Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Edo laikotarpis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Edo laikotarpis (jap. 江戸時代 Edo jidai) – Japonijos istorijos laikotarpis 1603–1868, pavadintas pagal tuometinės Japonijos šiogūno sostinės Edo (dabartinis Tokijas) pavadinimą).
| Japonijos istorija |
| Džiomon laikotarpis |
| Jajoi laikotarpis |
| Kofun laikotarpis |
| Asuka laikotarpis |
| Nara laikotarpis |
| Heian laikotarpis |
| Kamakura laikotarpis |
| Muromači laikotarpis |
| Momojama laikotarpis |
| Edo laikotarpis |
| Meidži laikotarpis |
| Taišio laikotarpis |
| Šiova laikotarpis |
| Heisei laikotarpis |
| Reiva laikotarpis |
| Susiję istorijos: |
| Riūkiū istorija, |
Laikotarpio pradžia
Po Toyotomi Hideyoshi mirties generolų vaidai dėl valdžios paveldėjimo baigėsi. 1600 m Sekigaharos mūšyje daimyo Tokugawa Ieyasu sumušė savo priešus, įkūrė naują sostinę Edo ir 1603 m pasiskelbė šiogūnu. Šis faktas užbaigė 300 metų Japonijoje trukusius kruvinus karus ir šalies susiskaldymą.
Centralizavimas
Pirmieji Tokugavų šiogūnai siekė sukurti centralizuotą valdymo sistemą. Daimio tapo šiogūno vasalais, daugelio jų valdos buvo sumažintos, kiti perkelti į naujas vietas, jų šeimos privalėjo nuolat gyventi Edo kaip įkaitai. Daimio skirtingais laikotarpiais buvo nuo 200 iki 300; jiems buvo palikta teisė turėti savo vasalus. Šiogūnatas bakufu betarpiškai kontroliavo svarbiausius miestus (Kyoto, , Osaka), prekybą ir pramonę, apie ketvirtadalį dirbamos žemės. Taip susiformavo būdinga Tokugawų šiogūnatui bakuhan sistema – bakufu (centrinės valdžios) ir han (daimio valdų) derinys, šiek tiek primenantis federaciją, daugelio istorikų apibūdinamas kaip centralizuotas feodalizmas, arba karinė feodalinė sistema.
Visuomenė
Visuomenė buvo griežtai padalinta keturis luomus: kariūnų-samurajų (士 – ši), žemdirbių (農 – no), amatininkų (工 -ko) ir pirklių (商 – šio). Jie apibendrintai vadinami 士農工商 (šinokošio). Samurajai, sudarę apie 7 % gyventojų, tapo privilegijuotu, dominuojančiu luomu. Valstiečiams buvo uždrausta parduoti ar pirkti žemę, užsiimti kokia nors kita veikla. Kodeksas reglamentavo visų gyventojų grupių aprangą, šukuoseną, santuokų sudarymą, privalomas manieras.
Aukščiausias statusas buvo pripažintas imperatoriui, nors jo galios liko vien simbolinėmis. Tokugawų režimo ideologija tapo neokonfucianistinė mokykla šušigaku (kin. Čusi), akcentavusi lojalumą ir paklusnumą. Sustiprėjus centrinei valdžiai, svarbiausiu reikalavimu tapo paklusnumas įstatymui.
Užsidarymas
Siekdami įteisinti savo valdžią, Tokugawa šiogūnai turėjo eliminuoti išorinę įtaką. Jie efektyviai apribojo Japonijos ryšius su išoriniu pasauliu, kurie anksčiau buvo gana intensyvūs. Pirmieji Japonijoje 1543 m. lankėsi portugalai. 1549 m. jėzuitų misionierius įsteigė pirmąją katalikišką misiją ir labai sėkmingai pradėjo platinti krikščionybę. Iš portugalų japonai perėmė šaunamus ginklus, kuriuos jie greitai pradėjo gaminti patys, tabaką. Tačiau jau uždraudė misionierių veiklą, o 1612 ir 1614 m. buvo uždrausta praktikuoti krikščionybę, 1629 tūkstančiams krikščionių buvo įvykdyta mirties bausmė. Visi gyventojai turėjo užsiregistruoti budistinių arba šinto šventovių parapijiečiais. 1635 m. šiogūnas uždraudė savo pavaldiniams lankytis užsienyje. Tik Kinijos ir Nyderlandų pirkliams buvo leista prekiauti viename uoste.
Vidinė kolonizacija
Vietoj to, japonai patys pradėjo intensyvią kolonizaciją. Jie ėmė kurti kolonijas Hokkaido (tuomet vadinamoje Ezo) saloje, apgyvendintoje ainu genčių. Ši sala iki tol niekuomet nebuvo priklausiusi Japonijai. Pirmykščiai ainu buvo verčiami priimti japonų gyvenimo būdą, juos naikino japonų atneštos ligos. Į salą kėlėsi vis daugiau ir daugiau persikėlėlių, kurie pradėdavo čia naują gyvenimą.
Lygiai taip buvo vykdoma ekspansija į Pietus, į Riūkiū karalystę, kuri nuo seno garsėjo kaip klestinti prekybinė salų valstybė. Ši valstybė nuo 1609 m. buvo priversta mokėti duoklę, ji buvo išnaudojama kaip tarpininkas Japonijos ir Kinijos prekyboje.
Ekonomika
Tokugavų režimas užtikrino taiką ir vidinį saugumą, kokio anksčiau Japonija nežinojo. Išdavoje pradėjo sparčiai augti gyventojų skaičius (17 a. eigoje nuo 12 iki 25 mln.), miestai (sostinė Edo 1700 m. turėjo apie 1 mln. gyv.), vystėsi prekyba, komunikacijų tinklas, finansų sistema (popieriniai pinigai), augo manufaktūros. Tačiau, panašiai kaip ir Kinijoje, jos netapo kapitalizmo užuomazga.
Kultūra
Taikos sąlygomis samurajai daug dėmesio skyrė kultūrai, kuri buvo svarbia („kario kelio“) etikos dalimi. Didžiuosiuose miestuose susiformavo rafinuota čionindo („miestiečių kelio“) kultūra. Šiuo laikotarpiu poetas Macuo Bašio (1644–1694) ištobulino haiku poetinę formą, išpopuliarėjo dramaturgo (1653–1724) pjesės, teatras kabuki.
Laikotarpio pabaiga – Bakumatsu
Pilnas straipsnis: Bakumatsu
Tokugavų režimo bakuhan sistemos potencialas ilgainiui išseko. Nustojo augti gyventojų skaičius: nuo 1726 iki 1846 jų padaugėjo vos 1,35 proc. Plintant monetariniams santykiams labai padidėjo socialinė diferenciacija kaime, sustiprėjo socialiniai prieštaravimai tarp išaugusių miestų ir biurokratinio feodalizmo. Dėl išaugusios mokesčių naštos prasidėjo valstiečių bruzdėjimai ir sukilimai, ypač padažnėjusių badmečių sąlygomis. Tokugavų režimas bandė gelbėti padėtį reformomis, kurios buvo vykdomos visą jų valdymo antrąją pusę. Jos apsiribojo siekimu sumažinti korupciją, piktnaudžiavimą valdžia, pagerinti mokesčių sistemą, kontroliuoti augančią komercinę ekonomiką, sustiprinti dorovę.
To neužteko, kad Japonija pašalintų didžiausią iškilusią grėsmę – Vakarų valstybių įsigalėjimą Tolimųjų Rytų regione. XIX a. pradžios užsienio valstybės aktyviai mėgino atidaryti Japonijos rinką savo prekėms. Nežiūrint šiogūnato draudimo, Rusijos, Britanijos ir Amerikos kariniai ir prekybiniai laivai pradėjo vis dažniau lankytis Japonijoje. Tai pagilino socialinį ir politinį susipriešinimą, nes daugumai daimio ir samurajų buvo būdinga ksenofobija. Šiogūnato autoritetas smuko, atsirado judėjimas sonno-džioi (sonno-joi – „gerbti imperatorių, išvyti barbarus“).
1853 m., atvykus JAV karinei eskadrai, bakufu buvo priversta derėtis ir sekančiais metais pasirašyti Taikos ir draugystės sutartį, 1858 m – analogiškas sutartis su Nyderlandais, Rusija, Britanija, Prancūzija, 1860 – su Portugalija. Vakarų valstybės galėjo laisvai prekiauti Japonijoje, jų piliečiai naudojosi teise. Dėl importinių prekių antplūdžio labai nukentėjo Japonijos amatininkai ir manufaktūros. Siekdamas išgelbėti savo padėtį, Tokugavų režimas užsakė olandiškų karinių laivų, su olandų pagalba įsteigė karinę mokyklą, apeliavo į tradicines japonų vertybes. Tačiau keli ginkluoti susidūrimai 1863-64 m parodė užsienio valstybių karinį pranašumą. Todėl nesutarimai tarp skirtingų elito grupių peraugo į konfrontaciją. Galiausiai, radikalios frakcijos 1867 11 09 privertė šiogūną Keiki atsistatydinti ir perduoti visą valdžią imperatoriui. 1868 01 03 15-metis imperatorius Mutsuhito suformavo vyriausybę, kuriai vadovavo princas Arisugava. Siogūnatas buvo likviduotas, Keiki ir jo šalininkai sumušti. Tais pačiais metais imperatorius persikėlė į šiogūno rūmus, o Edo buvo pervadintas į Tokiją – „Rytinė sostinė“.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Edo laikotarpis, Kas yra Edo laikotarpis? Ką reiškia Edo laikotarpis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Edo laikotarpis jap 江戸時代 Edo jidai Japonijos istorijos laikotarpis 1603 1868 pavadintas pagal tuometines Japonijos sioguno sostines Edo dabartinis Tokijas pavadinima Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Laikotarpio pradziaJaponijos suvienytojas Iejasu Tokugava Po Toyotomi Hideyoshi mirties generolu vaidai del valdzios paveldejimo baigesi 1600 m Sekigaharos musyje daimyo Tokugawa Ieyasu sumuse savo priesus įkure nauja sostine Edo ir 1603 m pasiskelbe siogunu Sis faktas uzbaige 300 metu Japonijoje trukusius kruvinus karus ir salies susiskaldyma CentralizavimasPirmieji Tokugavu siogunai sieke sukurti centralizuota valdymo sistema Daimio tapo sioguno vasalais daugelio ju valdos buvo sumazintos kiti perkelti į naujas vietas ju seimos privalejo nuolat gyventi Edo kaip įkaitai Daimio skirtingais laikotarpiais buvo nuo 200 iki 300 jiems buvo palikta teise tureti savo vasalus Siogunatas bakufu betarpiskai kontroliavo svarbiausius miestus Kyoto Osaka prekyba ir pramone apie ketvirtadalį dirbamos zemes Taip susiformavo budinga Tokugawu siogunatui bakuhan sistema bakufu centrines valdzios ir han daimio valdu derinys siek tiek primenantis federacija daugelio istoriku apibudinamas kaip centralizuotas feodalizmas arba karine feodaline sistema VisuomeneVisuomene buvo grieztai padalinta keturis luomus kariunu samuraju 士 si zemdirbiu 農 no amatininku 工 ko ir pirkliu 商 sio Jie apibendrintai vadinami 士農工商 sinokosio Samurajai sudare apie 7 gyventoju tapo privilegijuotu dominuojanciu luomu Valstieciams buvo uzdrausta parduoti ar pirkti zeme uzsiimti kokia nors kita veikla Kodeksas reglamentavo visu gyventoju grupiu apranga sukuosena santuoku sudaryma privalomas manieras Auksciausias statusas buvo pripazintas imperatoriui nors jo galios liko vien simbolinemis Tokugawu rezimo ideologija tapo neokonfucianistine mokykla susigaku kin Cusi akcentavusi lojaluma ir paklusnuma Sustiprejus centrinei valdziai svarbiausiu reikalavimu tapo paklusnumas įstatymui Uzsidarymas Raudonojo antspaudo laivas tokie laivai vykde aktyvia prekyba su Pietryciu Azija iki prekybos uzdraudimo Siekdami įteisinti savo valdzia Tokugawa siogunai turejo eliminuoti isorine įtaka Jie efektyviai apribojo Japonijos rysius su isoriniu pasauliu kurie anksciau buvo gana intensyvus Pirmieji Japonijoje 1543 m lankesi portugalai 1549 m jezuitu misionierius įsteige pirmaja katalikiska misija ir labai sekmingai pradejo platinti krikscionybe Is portugalu japonai pereme saunamus ginklus kuriuos jie greitai pradejo gaminti patys tabaka Taciau jau uzdraude misionieriu veikla o 1612 ir 1614 m buvo uzdrausta praktikuoti krikscionybe 1629 tukstanciams krikscioniu buvo įvykdyta mirties bausme Visi gyventojai turejo uzsiregistruoti budistiniu arba sinto sventoviu parapijieciais 1635 m siogunas uzdraude savo pavaldiniams lankytis uzsienyje Tik Kinijos ir Nyderlandu pirkliams buvo leista prekiauti viename uoste Vidine kolonizacijaVietoj to japonai patys pradejo intensyvia kolonizacija Jie eme kurti kolonijas Hokkaido tuomet vadinamoje Ezo saloje apgyvendintoje ainu genciu Si sala iki tol niekuomet nebuvo priklausiusi Japonijai Pirmyksciai ainu buvo verciami priimti japonu gyvenimo buda juos naikino japonu atnestos ligos Į sala kelesi vis daugiau ir daugiau persikeleliu kurie pradedavo cia nauja gyvenima Lygiai taip buvo vykdoma ekspansija į Pietus į Riukiu karalyste kuri nuo seno garsejo kaip klestinti prekybine salu valstybe Si valstybe nuo 1609 m buvo priversta moketi duokle ji buvo isnaudojama kaip tarpininkas Japonijos ir Kinijos prekyboje EkonomikaTokugavu rezimas uztikrino taika ir vidinį sauguma kokio anksciau Japonija nezinojo Isdavoje pradejo sparciai augti gyventoju skaicius 17 a eigoje nuo 12 iki 25 mln miestai sostine Edo 1700 m turejo apie 1 mln gyv vystesi prekyba komunikaciju tinklas finansu sistema popieriniai pinigai augo manufakturos Taciau panasiai kaip ir Kinijoje jos netapo kapitalizmo uzuomazga KulturaTaikos salygomis samurajai daug demesio skyre kulturai kuri buvo svarbia kario kelio etikos dalimi Didziuosiuose miestuose susiformavo rafinuota cionindo miestieciu kelio kultura Siuo laikotarpiu poetas Macuo Basio 1644 1694 istobulino haiku poetine forma ispopuliarejo dramaturgo 1653 1724 pjeses teatras kabuki Laikotarpio pabaiga BakumatsuPilnas straipsnis Bakumatsu Tokugavu rezimo bakuhan sistemos potencialas ilgainiui isseko Nustojo augti gyventoju skaicius nuo 1726 iki 1846 ju padaugejo vos 1 35 proc Plintant monetariniams santykiams labai padidejo socialine diferenciacija kaime sustiprejo socialiniai priestaravimai tarp isaugusiu miestu ir biurokratinio feodalizmo Del isaugusios mokesciu nastos prasidejo valstieciu bruzdejimai ir sukilimai ypac padaznejusiu badmeciu salygomis Tokugavu rezimas bande gelbeti padetį reformomis kurios buvo vykdomos visa ju valdymo antraja puse Jos apsiribojo siekimu sumazinti korupcija piktnaudziavima valdzia pagerinti mokesciu sistema kontroliuoti augancia komercine ekonomika sustiprinti dorove To neuzteko kad Japonija pasalintu didziausia iskilusia gresme Vakaru valstybiu įsigalejima Tolimuju Rytu regione XIX a pradzios uzsienio valstybes aktyviai megino atidaryti Japonijos rinka savo prekems Neziurint siogunato draudimo Rusijos Britanijos ir Amerikos kariniai ir prekybiniai laivai pradejo vis dazniau lankytis Japonijoje Tai pagilino socialinį ir politinį susipriesinima nes daugumai daimio ir samuraju buvo budinga ksenofobija Siogunato autoritetas smuko atsirado judejimas sonno dzioi sonno joi gerbti imperatoriu isvyti barbarus 1853 m atvykus JAV karinei eskadrai bakufu buvo priversta deretis ir sekanciais metais pasirasyti Taikos ir draugystes sutartį 1858 m analogiskas sutartis su Nyderlandais Rusija Britanija Prancuzija 1860 su Portugalija Vakaru valstybes galejo laisvai prekiauti Japonijoje ju pilieciai naudojosi teise Del importiniu prekiu antpludzio labai nukentejo Japonijos amatininkai ir manufakturos Siekdamas isgelbeti savo padetį Tokugavu rezimas uzsake olandisku kariniu laivu su olandu pagalba įsteige karine mokykla apeliavo į tradicines japonu vertybes Taciau keli ginkluoti susidurimai 1863 64 m parode uzsienio valstybiu karinį pranasuma Todel nesutarimai tarp skirtingu elito grupiu peraugo į konfrontacija Galiausiai radikalios frakcijos 1867 11 09 priverte sioguna Keiki atsistatydinti ir perduoti visa valdzia imperatoriui 1868 01 03 15 metis imperatorius Mutsuhito suformavo vyriausybe kuriai vadovavo princas Arisugava Siogunatas buvo likviduotas Keiki ir jo salininkai sumusti Tais paciais metais imperatorius persikele į sioguno rumus o Edo buvo pervadintas į Tokija Rytine sostine