Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Muromači laikotarpis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Muromači laikotarpis (室町時代 Muromachi jidai, dar žinomas kaip Muromači era, Muromači bakufu, Ašikaga era, Ašikaga laikotarpis, arba Ašikaga bakufu) – Japonijos istorijos laikotarpis, trukęs 1336–1573 m. Šiuo laikotarpiu Japoniją valdė Ašikagų šiogūnatas, kurį 1336 m. įkūrė pirmasis Muromači šiogūnas . Laikotarpis baigėsi 1573 m., kai Oda Nobunaga išvijo paskutinį Ašikagų šiogūną iš Kioto.
Muromači laikotarpio pradžia (1336–1392 m.) vadinama arba Šiaurės ir Pietų Rūmų laikotarpiu. O nuo 1467 m. iki pabaigos – Sengoku laikotarpiu arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu.
Ašikaga bakufu
trumpa nepatiko samurajų klasei. , gavęs samurajų paramą, nuvertė imperatorių. 1338 m. Takaudži pasiskyrė save šiogūnu ir įsitvirtino Kiote. Tačiau imperatorius pabėgo iš įkalinimo vietos ir atkūrė savo politinę valdžią Naroje. Ašikagų laikotarpio pavadinimas kilo nuo Muromači rajono Kioto, kur trečiasis šiogūnas įkūrė savo būstinę 1378 m. Ašikaga bakufu nuo Kamakura skiriasi tuo, kad Kamakura stengėsi palaikyti pusiausvyrą su Kioto rūmais, o Ašikagos atėmė imperatoriaus valdžios likučius. Tačiau Ašikagų valdymas buvo silpnesnis ir labai įsivėlęs į pilietinius karus. Tik valdant Ašikagai Jošimicu į Japoniją grįžo tvarka.
Jošimitsu leido tvarkos prižiūrėtojams, kurie Kamakuros laikotarpiu turėjo ribotą valdžią, tapti stipriais regionų valdovais, vėliau vadintais daimiais. Laikui bėgant tarp šiogūno ir daimių nusistovėjo galios balansas. Trys galingiausios daimių šeimos keitėsi kaip atstovės šiogūnui Kiote. Jošimicu sėkmingai sujungė Šiaurės ir Pietų rūmus 1392 m., bet nepaisant jo pažadų, kad išliks jėgos balansas tarp abiejų imperatoriškosios šeimos atšakų, Šiauriniams rūmams atiteko sostas. Šiogūno valdžia po Jošimicu mirties pamažu mažėjo ir perėjo į regionų valdytojų rankas. Mažėjo ir šiogūno įtaka sprendžiant sosto paveldėjimo klausimą, tad daimiai dažnai remdavo savo kandidatus. Po kurio laiko pačiai Ašikaga šeimai iškilo paveldėjimo problemų, kurios sukėlė Ōnin karą (1467–1477 m.), po kurio Kiotas liko nusiaubtas, o Ašikagos prarado autoritetą visos Japonijos mastu. Dėl valdžios vakuumo prasidėjo suirutė.
Ekonominė ir kultūrinė plėtra
Ryšiai su Ming dinastijos Kinija buvo atnaujinti, kai kinai ieškojo paramos sutramdant japonų piratus, kurie siaubė Kinijos pakrantes. To meto japonų piratus kinai vadino Wokou (japoniškai wakō). Norėdamas pagerinti santykius su Kinija ir atsikratyti piratų grėsmės, Jošimicu atnaujino santykius su Kinija, kurie truko pusę šimtmečio. 1401 m. jis atnaujino duoklės sistemą, o Kinijos imperatoriui siųstuose laiškuose save vadino „Tavo pavaldiniu, Japonijos karaliumi“. Japonijos mediena, siera, kardai buvo mainomi į kinų šilką, porcelianą, knygas, monetas. Kinai tarpusavio santykius laikė duokle, o japonai – pelninga prekyba.
Ašikaga bakufu laikotarpiu atsirado nauja tautinė kultūra. Zen budizmas platino ne tik religines, bet ir menines įtakas, ypač kilusias iš Song, Juan ir Ming dinastijų paveikslų. Visos meno rūšys (architektūra, literatūra, komedija, poezija, arbatos ceremonija, ) klestėjo Muromači laikotarpiu.
Šintoizmas
Tuo metu atsinaujino susidomėjimas šintoizmu, kuris tyliai egzistavo budizmo klestėjimo laikais. Kadangi šintoizmas beveik neturėjo savo raštų ir tik kelias maldas, Naros laikotarpiu prasidėjo abiejų religijų bendra praktika. Tarp VIII ir XIV a. budizmas beveik visiškai absorbavo šintoizmą, kuris buvo pradėtas vadinti Ryōbu Shinto (Dvigubu šintoizmu). Mongolų invazija XIII a. pabaigoje pažadino tautinį supratimą apie kamikadžės indėlį nugalint priešą. Po mažiau nei 50 metų (1339–1343 m.), (1293–1354 m.), Pietų rūmų pajėgų vadas parašė (Jinnō Shōtōki). Ši kronika pabrėžė, kad svarbu, jog imperatorius turi išlaikyti dievišką kilmę iš Amaterasu, o ši sąlyga leido atsirasti specialiai tautinei politikai (). Kronika ne tik pabrėžė imperatoriaus dievišką kilmę, bet ir pateikė istoriją iš šintoizmo pozicijų, pabrėždama visų japonų dievišką kilmę ir jų dvasinį pranašumą prieš kinus ir indus. Todėl pasikeitė jėgų balansas tarp abiejų religijų. XIV–XVII a. šintoizmas tapo pagrindine religija Japonijoje ir galinga nacionalistine jėga, prasidėjo jos filosofijos ir raštų plėtra.
Krikščionybė
Krikščionybė padarė stiprią įtaką Japonijai dėl jėzuitų, kuriems iš pradžių vadovavo šv. Pranciškus Ksaveras (1506–1552 m.), kuris atvyko į Kagošimą pietų Kiūšiū 1549 m. Tarp atsivertusiųjų buvo daimiai, pirkliai, siekę palankesnių derybų sąlygų, bei valstiečiai. Iki 1560 m. Kiotas tapo kitu misionieriškos veiklos centru. 1568 m. krikščionis daimis įkūrė Nagasakio uostą Kiūšiū šiaurėje ir 1579 m. atidavė jėzuitams valdyti. 1582 m. Japonijoje buvo apie 150 tūkst. atsivertusių krikščionių (2 % gyventojų) ir 200 bažnyčių. Tačiau vienijant šalį bakufu tolerancija krikščionybei mažėjo. 1587 m. prasidėjo draudimai, o 1597 m. – atviri krikščionių persekiojimai. Prekyba vis dar buvo skatinama, bet griežtai reguliuojama, o apie 1640 m. krikščionių persekiojimas tapo tautine politika.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Muromači laikotarpis, Kas yra Muromači laikotarpis? Ką reiškia Muromači laikotarpis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Muromaci laikotarpis 室町時代 Muromachi jidai dar zinomas kaip Muromaci era Muromaci bakufu Asikaga era Asikaga laikotarpis arba Asikaga bakufu Japonijos istorijos laikotarpis trukes 1336 1573 m Siuo laikotarpiu Japonija valde Asikagu siogunatas kurį 1336 m įkure pirmasis Muromaci siogunas Laikotarpis baigesi 1573 m kai Oda Nobunaga isvijo paskutinį Asikagu sioguna is Kioto Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Muromaci laikotarpio pradzia 1336 1392 m vadinama arba Siaures ir Pietu Rumu laikotarpiu O nuo 1467 m iki pabaigos Sengoku laikotarpiu arba Kariaujanciu valstybiu laikotarpiu Asikaga bakufutrumpa nepatiko samuraju klasei gaves samuraju parama nuverte imperatoriu 1338 m Takaudzi pasiskyre save siogunu ir įsitvirtino Kiote Taciau imperatorius pabego is įkalinimo vietos ir atkure savo politine valdzia Naroje Asikagu laikotarpio pavadinimas kilo nuo Muromaci rajono Kioto kur treciasis siogunas įkure savo bustine 1378 m Asikaga bakufu nuo Kamakura skiriasi tuo kad Kamakura stengesi palaikyti pusiausvyra su Kioto rumais o Asikagos ateme imperatoriaus valdzios likucius Taciau Asikagu valdymas buvo silpnesnis ir labai įsiveles į pilietinius karus Tik valdant Asikagai Josimicu į Japonija grįzo tvarka Muromaci samurajai 1538 m Josimitsu leido tvarkos priziuretojams kurie Kamakuros laikotarpiu turejo ribota valdzia tapti stipriais regionu valdovais veliau vadintais daimiais Laikui begant tarp sioguno ir daimiu nusistovejo galios balansas Trys galingiausios daimiu seimos keitesi kaip atstoves siogunui Kiote Josimicu sekmingai sujunge Siaures ir Pietu rumus 1392 m bet nepaisant jo pazadu kad isliks jegos balansas tarp abieju imperatoriskosios seimos atsaku Siauriniams rumams atiteko sostas Sioguno valdzia po Josimicu mirties pamazu mazejo ir perejo į regionu valdytoju rankas Mazejo ir sioguno įtaka sprendziant sosto paveldejimo klausima tad daimiai daznai remdavo savo kandidatus Po kurio laiko paciai Asikaga seimai iskilo paveldejimo problemu kurios sukele Ōnin kara 1467 1477 m po kurio Kiotas liko nusiaubtas o Asikagos prarado autoriteta visos Japonijos mastu Del valdzios vakuumo prasidejo suirute Ekonomine ir kulturine pletraRysiai su Ming dinastijos Kinija buvo atnaujinti kai kinai ieskojo paramos sutramdant japonu piratus kurie siaube Kinijos pakrantes To meto japonu piratus kinai vadino Wokou japoniskai wakō Noredamas pagerinti santykius su Kinija ir atsikratyti piratu gresmes Josimicu atnaujino santykius su Kinija kurie truko puse simtmecio 1401 m jis atnaujino duokles sistema o Kinijos imperatoriui siustuose laiskuose save vadino Tavo pavaldiniu Japonijos karaliumi Japonijos mediena siera kardai buvo mainomi į kinu silka porceliana knygas monetas Kinai tarpusavio santykius laike duokle o japonai pelninga prekyba Asikaga bakufu laikotarpiu atsirado nauja tautine kultura Zen budizmas platino ne tik religines bet ir menines įtakas ypac kilusias is Song Juan ir Ming dinastiju paveikslu Visos meno rusys architektura literatura komedija poezija arbatos ceremonija klestejo Muromaci laikotarpiu Sintoizmas Musikine scena Muromaci laikotarpis 1538 m Tuo metu atsinaujino susidomejimas sintoizmu kuris tyliai egzistavo budizmo klestejimo laikais Kadangi sintoizmas beveik neturejo savo rastu ir tik kelias maldas Naros laikotarpiu prasidejo abieju religiju bendra praktika Tarp VIII ir XIV a budizmas beveik visiskai absorbavo sintoizma kuris buvo pradetas vadinti Ryōbu Shinto Dvigubu sintoizmu Mongolu invazija XIII a pabaigoje pazadino tautinį supratima apie kamikadzes indelį nugalint priesa Po maziau nei 50 metu 1339 1343 m 1293 1354 m Pietu rumu pajegu vadas parase Jinnō Shōtōki Si kronika pabreze kad svarbu jog imperatorius turi islaikyti dieviska kilme is Amaterasu o si salyga leido atsirasti specialiai tautinei politikai Kronika ne tik pabreze imperatoriaus dieviska kilme bet ir pateike istorija is sintoizmo poziciju pabrezdama visu japonu dieviska kilme ir ju dvasinį pranasuma pries kinus ir indus Todel pasikeite jegu balansas tarp abieju religiju XIV XVII a sintoizmas tapo pagrindine religija Japonijoje ir galinga nacionalistine jega prasidejo jos filosofijos ir rastu pletra Krikscionybe Krikscionybe padare stipria įtaka Japonijai del jezuitu kuriems is pradziu vadovavo sv Pranciskus Ksaveras 1506 1552 m kuris atvyko į Kagosima pietu Kiusiu 1549 m Tarp atsivertusiuju buvo daimiai pirkliai sieke palankesniu derybu salygu bei valstieciai Iki 1560 m Kiotas tapo kitu misionieriskos veiklos centru 1568 m krikscionis daimis įkure Nagasakio uosta Kiusiu siaureje ir 1579 m atidave jezuitams valdyti 1582 m Japonijoje buvo apie 150 tukst atsivertusiu krikscioniu 2 gyventoju ir 200 baznyciu Taciau vienijant salį bakufu tolerancija krikscionybei mazejo 1587 m prasidejo draudimai o 1597 m atviri krikscioniu persekiojimai Prekyba vis dar buvo skatinama bet grieztai reguliuojama o apie 1640 m krikscioniu persekiojimas tapo tautine politika