Šventapilė (arba Šventapilis; vok. Heiligenstadt, Heiligenbeil, lenk. Świętomiejsce, 1945–1947 m. rus. Хайлигенбайль, nuo 1947 m. Mamonovas, rus. Мамоново) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, 48 km į pietus nuo Kaliningrado, 3 km nuo Aistmarių. Nuo 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apygardos centras. Geležinkelio stotis.
| Šventapilė vok. Heiligenbeil rus. Мамоново | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Mamonovo miesto rajonas |
| Įkūrimo data | 1301 m. |
| Gyventojų | 8 104 |
| Pašto kodas | 238450 |
| Tel. kodas | +7 40156 |
| Vikiteka | Šventapilė |
| Kirčiavimas | Šventãpilė, Mamònovas |
Etimologija
Varmės žemės gyvenvietės pavadinimas Sventamēstan prūsiškos kilmės. Miestas įkurtas kryžiuočių ordino 1301 m. vietoje sudegintos senovės prūsų tvirtovės Šventapilio. Išvertus į vokiečių kalbą prūsišką Šventamiesčio pavadinimą, miestas vadintas Heiligenstadt, vėliau, nuo Šventapilio – Heiligenpill, Heiligenbill. Pastarasis pavadinimas transformavosi į Heiligenbeil, t. y. „Šventas kirvis“. Anot pasakojimų, šiuo kirviu kirtęs šventąjį ąžuolą pats Varmijos vyskupas Anzelmas. Kirvis tapo ir miesto simboliu. Istorikas Matas Pretorijus rašė, kad prie ąžuolo buvo draudžiama nužudyti žmogų, bet Ordinas ąžuolų negarbino, ant jų korė priešus ir vagis iki pat 1588 m.
1946 m. Šventapilė pervadinta TSRS didvyrio N. Mamonovo garbei. Tai padarė TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas savo įsaku pagerbdamas papulkininkį Nikolajų Mamonovą (1919–1944), vadovavusį užkariavusiam miestelį sovietų kariuomenės pulkui.
Istorija
Iki kryžiuočių užkariavimų čia buvo prūsų šventykla. Miestas pradėtas kurti 1301 m. Ordino didžiajam magistrui suteikus Kulmo privilegiją. Vokiečių ordinas miestą apsupo gynybine siena, kurios griuvėsiai išlikę iki šiol, prieš kurią iškasė gilius griovius. Jarftos upelį damba padalijo į dvi tėkmes, o tai leido pastatyti vandens malūną. 1370 m. pastatytas augustiniečių vienuolynas, kurį lenkai sudegino 1520 m. 1563 m. toje vietoje pastatyta Šv. Jurgio ligoninė. 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje dalyvavęs grafo fon Colerno vadovaujamas Heiligenbailio riterių būrys buvo sumuštas, jo vėliava iki Antrojo pasaulinio karo buvo saugoma Krokuvos katedroje kaip karo trofėjus.
Nuo 1440 m. miestas priklausė Prūsijos sąjungai, bet 1445 m. Vokiečių ordinas užėmė miestą. Ordino priešininkai, kuriems vadovavo Janas Valdšteinas, 1462 m. sunaikino priemiesčius, o 1463 m. užėmė ir sudegino miestą. 1464 m. ordinas vėl atsiėmė Hailigenbailį ir jame įkurdino Livonijos ordino įgulą. 1510 m. mieste susirinkus Ordino vadovybei ir vyskupams paskutiniu didžiuoju magistru išrinktas Albrechtas Brandenburgietis. Per Trisdešimties metų karą miestą užėmė švedai, kurie jį išlaikė 50 metų. 1677 m. kilus gaisrui sudegė visa centrinė miesto dalis, net mūriniai pastatai, taip pat rotušė, bažnyčia ir mokykla. 1709 m. maras nusinešė 1 147 miestelėnų gyvybes.
1736 m. miestas gavo turgaus teisę. 1758 m. vasario mėn. Hailigenbailį užėmė Rusijos imperijos kariuomenė. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities centras.1887 m. pastatyta ligoninė, 1891 m. – katalikų bažnyčia, 1885 m. – paštas, 1910 m. – nauja mokykla ir evangelikų bendruomenės namai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas nenukentėjo, tačiau 1945 m. kovo 25 d. po 7 paras trūkusio bombardavimo ir artilerijos apšaudymo įsiveržusi TSRS kariuomenė miestą nusiaubė. Mūšius primena brolių kapai, kuriuose palaidota 4700 kareivių. Kapinės sutvarkytos 2002 m.
1951 m. pakartotinai suteiktas miesto statusas.
1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район), nuo 1947 m. birželio 25 d. Bagrationovsko rajono miestas, nuo 1963 m. iki 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apylinkės (Мамоновский городской совет) centras.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Šventapilės apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Kroicburgo rajonas | TSRS |
| 1946–1963 m. | Bagrationovsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1963–2004 m. | Mamonovo miestas Bagrationovsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2004 m. | Mamonovo miesto apygarda | Kaliningrado sritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1875 m. | 1880 m. | 1890 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1933 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 354 | 3 430 | 3 760 | 2 279 | 4 821 | 6 356 | 10 631 | 5 500 | 8 000 | ||
| 1989 m.sur. | 2002 m. | 2006 m. | 2010 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | - | ||
| 7 816 | 7 393 | 7 471 | 7 757 | 8 104 | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
1890 m. surašymo duomenimis mieste gyveno 162 katalikai ir 30 judėjų, 1939 m. – 9135 evangelikai, 1113 katalikų ir 79 kitų krikščionių tikėjimų atstovų, žydai buvo sunaikinti.
Ekonomika
1939 m. miestelyje buvo trys mokyklos, ligoninė, duonos kepykla, pieninė, mašinų statybos įmonė, plieno liejykla, plytinė ir aviacijos remonto įmonė. Per Mamonovą praeina platusis ir siaurasis geležinkelis iš Kaliningrado į Lenkiją.
Po karo išplėtota žuvies apdirbimo pramonė. Didžiausia įmonė – Mamonovo žuvies konservų kombinatas (Мамоновский рыбоконсервный комбинат), kurioje dirba 600 žmonių. Mamonovo agrofirma augina sabalus, nutrijas ir kitus švelniakailius žvėrelius. Bendroje Rusijos ir Lenkijos įmonėje „Mūsų stilius“ (Наш Стиль) gaminami baldai.
Parapija
Šventapilės evangelikų parapijai priklausė 27 kaimai. Nuo Reformacijos pradžios parapijoje kunigavo:
- Peter Hoffmann, 1538–1546
- Georg Ottingshausen, nuo 1550
- Burchard Mülner, 1552
- Johann Enckhausen, 1554
- Christoph Langeus, 1560–1584
- Friedrich Hoffmann, iki 1561
- Peter Meisner, 1568–1570
- David Eberhardus, 1571/1579
- Johann Cocus, 1584–1612
- Nicolaus Richart, 1599–1602
- Christian Reimann, 1606
- Balthasar Heusselerus, 1610
- Andreas Threnius, 1612–1629
- Joachim Artopäus, 1614/1651
- Georg Martini, 1629–1663
- Christoph Schultz, 1651–1673
- Matthäus Preucke, ab 1663
- Johann von Sander, 1673–1706
- Christoph Siegfried, 1678–1702
- Heinrich Porsch, 1702–1730
- Johann Ludolph Lock, 1706–1735
- Gottlob Phil. J. Troschel, 1730–1744
- Johann Schwartz, 1735–1753
- Georg Gottlieb Fuhrmann, 1744–1765
- Johann Jacob Rumpe, 1753–1764
- Johann Emanuel Volmer, 1764–1774
- Anton Daniel Weber, 1765–1786
- August Ernst Friesen, 1774–1812
- Christoph Gottlieb Pottien, 1786–1805
- Johann Wilhelm Broscheit, 1806–1823
- Christoph G.W. Brasche, ab 1809
- Johann Gottfried Schröder, 1823–1834
- Albert Leopold Julius Ohlert, 1835–1839
- Johann F.L. Adalbert Wisselinck, 1839–1872
- Julius Eduard Schröder, 1840–1868
- Wilhelm August Otto Berger, 1868–1894
- Johann Friedrich Richter, 1872–1874
- Hugo August Gottfried Eysenblätter, 1873–1893
- Carl Friedrich Gustav Zimmermann, 1893–1906
- Eduard Michel Paul Schalnas, 1894–1904
- Hans Boretius, 1904–1913
- Friedrich Grünhagen, 1906–1923
- Otto Meyhöfer, 1913–1916
- Adolfas Gudas, 1917–1920
- Paul Just, 1920–1921
- Walter von Knebel, 1922–1927
- Bruno Julius Robert Lenz, 1923–1935
- Walter Vonthein, 1927–1934
- Paul Bernecker, 1935–1945
- Hans Krumm, 1935–1945
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šventapilė, Kas yra Šventapilė? Ką reiškia Šventapilė?