Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Gvardeisko municipalinis rajonas rus Гвардейский муниципальный район 1946 2008 m Gvardeisko rajonas rus Гвардейский райо
Gvardeisko rajonas
Gvardeisko municipalinis rajonas (rus. Гвардейский муниципальный район; 1946–2008 m. Gvardeisko rajonas, rus. Гвардейский район) – Kaliningrado srities (Rusijos federacija) administracinis vienetas srities centrinėje dalyje. Rajono centras – Gvardeiskas (liet. Tepliava).
| Gvardeisko rajonas rus. Гвардейский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Sritis | Kaliningrado sritis | ||||||
| Administracinis centras | Gvardeiskas | ||||||
| Gyvenviečių | 62 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
| Vadovas | Ivanas Kavunas | ||||||
| Gyventojų | 29 926 | ||||||
| Plotas | 783 km² | ||||||
| Tankumas | 38 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | (+7) 40159 | ||||||
| Tinklalapis | gvardeysk.gov39.ru | ||||||
| Vikiteka | Gvardeisko rajonasVikiteka | ||||||
Rajono Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – Tapiau pilis, 1502 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, nuo 1989 m. pravoslavų cerkvė.
Geografija
Ribojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu, šiaurėje – su Polesko rajonu, rytuose su Černiachovsko rajonu, pietuose su Pravdinsko ir Bagrationovsko rajonais.
Rajono plotas 1993 m. buvo 1300 km², iš jų 71 700 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 600 ha miškas. 2008 m. rajono plotas 783 km². Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės (atsargos 465 000 t), nafta, smėlis.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Frydlando rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Vėluvos apskritį. Rajono centras buvo Vėluva (rus. Велау), kuri turėjo būti pavadinta Gvardeisku, bet dėl šiame mieste stovėjusios okupacinės kariuomenės nederamo elgesio 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ Gvardeisku pavadinta Tepliava, kartu į ją perkeltas ir rajono centras, rajonas pavadintas Gvardeisko rajonu.
Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Gvardeisko municipalinis rajonas.
Gyventojai
Vėluvos apskrityje 1939 m. buvo 119 gyvenviečių su 49 127 gyventojais. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatu PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. Gruodžio 1 d. rajone jau buvo 1706 šeimos su 4351 darbingu jų nariu. Rajone buvo įkurti 37 kolūkiai.
1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 32101 gyventojas, 2010 m. – 29926 gyventojai, buvo likusios 62 gyvenvietės.
| Demografinė raida tarp 2002 m. ir 2010 m. | |||
| 2002 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|
| 32 101 | 29 926 | ||
| |||
Savivalda
Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
| Bolšaja Poliana | Болшaя Полянa | Paterswalde | Petragirė |
| Borskojė | Борское | Schiewenau | Šivėnai |
| Ozerkai | Озерки | Gross Lindenau | Lindenava |
| Slavinskas | Слaвинск | Goldbach | Auksapiai |
| Zorinas | Зорино | Poppendorf | Pupkaimis |
| Kuibyševskojė | Куйбышевское | Petersdorf | Peterkaimiai |
| Zarečjė | Заречье | Pregelswalde | Prieglius |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudarytos:
- Gvardeisko miesto gyvenvietė,
- Znamensko kaimo gyvenvietė,
- Zorino kaimo gyvenvietė,
- Ozerkų kaimo gyvenvietė,
- Slavinsko kaimo gyvenvietė.
Rajono atstovaujamasis organas – 17 narių rajono deputatų taryba, renkama 5 metams, jai vadovauja tarybos pirmininkas. Vykdomoji valdžia – administracija, kuriai vadovauja 5 metams renkamas rajono vadovas.
Vietovardžiai
Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus prūsų ar lietuvių kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.
Šaltiniai
- Гвардейский муниципальный округ. Prussia39.ru (tikrinta 2024-12-26).
- Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 44 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Tepluvos kraštas Archyvuota kopija 2007-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Vėluvos apskritis vokiečių kalba
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gvardeisko rajonas, Kas yra Gvardeisko rajonas? Ką reiškia Gvardeisko rajonas?
Gvardeisko municipalinis rajonas rus Gvardejskij municipalnyj rajon 1946 2008 m Gvardeisko rajonas rus Gvardejskij rajon Kaliningrado srities Rusijos federacija administracinis vienetas srities centrineje dalyje Rajono centras Gvardeiskas liet Tepliava Gvardeisko rajonas rus Gvardejskij rajonValstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisAdministracinis centras GvardeiskasGyvenvieciu 62Įkurimo data 1946 m balandzio 7 d Vadovas Ivanas KavunasGyventoju 2010 29 926Plotas 783 km Tankumas 2010 38 zm km Tel kodas 7 40159Tinklalapis gvardeysk gov39 ruVikiteka Gvardeisko rajonasVikitekaTurgaus aiksteTepliava XVI XVII a Rajono Istorijos ir kulturos paminklu sarase Tapiau pilis 1502 m pastatyta liuteronu baznycia nuo 1989 m pravoslavu cerkve GeografijaRibojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu siaureje su Polesko rajonu rytuose su Cerniachovsko rajonu pietuose su Pravdinsko ir Bagrationovsko rajonais Rajono plotas 1993 m buvo 1300 km is ju 71 700 ha zemes ukio paskirties zeme 29 600 ha miskas 2008 m rajono plotas 783 km Rajono teritorijoje yra nemazai naudingu iskasenu molis durpes atsargos 465 000 t nafta smelis Istorija1946 m balandzio 7 d įkurtas Frydlando rajonas kuris apeme buvusia Rytu Prusijos provincijos Veluvos apskritį Rajono centras buvo Veluva rus Velau kuri turejo buti pavadinta Gvardeisku bet del siame mieste stovejusios okupacines kariuomenes nederamo elgesio 1946 m rugsejo 7 d TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku Del Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo Gvardeisku pavadinta Tepliava kartu į ja perkeltas ir rajono centras rajonas pavadintas Gvardeisko rajonu Vykdant municipaline reforma nuo 2008 m oficialus pavadinimas Gvardeisko municipalinis rajonas GyventojaiVeluvos apskrityje 1939 m buvo 119 gyvenvieciu su 49 127 gyventojais Didele dalis vietiniu gyventoju artejant karo frontams pasitrauke į Vakarus Bet jau 1946 m rugsejo 3 d pirmuoju gelezinkelio sastatu PK 364 is Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 seimos su 545 persikeleliais Gruodzio 1 d rajone jau buvo 1706 seimos su 4351 darbingu ju nariu Rajone buvo įkurti 37 kolukiai 1947 m spalio 11 d TSRS Ministru Taryba prieme slapta nutarima Nr 3547 1169 C Del vokieciu perkelimo is Kaliningrado srities į Vokietijos tarybine okupacine zona Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jega susodinti į gelezinkelio vagonus ir isvezti 2002 m gyventoju surasymo duomenimis rajone buvo 32101 gyventojas 2010 m 29926 gyventojai buvo likusios 62 gyvenvietes Demografine raida tarp 2002 m ir 2010 m 2002 m 2010 m 32 101 29 926Demografines raidos histogramaSavivaldaRajono teritorijoje iki 2008 m buvo sios apylinkes kurios rinko savo tarybas Dabartinis pavadinimas Rusiskai Vokiskai LietuviskaiBolsaja Poliana Bolshaya Polyana Paterswalde PetragireBorskoje Borskoe Schiewenau SivenaiOzerkai Ozerki Gross Lindenau LindenavaSlavinskas Slavinsk Goldbach AuksapiaiZorinas Zorino Poppendorf PupkaimisKuibysevskoje Kujbyshevskoe Petersdorf PeterkaimiaiZarecje Zareche Pregelswalde PriegliusGvardeisko municipalinio rajono administraciniai subjektai nuo 2008 m Vykdant municipaline reforma 2008 m birzelio 30 d Kaliningrado srities įstatymu Nr 256 rajone sudarytos Gvardeisko miesto gyvenviete Znamensko kaimo gyvenviete Zorino kaimo gyvenviete Ozerku kaimo gyvenviete Slavinsko kaimo gyvenviete Rajono atstovaujamasis organas 17 nariu rajono deputatu taryba renkama 5 metams jai vadovauja tarybos pirmininkas Vykdomoji valdzia administracija kuriai vadovauja 5 metams renkamas rajono vadovas VietovardziaiNe visos gyvenvietes turejo originalius pavadinimus prusu ar lietuviu kalba Oficialiuose Prusijos gyvenvieciu sarasuose dazniausiai kito tik vietoviu statusas Gut viensedis arba dvaras Adlig kilmingas dvaras Koniglich karaliskasis dvaras 1929 m daugelis siu bajorisku priedeliu buvo panaikinta o 1938 1939 m pakeisti vokieciams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami nors vokiskai ir transformuoti senieji pavadinimai 1945 m rusu okupacine karine valdzia buvo sugrazinusi iki 1938 m buvusius vietovardziu pavadinimus nes vokieciu pakeisti pavadinimai nesiderino su rusu kariniuose zemelapiuose pazymetais senaisiais prusiskais ir lietuviskais vietoviu pavadinimais Taciau 1947 m TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesniu gyvenvieciu pavadinimus buvo pakeisti ir mazuju gyvenvieciu dazniausiai buvusiu dvaru pavadinimai Oficialus pavadinimas vokiskai Lietuviskai KoordinatesBirkenwalde 54 39 00 s pl 20 48 00 r ilg 54 65000 s pl 20 80000 r ilg 54 65000 20 80000 Birkenwalde Gross Skaticken nuo 1914 m Gross Skaten nuo 1938 m Skaten Didieji Skatikai 54 44 00 s pl 21 22 00 r ilg 54 73333 s pl 21 36667 r ilg 54 73333 21 36667 Didieji Skatikai Gut Amalienhof nuo 1938 m Amalienhof Amaliai 54 46 00 s pl 21 26 00 r ilg 54 76667 s pl 21 43333 r ilg 54 76667 21 43333 Amaliai Gut Szillenbruch nuo 1914 m Schillenbruch Silenai 54 46 00 s pl 21 01 00 r ilg 54 76667 s pl 21 01667 r ilg 54 76667 21 01667 Silenai Klein Barthen Mazieji Bartai 54 39 00 s pl 21 47 00 r ilg 54 65000 s pl 21 78333 r ilg 54 65000 21 78333 Mazieji Bartai Konradsvitte 54 56 00 s pl 20 45 00 r ilg 54 93333 s pl 20 75000 r ilg 54 93333 20 75000 Konradsvitte Laubenhof 54 43 00 s pl 21 52 00 r ilg 54 71667 s pl 21 86667 r ilg 54 71667 21 86667 Laubenhof Nekiehnen Niekenai 54 41 00 s pl 21 15 00 r ilg 54 68333 s pl 21 25000 r ilg 54 68333 21 25000 Niekenai Seewiesen 54 38 00 s pl 21 46 00 r ilg 54 63333 s pl 21 76667 r ilg 54 63333 21 76667 Seewiesen Szorkeninken nuo 1936 m Schorkeninken nuo 1938 m Schorkenicken Sarkininkai 54 42 00 s pl 21 26 00 r ilg 54 70000 s pl 21 43333 r ilg 54 70000 21 43333 Sarkininkai SaltiniaiGvardejskij municipalnyj okrug Prussia39 ru tikrinta 2024 12 26 Vilius Peteraitis Mazosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardziai Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta ju kilme ir reiksme Vilius Peteraitis Mazosios Lietuvos fondas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1997 ISBN 5420013762 Lietuviski tradiciniai vietovardziai Gudijos Karaliauciaus krasto Latvijos ir Lenkijos Archyvuota kopija 2012 04 14 is Wayback Machine projekto Patvirtintas Valstybines lietuviu kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m geguzes 25 d Valstybine lietuviu kalbos komisija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5420014882 Palmajtis L Predlozhenie po nauchnoj rusifikacii iskonnyh naimenovanij pereshedshej v sostav Rossii severnoj chasti byvshej Vostochnoj Prussii L Palmajtis Evropejskij institut rasseyannyh etnicheskih menshinstv B m B i 2003 c 44 Archyvuota kopija 2012 02 09 is Wayback Machine projekto NuorodosTepluvos krastas Archyvuota kopija 2007 03 13 is Wayback Machine projekto Veluvos apskritis vokieciu kalba