Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nara laikotarpis 奈良時代 Nara jidai Japonijos istorijos laikotarpis buvęs nuo maždaug 710 iki 784 metų Imperatorienė Genmei
Nara laikotarpis
Nara laikotarpis (奈良時代 Nara-jidai?) – Japonijos istorijos laikotarpis, buvęs nuo maždaug 710 iki 784 metų. Imperatorienė Genmei įkūrė sostinę Heijō-kyō (dabar vadinama Nara). Išskyrus 5 metus (740-745 m.), kai sostinė buvo vėl laikinai perkelta, Nara buvo japonų civilizacijos centras, kol imperatorius Kamu įkūrė naują sostinę Nagaoka-kyō (長岡京) Nagaokoj 784 metais prieš perkeliant ją į Heian-kyō (平安京) ar Kiotą (京都) po dešimtmečio 794 metais. Dauguma Japonijos visuomenės tuo metu buvo kaimuose susitelkę žemdirbiai, praktikavę šintoizmą, paremtą gamtos ir protėvių dvasių (kami) garbinimu. Sostinė Naroje buvo paremta Čangano (長安, šiandienos Xian 西安), Tangų Kinijos sostinės, modeliu. Tuomet Japonijos elitas perėmė daug Kinijos bruožų, įskaitant rašto sistemą (kandži, 漢字) ir budizmą.
| Japonijos istorija |
| Džiomon laikotarpis |
| Jajoi laikotarpis |
| Kofun laikotarpis |
| Asuka laikotarpis |
| Nara laikotarpis |
| Heian laikotarpis |
| Kamakura laikotarpis |
| Muromači laikotarpis |
| Momojama laikotarpis |
| Edo laikotarpis |
| Meidži laikotarpis |
| Taišio laikotarpis |
| Šiova laikotarpis |
| Heisei laikotarpis |
| Reiva laikotarpis |
| Susiję istorijos: |
| Riūkiū istorija, |
Nara laikotarpio literatūra
Nara laikotarpio Imperatoriškųjų rūmų didelės pastangos užrašyti rūmų istoriją sukūrė pirmuosius Japonijos literatūros pavyzdžius. Tokie darbai kaip Kodžiki (古事記) ir (日本書紀) buvo iš esmės politiniai skirti užrašyti ir pateisinti imperatorių valdžios viršenybę visoj Japonijoj. Su rašytinės kalbos paplitimu, prasidėjo japonų poezija, Japonijoj žinoma kaip waka (和歌). Apie 759 metus iš privačių kolekcijų surinktas pirmas didelis japonų poezijos rinkinys, žinomas Man'yōshū (万葉集). Kinų simboliai buvo naudojami išreikšti japonų garsus iki kana išradimo.
Ekonominis, socialinis ir administracinis vystimasis
Prieš Taiho kodekso paskelbimą sostinė paprastai po imperatoriaus mirties būdavo perkeliama, dėl seno prietaro, kad mirties vieta yra užteršta. Reformos ir vyriausybės biuroratizavimas privedė prie nuolatinės imperijos sostinės įkūrimo Heijō-kyō (平城京), ar Naroje 710 metais. Reikia pažymėti, kad sostinė laikinai buvo perkelta (dėl to meto politinių priežasčių) tarp 740 ir 745 metų į Kunikyo (恭仁京, šiandien vadinamas Kamo), į Šigarakinomiją (紫香楽宮, dabar Šigaraki) 744 metais ir Naniwa-kyo (難波京, šių laikų Osaka) 744-745 metais, bet vėl sugražinta į Narą 745 metais. Sostinė, davusi laikotarpiui savo vardą, suprojektuota pagal didžios Tangų dinastijos (唐, 618–907) sostinę Čanganą. Nara buvo pirmasis tikras Japonijos miestas. Jame greitai atsirado 200 tūkstančių gyventojų (apie 4 % to meto valstybės gyventojų) ir apie 10 tūkstančių dirbo vyriausybei.
Nara laikotarpiu padidėjo ekonominis ir administracinis aktyvumas. Keliai jungė Narą su provincijų centrais, mokesčiai buvo renkami efektyviau ir dažniau. Buvo kalamos monetos ir tikriausiai plačiai naudojamos. Už Naros apylinkių buvo mažai komercinio aktyvumo ir provincijose neprigijo sena Šotoku žemės reformos sistema. VIII a. vidury šoenai (荘園, daug žemės turintys dvarai) viena iš svarbiausių ekonominių institucijų viduramžių Japonijoje iškilo dėl labiau valdomos žemdirbystės formos paieškų. Vietinė administracija pamažu tavo vis savarankiškesnė, kai senos žemės padalijimo sistemos sunykimas ir mokesčių augimas privertė daugybę žmonių palikti ar prarasti žemę. Jie buvo vadinami „bangos žmonėmis“ ar roninais. Kai kurie iš „viešų žmonių“ privačiai įsidarbino dideliuose dvaruose ir „viešos žemės“ vis dažniau tapo šoenais.
Grupuočių kova Imperatoriaus rūmuose vyko per visą Naros laikotarpį. Imperatoriškosios šeimos nariai, dominuojančios rūmų šeimos, tokios kaip Fudživara, ir budistai vienuoliai kovojo dėl įtakos. Laikotarpio pradžioje princas Nagaja paėmė valdžią rūmuose po Fuhito Fudživaros (Fujiwara no Fuhito) mirties. Fuhito turėjo keturis sūnus Muchimaro, Umakai, Fusasaki, and Maro. Jie padėjo imperatoriui Šomu, Fuhito anūkui atsisėsti į sostą. 729 metais jie suėmė Nagają ir atgavo valstybės kontrolę. Bet kai pirma raupų epidemiją pasklido iš Kyušu 735 metais, visi keturi broliai buvo nužudyti po dvejų metų ir laikinai Fudživara šeimos dominavimas sumažėjo. Nėra abejonės, kad imperatorius buvo labai šokiruotas raupų proveržio ir jis perkėlė rūmus tris karus per penkerius metus nuo 740 metų, kol jis galiausiai sugrįžo į Narą. Nara laikotarpio pabaigoje financiniai sunkumai užklupo valstybę ir rūmai atleido mebūtinus pareigūnus. 792 metais visuotinė karo prievolė buvo panaikinta ir provincijų vadams buvo leista sukurti privačias karines pajėgas vietiniam policijos darbui atlikti. Valdžios decentralizavimas įsivyravo nepaisant Nara laikotarpio reformų. Galiausiai norint sugrąžinti kontrolę į rūmų rankas, sostinė buvo perkelta 784 metais į Nagaoka-kyō (長岡京) ir 794 metais į Heian-kyō (平安京, Taikos ir Ramybės sostinė) apie 26 km į šiaurę nuo Naros. XI a. pabaigoje miestas liaudyje buvo vadinamas Kiotu (京都 Sostinės miestas) ir taip vadinamas iki šiol.
Kultūros plėtra ir budizmo įsitvirtinimas
Kai kurie Japonijos literatūros šedevrai parašyti Nara periodu, įskaitant Kodžiki(古事記) ir Nihon Šoki(日本書紀), pirmos nacionalinės istorijos, sudarytos atitinkamai 712 ir 720 metais. Man'yōshū (万葉集, dešimt tūkstančių lapų kolekcija), poemų antologija, Kaifūsō (懐風藻, Mėgstami poezijos prisiminimai), antologija parašyta kinų kalba Japonijos imperatorių ir princų, irgi sukurtos tuo laikotarpiu. Kitas svarbus kultūrinis įvykis buvo budizmo nuolatinis įsitvirtinimas. Su budizmu supažindino Baekje VI a., bet turėjo dviprasmišką padėtį iki Naros laikotarpio, kai jį mielai pripažino imperatorius Šomu(聖武天皇 Shōmu Tennō). Šomu ir jo žmona iš Fudživara šeimos buvo karšti budistai ir labai skatino budizmo plitimą, paversdami jį „valstybės sargybiniu“, stiprinančiu valstybės institucijas.
Per Šomu valdymą, Todai-dži (東大寺, Didžioji Rytų šventykla) buvo pastatyta, o joje patalpintas Buda Dainichi (Didysis Saulės Buda), šešiolikos metrų aukščio paauksuota bronzinė statula. Buda buvo tapatinamassu Saulės Deive ir pamažu įvyko budizmo ir šintoizmo sinkretizmas. Šomu pasiskelbė budizmo „trijų brangenybių tarnu“: Budos, budizmo mokymo ir budistų bendruomenės.
Centrinė valddžia provincijose įkūrė šventyklas, vadinamas kokubundži(国分寺). Todai-dži Jamato provincijos (dabar Nara provincija) kokubundži.
Nors išnyko pastangos budizmą padaryti valstybine religija, Nara budizmas pakėlė imperatoriškosios šeimos statusą. Budizmo įtaka padidėjo dviejų Šomu dukterų valdymo metu. Imperatorienė Koken (孝謙天皇 Kōken Tennō, valdė 749-758 m.) priėmė daug budistų vienuolių į rūmus. Koken atsižadėjo sosto 758 metais patarta savo pusbrolio Nakamaro Fudživara (藤原 仲麻呂, Fujiwara no Nakamaro). Kai buvusi imperatorienė pamėgo budistą tikėjimo gydytoją, vadinamą Dokyo(道鏡). Nakamaro 764 metais sutelkė armiją, bet buvo greit sumuštas. Koken apkaltino valdantį imperatorių slapta bendravus su Nakamaro ir jį pašalino. Koken vėl sėdo į sostą kaip imperatorienė Šotoku (称徳天皇 Shōtoku Tennō, valdė 764–770). Imperatorienė užsakė vieno milijono maldos palaiminimų Hyakumanto dharani (百万塔陀羅尼), kurių daug pavyzdžių išliko, spausdinimą. Maži ritiniai, datuojami nuo 770 metų, yra tarp ankstyviausių spausdintų darbų pasaulyje. Šotoku juos liepė išspausdinti, norėdama nuteikti budizmo dvasininkus savo naudai. Ji galbūt net norėjo Dokyo padaryti imperatoriumi, bet mirė prieš to imdamasi. Jos veiksmai šokiravo Naros visuomenę ir tai lėmė, kad moterims buvo uždrausta sėsti į sostą, o iš budistų vienuolių buvo atimtas politinis autoritetas.
Daug imperatorių Šomu ir Šotoko valdymą sukurtų meno kurinių ir importuotų brangenybių laikoma Todai-dži šventyklos Šosoine. Jie vadinami Šosoino brangenybėmis ir parodo kosmopolitinę kultūrą, dar vadinamą Tempyo kultūra. Importuotos brangenybės rodo Šilko kelio teritorijų įtaką, įskaitant Kiniją, Indiją, Korėją ir Islamo imperiją. Taip pat Šosoine laikoma daugiau nei 10 tūkstančių dokumentų, vadinamų Šosoino dokumentais (正倉院文書). Tai yra įrašai padaryti kitoj sutrų pusėje ar ant svarbių daiktų pakuočių ir išliko dėl oficialių dokumentų antro panaudojimo. Šosoino dokumentai parodo labai padeda tyrinėti Naros laikotarpio politinę ir socialinę sistemą ir netgi japonų rašto sistemų (tokių kaip katakana) raidą.
Tarptautiniai ryšiai
Nara rūmai agresyviai importavo kinų kultūrą siųsdami pasiuntinius į Tangų rūmus kas dvidešimt metų (tai vadinama Kentō-ši, 遣唐使). Daug japonų studentų, pasaulietinių ir budistų vienuolių, studijavo Čangane (長安) ir Luojange (洛陽). Vienas studentas vardu Nakamaro Abe (阿倍 仲麻呂 Abe no Nakamaro) išlaikė kinų viešuosius egzaminus, kad būtų paskirtas į vyriausybinį postą Kinijoje. Jis tarnavo gubernatorium-generolu Aname (安南) ar kinų Vietname 761-767 metais. Daug į Japoniją sugrįžusių studentų, pvz.: Makibi Kibi (吉備 真備, Kibi no Makibi), gavo aukštus postus vyriausybėje.
Tangų Kinija niekada nesiųntė oficialių pasiuntinių į Japoniją, o Japonijos karaliai, ar imperatoriai kaip jie save vadino, nesiekė titulų iš Kinijos. Kinijos žemutinio Jangdzės slėnio vietinė valdžia pasiuntė misiją į Japoniją gražinti japonų pasiuntinius, kurie atvyko per Balhę (渤海). Kinų misija negalėjo grįžti į Kiniją dėl ir buvo naturalizuota Japonijoje.
Ryšiai su korėjiečių karalyste Šila iš pradžių buvo taikūs, su nuolatiniais diplomatiniais santykiais. Tačiau į šiaurę nuo Šilos iškilusi Balhės karalystė destabilizavo Japonijos-Silos santykius. Balhė pasiuntė pirmą misiją į Narą 728 metais, kur korėjiečių pasiuntiniai buvo pasveikinti kaip Kogūrijos (高句麗), su kuria Japonija buvo sąjungininkėmis, kol Sila suvienijo tris Korėjos karalystes, įpėdiniai. Draugiški diplomatiniai ir ekonominiai santykiai su Balhe tęsėsi iki X a., kai ši korėjiečių valstybė buvo okupuota kidanių (契丹, kitaip Liao Dinastijos, 遼). Su Šila santykiai pablogėjo, kai ši ypač suartėjo su Tangų Kinija.
Įvykiai
- 710 m. Japonijos sostinė iš Asukos perkeliama į Narą
- 712 m. Pasakojimai surenkami į Kodžiki (Senovės Laikų Užrašai)
- 720 m. Pasakojimai surenkami į Nihon šoki (Japonijos istorija)
- 743 m. Imperatorius Šomu įkuria Todai-dži šventyklą su milžiniška Budos statula viduje
- 759 m. Poemų antologija Man'yōshū (dešimt tūkstančių lapų kolekcija)
- 784 m. Imperatorius perkelia sostinę į Nagaoką
- 788 m. Budistų vienuolis Saicho įkuria vienuolyną ant Hiei kalno, netoli Kioto, kuri tapo milžinišku šventyklų ansambliu
Išnašos
- Lockard, Craig A. (2009). Societies Networks And Transitions: Volume B From 600 To 1750. Wadsworth. pp. 290–291. ISBN 978-1-4390-8540-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nara laikotarpis, Kas yra Nara laikotarpis? Ką reiškia Nara laikotarpis?
Nara laikotarpis 奈良時代 Nara jidai Japonijos istorijos laikotarpis buves nuo mazdaug 710 iki 784 metu Imperatoriene Genmei įkure sostine Heijō kyō dabar vadinama Nara Isskyrus 5 metus 740 745 m kai sostine buvo vel laikinai perkelta Nara buvo japonu civilizacijos centras kol imperatorius Kamu įkure nauja sostine Nagaoka kyō 長岡京 Nagaokoj 784 metais pries perkeliant ja į Heian kyō 平安京 ar Kiota 京都 po desimtmecio 794 metais Dauguma Japonijos visuomenes tuo metu buvo kaimuose susitelke zemdirbiai praktikave sintoizma paremta gamtos ir proteviu dvasiu kami garbinimu Sostine Naroje buvo paremta Cangano 長安 siandienos Xian 西安 Tangu Kinijos sostines modeliu Tuomet Japonijos elitas pereme daug Kinijos bruozu įskaitant rasto sistema kandzi 漢字 ir budizma Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Nara laikotarpio literaturaNara laikotarpio Imperatoriskuju rumu dideles pastangos uzrasyti rumu istorija sukure pirmuosius Japonijos literaturos pavyzdzius Tokie darbai kaip Kodziki 古事記 ir 日本書紀 buvo is esmes politiniai skirti uzrasyti ir pateisinti imperatoriu valdzios virsenybe visoj Japonijoj Su rasytines kalbos paplitimu prasidejo japonu poezija Japonijoj zinoma kaip waka 和歌 Apie 759 metus is privaciu kolekciju surinktas pirmas didelis japonu poezijos rinkinys zinomas Man yōshu 万葉集 Kinu simboliai buvo naudojami isreiksti japonu garsus iki kana isradimo Ekonominis socialinis ir administracinis vystimasisPries Taiho kodekso paskelbima sostine paprastai po imperatoriaus mirties budavo perkeliama del seno prietaro kad mirties vieta yra uztersta Reformos ir vyriausybes biuroratizavimas privede prie nuolatines imperijos sostines įkurimo Heijō kyō 平城京 ar Naroje 710 metais Reikia pazymeti kad sostine laikinai buvo perkelta del to meto politiniu priezasciu tarp 740 ir 745 metu į Kunikyo 恭仁京 siandien vadinamas Kamo į Sigarakinomija 紫香楽宮 dabar Sigaraki 744 metais ir Naniwa kyo 難波京 siu laiku Osaka 744 745 metais bet vel sugrazinta į Nara 745 metais Sostine davusi laikotarpiui savo varda suprojektuota pagal didzios Tangu dinastijos 唐 618 907 sostine Cangana Nara buvo pirmasis tikras Japonijos miestas Jame greitai atsirado 200 tukstanciu gyventoju apie 4 to meto valstybes gyventoju ir apie 10 tukstanciu dirbo vyriausybei Nara laikotarpiu padidejo ekonominis ir administracinis aktyvumas Keliai junge Nara su provinciju centrais mokesciai buvo renkami efektyviau ir dazniau Buvo kalamos monetos ir tikriausiai placiai naudojamos Uz Naros apylinkiu buvo mazai komercinio aktyvumo ir provincijose neprigijo sena Sotoku zemes reformos sistema VIII a vidury soenai 荘園 daug zemes turintys dvarai viena is svarbiausiu ekonominiu instituciju viduramziu Japonijoje iskilo del labiau valdomos zemdirbystes formos paiesku Vietine administracija pamazu tavo vis savarankiskesne kai senos zemes padalijimo sistemos sunykimas ir mokesciu augimas priverte daugybe zmoniu palikti ar prarasti zeme Jie buvo vadinami bangos zmonemis ar roninais Kai kurie is viesu zmoniu privaciai įsidarbino dideliuose dvaruose ir viesos zemes vis dazniau tapo soenais Grupuociu kova Imperatoriaus rumuose vyko per visa Naros laikotarpį Imperatoriskosios seimos nariai dominuojancios rumu seimos tokios kaip Fudzivara ir budistai vienuoliai kovojo del įtakos Laikotarpio pradzioje princas Nagaja paeme valdzia rumuose po Fuhito Fudzivaros Fujiwara no Fuhito mirties Fuhito turejo keturis sunus Muchimaro Umakai Fusasaki and Maro Jie padejo imperatoriui Somu Fuhito anukui atsisesti į sosta 729 metais jie sueme Nagaja ir atgavo valstybes kontrole Bet kai pirma raupu epidemija pasklido is Kyusu 735 metais visi keturi broliai buvo nuzudyti po dveju metu ir laikinai Fudzivara seimos dominavimas sumazejo Nera abejones kad imperatorius buvo labai sokiruotas raupu proverzio ir jis perkele rumus tris karus per penkerius metus nuo 740 metu kol jis galiausiai sugrįzo į Nara Nara laikotarpio pabaigoje financiniai sunkumai uzklupo valstybe ir rumai atleido mebutinus pareigunus 792 metais visuotine karo prievole buvo panaikinta ir provinciju vadams buvo leista sukurti privacias karines pajegas vietiniam policijos darbui atlikti Valdzios decentralizavimas įsivyravo nepaisant Nara laikotarpio reformu Galiausiai norint sugrazinti kontrole į rumu rankas sostine buvo perkelta 784 metais į Nagaoka kyō 長岡京 ir 794 metais į Heian kyō 平安京 Taikos ir Ramybes sostine apie 26 km į siaure nuo Naros XI a pabaigoje miestas liaudyje buvo vadinamas Kiotu 京都 Sostines miestas ir taip vadinamas iki siol Kulturos pletra ir budizmo įsitvirtinimasDidysis Buda Naroje Tōdai dzi 752 metai Kai kurie Japonijos literaturos sedevrai parasyti Nara periodu įskaitant Kodziki 古事記 ir Nihon Soki 日本書紀 pirmos nacionalines istorijos sudarytos atitinkamai 712 ir 720 metais Man yōshu 万葉集 desimt tukstanciu lapu kolekcija poemu antologija Kaifusō 懐風藻 Megstami poezijos prisiminimai antologija parasyta kinu kalba Japonijos imperatoriu ir princu irgi sukurtos tuo laikotarpiu Kitas svarbus kulturinis įvykis buvo budizmo nuolatinis įsitvirtinimas Su budizmu supazindino Baekje VI a bet turejo dviprasmiska padetį iki Naros laikotarpio kai jį mielai pripazino imperatorius Somu 聖武天皇 Shōmu Tennō Somu ir jo zmona is Fudzivara seimos buvo karsti budistai ir labai skatino budizmo plitima paversdami jį valstybes sargybiniu stiprinanciu valstybes institucijas Per Somu valdyma Todai dzi 東大寺 Didzioji Rytu sventykla buvo pastatyta o joje patalpintas Buda Dainichi Didysis Saules Buda sesiolikos metru aukscio paauksuota bronzine statula Buda buvo tapatinamassu Saules Deive ir pamazu įvyko budizmo ir sintoizmo sinkretizmas Somu pasiskelbe budizmo triju brangenybiu tarnu Budos budizmo mokymo ir budistu bendruomenes Centrine valddzia provincijose įkure sventyklas vadinamas kokubundzi 国分寺 Todai dzi Jamato provincijos dabar Nara provincija kokubundzi Nors isnyko pastangos budizma padaryti valstybine religija Nara budizmas pakele imperatoriskosios seimos statusa Budizmo įtaka padidejo dvieju Somu dukteru valdymo metu Imperatoriene Koken 孝謙天皇 Kōken Tennō valde 749 758 m prieme daug budistu vienuoliu į rumus Koken atsizadejo sosto 758 metais patarta savo pusbrolio Nakamaro Fudzivara 藤原 仲麻呂 Fujiwara no Nakamaro Kai buvusi imperatoriene pamego budista tikejimo gydytoja vadinama Dokyo 道鏡 Nakamaro 764 metais sutelke armija bet buvo greit sumustas Koken apkaltino valdantį imperatoriu slapta bendravus su Nakamaro ir jį pasalino Koken vel sedo į sosta kaip imperatoriene Sotoku 称徳天皇 Shōtoku Tennō valde 764 770 Imperatoriene uzsake vieno milijono maldos palaiminimu Hyakumanto dharani 百万塔陀羅尼 kuriu daug pavyzdziu isliko spausdinima Mazi ritiniai datuojami nuo 770 metu yra tarp ankstyviausiu spausdintu darbu pasaulyje Sotoku juos liepe isspausdinti noredama nuteikti budizmo dvasininkus savo naudai Ji galbut net norejo Dokyo padaryti imperatoriumi bet mire pries to imdamasi Jos veiksmai sokiravo Naros visuomene ir tai leme kad moterims buvo uzdrausta sesti į sosta o is budistu vienuoliu buvo atimtas politinis autoritetas Daug imperatoriu Somu ir Sotoko valdyma sukurtu meno kuriniu ir importuotu brangenybiu laikoma Todai dzi sventyklos Sosoine Jie vadinami Sosoino brangenybemis ir parodo kosmopolitine kultura dar vadinama Tempyo kultura Importuotos brangenybes rodo Silko kelio teritoriju įtaka įskaitant Kinija Indija Koreja ir Islamo imperija Taip pat Sosoine laikoma daugiau nei 10 tukstanciu dokumentu vadinamu Sosoino dokumentais 正倉院文書 Tai yra įrasai padaryti kitoj sutru puseje ar ant svarbiu daiktu pakuociu ir isliko del oficialiu dokumentu antro panaudojimo Sosoino dokumentai parodo labai padeda tyrineti Naros laikotarpio politine ir socialine sistema ir netgi japonu rasto sistemu tokiu kaip katakana raida Tarptautiniai rysiaiNara rumai agresyviai importavo kinu kultura siusdami pasiuntinius į Tangu rumus kas dvidesimt metu tai vadinama Kentō si 遣唐使 Daug japonu studentu pasaulietiniu ir budistu vienuoliu studijavo Cangane 長安 ir Luojange 洛陽 Vienas studentas vardu Nakamaro Abe 阿倍 仲麻呂 Abe no Nakamaro islaike kinu viesuosius egzaminus kad butu paskirtas į vyriausybinį posta Kinijoje Jis tarnavo gubernatorium generolu Aname 安南 ar kinu Vietname 761 767 metais Daug į Japonija sugrįzusiu studentu pvz Makibi Kibi 吉備 真備 Kibi no Makibi gavo aukstus postus vyriausybeje Tangu Kinija niekada nesiunte oficialiu pasiuntiniu į Japonija o Japonijos karaliai ar imperatoriai kaip jie save vadino nesieke titulu is Kinijos Kinijos zemutinio Jangdzes slenio vietine valdzia pasiunte misija į Japonija grazinti japonu pasiuntinius kurie atvyko per Balhe 渤海 Kinu misija negalejo grįzti į Kinija del ir buvo naturalizuota Japonijoje Rysiai su korejieciu karalyste Sila is pradziu buvo taikus su nuolatiniais diplomatiniais santykiais Taciau į siaure nuo Silos iskilusi Balhes karalyste destabilizavo Japonijos Silos santykius Balhe pasiunte pirma misija į Nara 728 metais kur korejieciu pasiuntiniai buvo pasveikinti kaip Kogurijos 高句麗 su kuria Japonija buvo sajungininkemis kol Sila suvienijo tris Korejos karalystes įpediniai Draugiski diplomatiniai ir ekonominiai santykiai su Balhe tesesi iki X a kai si korejieciu valstybe buvo okupuota kidaniu 契丹 kitaip Liao Dinastijos 遼 Su Sila santykiai pablogejo kai si ypac suartejo su Tangu Kinija Įvykiai710 m Japonijos sostine is Asukos perkeliama į Nara 712 m Pasakojimai surenkami į Kodziki Senoves Laiku Uzrasai 720 m Pasakojimai surenkami į Nihon soki Japonijos istorija 743 m Imperatorius Somu įkuria Todai dzi sventykla su milziniska Budos statula viduje 759 m Poemu antologija Man yōshu desimt tukstanciu lapu kolekcija 784 m Imperatorius perkelia sostine į Nagaoka 788 m Budistu vienuolis Saicho įkuria vienuolyna ant Hiei kalno netoli Kioto kuri tapo milzinisku sventyklu ansambliuIsnasosLockard Craig A 2009 Societies Networks And Transitions Volume B From 600 To 1750 Wadsworth pp 290 291 ISBN 978 1 4390 8540 0