga klano buvo kilę pirmieji ministrai, o iš Ohtomo ir Mononobe klanų būdavo antri pagal svarbą ministrai. Provincijų vadai vadinosi Kuni-no-mijacuko. Amatai buvo organizuoti į gildijas.
Jamato rūmai turėjo ryšių su Gajos konfederacija, kurią japonai vadino Mimana. Kofun kapuose yra archeologinių įrodymų, kurie patvirtina meno ir drabužių panašumą. Remdamiesi Kodžiki ir Nihon Šoki, japonai anksčiau tvirtino, kad Gaja buvo jų kolonija Korėjoje, bet dabar ši teorija atmesta. Labiau tikėtina, kad abi šalys mokėjo Kinijai duoklę. Tačiau kinų istorikas Shen Yue (441–513 m.) iš Liu Song dinastijos Dainų knygoje teigia, kad Jamato karalius buvo Gajos valdovas. Ši mintis irgi atmesta. Istorikai teigia, kad nėra įrodymų, kad tuo metu japonai valdė kokią nors Korėjos dalį. Didžiausia problema su rašytiniais šaltiniais tai, kad kai kurie tomai dingo ar buvo nepatikimai perrašyti.
Okimi
Kofun laikotarpiu atsirado aristokratiška visuomenė, kuriai vadovavo karo vadai.
Šis laikotarpis buvo kritinis taškas Japonijos evoliucijoje į vientisą ir pripažintą valstybę. Tuo metu labiausiai išsivystęs buvo Kansajaus regionas. Jo valdovai net siuntė pasiuntinius į Kiniją, kad būtų pripažinti jų karališkieji titulai.
Nors tų Japonijos valdovų titulas diplomatijoje buvo karalius (jap. kimi), tėvynėje jie save vadino didžiaisiais karaliais (Okimi). To laikotarpio karaliai turėjo ir religinį autoritetą, savo valdžią pateisindami dieviška kilme. Titulas Dangų ir Žemę valdantis dydysis karalius (Amenoshita Shiroshimesu Okimi) buvo naudojamas iki VII a., kai jį pakeitė imperatorius (Tenno).
Jamato klanai
Jamato klanai ir vietiniai vadai tvirtino, kad yra kilę iš imperatoriaus šeimos arba dievų. Kita vertus, buvo daug klanų, kurie nurodė, kad jų protėviai atvyko iš Kinijos ar Korėjos.
V a. Kazuraki klanas (葛城氏), kildinęs save iš imperatoriaus Kogeno legendinio anūko, buvo galingiausias Jamato rūmuose ir buvo giminystės ryšiais susijęs su imperatoriškąja šeima. Po Kazuraki nuosmūkio V a. pabaigoje, laikinai perėmė valdžią. Kai mirė nepalikęs įpėdinio, Otomo no Kanamura pasiūlė, kad tolimas imperatoriaus giminaitis iš Koši žemės taptu nauju . Tačiau Kanamura turėjo atsistatydinti dėl nepavykusios diplomatinės politikos ir Asukos laikotarpio pradžioje valdžia atsidūrė ir rankose.
Kofun visuomenė
Toraidžin
Kinų ir korėjiečių emigrantai, kurie buvo naturalizuoti Senovės Japonijoje, buvo vadinami toraidžin. Jie atgabeno į Japoniją daugybę Kinijos kultūros aspektų. Vertindama jų žinias Jamato vyriausybė palankiai elgėsi su toraidžin. Jų atgabenta kultūra buvo labai svarbi imperatoriškiesiems rūmams. Šinsen Šodžiroku knyga, surinkta 815 m., teigia, kad iš 1182 kilmingų šeimų Kanzajaus regione ir Honšiu saloje 154 buvo emigrantų kilmės. Knyga teigia, kad 163 kilusios iš Kinijos, 104 šeimos iš , 41 iš , 6 iš Silos ir 3 iš Gajos. Jos galėjo atsikelti 356–645 m.
Kinijos emigrantai
Nihon Šoki teigia, kad , kilęs iš Ši Huangdi, į Japoniją atvyko 403 m. Šinsen Šodžiroku knygoje rašoma, kad imperatorius Nintoku išbarstė Hata klaną po įvairias provincijas ir vertė rūmams gaminti šilką. Kai Jamato rūmuose atsirado financų ministerija, Hata Ocučiči (秦大津父) tapo pirmuoju ministru.
kilės iš . buvo vienas iš vykdytojų.
Išnašos
- „Nihon no myōji 7000 ketsu seishi ruibetsu taikan Hata uji 日本の苗字7000傑 姓氏類別大観 秦氏“. Suarchyvuotas originalas 2006-05-17. Nuoroda tikrinta 2006-05-31.
- „Nihon no myōji 7000 ketsu seishi ruibetsu taikan Takamuko uji 日本の苗字7000傑 姓氏類別大観 高向氏“. Suarchyvuotas originalas 2006-05-17. Nuoroda tikrinta 2006-10-15.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kofun laikotarpis, Kas yra Kofun laikotarpis? Ką reiškia Kofun laikotarpis?
Kofun laikotarpis 古墳時代 Kofun jidai Japonijos istorijos laikotarpis trukes nuo 250 iki 538 m Laikotarpis taip pavadintas del pilkapiu kurie buvo supilti esant tam laikotarpiui Kofun laikotarpis ir po jo sekes Asuka laikotarpis daznai bendrai vadinami Kadangi to meto rasytiniai saltiniai priestaringi tad tyrinejimai reikalauja atsargios kritikos ir archeologijos pagalbos Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Kofun laikotarpis nuo Asukos atskiriamas del kulturiniu skirtumu Kofun laikotarpiu klestejo sintoizmas pries ateinat į Japonija budizmui Politiskai galingo klano vadas uzemes Honsiu ir siaures Kiusiu įkure Japonijos imperatoriskaja seima Be to tai seniausias rasytinis Japonijos laikotarpis Jamato rumaiNors sutarta kad laikotarpis prasideda 250 m pr m e neaisku kada prasidejo Jamato valdymas Rumai siejami su problema ir jo zlugimu Sutariama kad Jamato valdovai priklause Kofun kulturai ir valde Jamato iki IV a Viso laikotarpio metu isliko regioniniu valdovu autonomija ypac tokiose vietose kaip Kibi dabar Okajamos prefektura Izumo dabar Simanes prefektura Kosi Fukujaus ir Nijigatos prefekturos Kenu siaures Kanto Cikusi siaures Kiusiu ir Hi centrine Kiusiu Tik VI a Jamato klanai valde visa pietu Japonija Kita vertus Jamato santykiai su Kinija prasidejo IV a pabaigoje pasak Dainu knygos Jamato valstybei atsiradusiai V a pabaigoje buvo budingi galingi klanai 豪族 Gōzoku Kiekvienam klanui vadovavo patriarchas 氏上 Ujikami kuris atlikinejo sventas apeigas klano dievui kami pagerbti kad butu uztikrinta klano gerove Klano nariai buvo aristokratija o karaliska gimine valdziusi Jamato rumus buvo jos virsuneje Galingi klano vadai apdovanodavo suteikdami titula kuris rodydavo politinį ranga ir buvo paveldimas bei vartojamas vietoj pavardes Vakarieciai sį laikotarpį kartais vadina Jamato laikotarpiu nes jo pabaigoje Jamato vadai tapo imperatoriskaja dinastija Bet Kofun laikotarpiu Jamato buvo viena is daugelio tarpusavyje kovojanciu valstybiu Japonu istorikai pabrezia kad laikotarpio pradzioje kitu regionu valstybes pvz buvo arciau dominavimo ir svarbos Cukurijamos pilkapis Kibije ketvirtas pagal dydį Japonijoje Po kurio laiko Jamato rumai pradejo valdyti visus Honsiu ir Kiusiu klanus suteikdami kartais paveldimus titulus mazesniu klanu vadams Jamato vardas buvo siejamas su visa Japonija o jo vadai valde kitu klanu vadus ir įgijo daug dirbamos zemes Pagal kinu modelį japonai pletojo centrine administracija o Jamato rumuose dalyvaudavo ir vietiniu klanu vadai bet salis neturejo nuolatines sostines Garsus klanai buvo Soga Kacuraki Heguri Kose is Jamato ir Bidzeno zemes Kibi klanai Idzumo zemeje Otomo ir Mononobe klanai buvo karo vadai o Nakatomi ir Inbe klanai sventikai Is Soga klano buvo kile pirmieji ministrai o is Ohtomo ir Mononobe klanu budavo antri pagal svarba ministrai Provinciju vadai vadinosi Kuni no mijacuko Amatai buvo organizuoti į gildijas Jamato rumai turejo rysiu su Gajos konfederacija kuria japonai vadino Mimana Kofun kapuose yra archeologiniu įrodymu kurie patvirtina meno ir drabuziu panasuma Remdamiesi Kodziki ir Nihon Soki japonai anksciau tvirtino kad Gaja buvo ju kolonija Korejoje bet dabar si teorija atmesta Labiau tiketina kad abi salys mokejo Kinijai duokle Taciau kinu istorikas Shen Yue 441 513 m is Liu Song dinastijos Dainu knygoje teigia kad Jamato karalius buvo Gajos valdovas Si mintis irgi atmesta Istorikai teigia kad nera įrodymu kad tuo metu japonai valde kokia nors Korejos dalį Didziausia problema su rasytiniais saltiniais tai kad kai kurie tomai dingo ar buvo nepatikimai perrasyti Okimi Kofun laikotarpiu atsirado aristokratiska visuomene kuriai vadovavo karo vadai Sis laikotarpis buvo kritinis taskas Japonijos evoliucijoje į vientisa ir pripazinta valstybe Tuo metu labiausiai issivystes buvo Kansajaus regionas Jo valdovai net siunte pasiuntinius į Kinija kad butu pripazinti ju karaliskieji titulai Nors tu Japonijos valdovu titulas diplomatijoje buvo karalius jap kimi tevyneje jie save vadino didziaisiais karaliais Okimi To laikotarpio karaliai turejo ir religinį autoriteta savo valdzia pateisindami dieviska kilme Titulas Dangu ir Zeme valdantis dydysis karalius Amenoshita Shiroshimesu Okimi buvo naudojamas iki VII a kai jį pakeite imperatorius Tenno Jamato klanai Kofun laikotarpio sandelio rekonstrukcija Jamato klanai ir vietiniai vadai tvirtino kad yra kile is imperatoriaus seimos arba dievu Kita vertus buvo daug klanu kurie nurode kad ju proteviai atvyko is Kinijos ar Korejos V a Kazuraki klanas 葛城氏 kildines save is imperatoriaus Kogeno legendinio anuko buvo galingiausias Jamato rumuose ir buvo giminystes rysiais susijes su imperatoriskaja seima Po Kazuraki nuosmukio V a pabaigoje laikinai pereme valdzia Kai mire nepalikes įpedinio Otomo no Kanamura pasiule kad tolimas imperatoriaus giminaitis is Kosi zemes taptu nauju Taciau Kanamura turejo atsistatydinti del nepavykusios diplomatines politikos ir Asukos laikotarpio pradzioje valdzia atsidure ir rankose Kofun visuomeneKofun laikotarpio brangenybesToraidzin Kinu ir korejieciu emigrantai kurie buvo naturalizuoti Senoves Japonijoje buvo vadinami toraidzin Jie atgabeno į Japonija daugybe Kinijos kulturos aspektu Vertindama ju zinias Jamato vyriausybe palankiai elgesi su toraidzin Ju atgabenta kultura buvo labai svarbi imperatoriskiesiems rumams Sinsen Sodziroku knyga surinkta 815 m teigia kad is 1182 kilmingu seimu Kanzajaus regione ir Honsiu saloje 154 buvo emigrantu kilmes Knyga teigia kad 163 kilusios is Kinijos 104 seimos is 41 is 6 is Silos ir 3 is Gajos Jos galejo atsikelti 356 645 m Kinijos emigrantai Nihon Soki teigia kad kiles is Si Huangdi į Japonija atvyko 403 m Sinsen Sodziroku knygoje rasoma kad imperatorius Nintoku isbarste Hata klana po įvairias provincijas ir verte rumams gaminti silka Kai Jamato rumuose atsirado financu ministerija Hata Ocucici 秦大津父 tapo pirmuoju ministru kiles is buvo vienas is vykdytoju Isnasos Nihon no myōji 7000 ketsu seishi ruibetsu taikan Hata uji 日本の苗字7000傑 姓氏類別大観 秦氏 Suarchyvuotas originalas 2006 05 17 Nuoroda tikrinta 2006 05 31 Nihon no myōji 7000 ketsu seishi ruibetsu taikan Takamuko uji 日本の苗字7000傑 姓氏類別大観 高向氏 Suarchyvuotas originalas 2006 05 17 Nuoroda tikrinta 2006 10 15 Vikiteka Kofun laikotarpis vaizdine ir garsine medziaga