Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gurjevsko municipalinis rajonas rus Гурьевский муниципальный район 1946 2008 m Gurjevsko rajonas rus Гурьевский район Ka
Gurjevsko rajonas
Gurjevsko municipalinis rajonas (rus. Гурьевский муниципальный район; 1946–2008 m. Gurjevsko rajonas, rus. Гурьевский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje. Rajono centras – Gurjevskas (liet. Romuva).
| Gurjevsko rajonas rus. Гурьевский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Sritis | Kaliningrado sritis | ||||||
| Administracinis centras | Gurjevskas | ||||||
| Gyvenviečių | 8 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. rugsėjo 7 d. | ||||||
| Vadovas | Sergejus Podolskis | ||||||
| Gyventojų | 52 433 | ||||||
| Plotas | 1 363 km² | ||||||
| Tankumas | 38 žm./km² | ||||||
| Pašto kodas | 238 300 | ||||||
| Tel. kodas | (+7) 40151 | ||||||
| Tinklalapis | gurievsk.gov39.ru/ | ||||||
| Vikiteka | Gurjevsko rajonasVikiteka | ||||||
Rajono architektūros, Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 20 paminklų. Tarp jų XIII a. Noihauzeno pilis ir bažnyčia, Brandenburgo (dabar Ušakovas), Šakių (Nekrasovas), Valduvos (Nizovjė) pilys.
Geografija
Ribojasi vakaruose ir šiaurėje su Zelenogradsko rajonu, rytuose su Polesko ir Gvardeisko rajonais, pietuose su Bagrationovsko rajonu ir vakaruose – su Kaliningrado miestu ir Svetlo miesto apygarda. Rajono krantus skalauja Kuršių marios šiaurėje ir Kaliningrado įlanka (liet. Aistmarės) pietuose. Rajono teritorija teka Prieglius. Rajono plotas 1363 km², iš jų 63 600 ha žemės ūkio paskirties žemė, 9 800 ha miškas.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Noihauzeno rajonas, kuris apėmė buvusios Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apskrities dalį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, jis pavadintas Gurjevsko rajonu. 1953 m. vasario 9 d. – 1960 m. vasario 1 d. Gurjevsko rajono centras buvo Isakovas. 1959 m. balandžio 27 d. panaikintas Kaliningrado rajonas, jo teritorija padalyta Bagrationovsko, Gurjevsko ir Laduškino rajonams.
Atlikus savivaldos reformą, nuo 2008 m. vadinasi Gurjevsko municipalinis rajonas. 2014 m. iš rajono atskira .
Gyventojai
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. iš Rusijos atvyko pirmieji persikėlėliai. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajono 151 gyvenvietėje buvo 50 000 gyventojų.
Ekonomika
Rajono teritorijoje yra , Kaliningrado šiluminė elektrinė, per rajoną eina geležinkelis ir automobiliniai keliai Kaliningradas – Maskva, Kaliningradas – Sovetskas, Kaliningradas – Mamonovas, Kaliningradas – Svetlogorskas, Kaliningradas – Zelenogradskas.
Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – keramzitinis molis, smulkus smėlis, durpės ir nafta – 12 proc. visų srities išžvalgytų naftos atsargų. Svarbią vietą užima žemės ūkio produkcijos perdirbimas. 1994 m. pastatyta 0,4 MW galios Zaoziorno HES.
Savivalda
Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas.
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
| Chrabrovas | Храброво | Powunden | Pavandenė |
| Dobrinas | Добрино | Nautzken | Nauckai |
| Isakovas | Исаково | Königsberg-Lauth | - |
| Kutuzovas | Кутузово | Gut Fräuleinhof | - |
| Lugovojė | Луговое | Gutenfeld | Lablaukis |
| Maršalskojė | Маршальское | Gallgarben | Gailgarbiai |
| Nizovjė | Низовье | Waldau | Valduva |
| Novoje Moskovskojė | Ново-Московское | Poplitten | Popalyčiai |
| Voločiajevskojė | Волочаевское | Marschenen | Maršėnai |
Į rajono tarybą renkama 19 narių. Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 Gurjevsko municipaliniame rajone sudarytos:
- Gurjevsko miesto gyvenvietė,
- Bolšeisakovo kaimo gyvenvietė,
- Dobrino kaimo gyvenvietė,
- Kutuzovo kaimo gyvenvietė,
- Lugovojės kaimo gyvenvietė,
- Nizovjės kaimo gyvenvietė,
- Novomoskovskojės kaimo gyvenvietė,
- Chrabrovo kaimo gyvenvietė,
Vietovardžiai
Rajone buvo mažai gyvenviečių su senaisiais prūsiškais ir lietuviškais pavadinimais, nes daugelį jų kūrė ateiviai vokiečiai. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut galėjo būti ir viensėdis, ir nedidelė gyvenvietė, ir dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugražinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais vietovių pavadinimais. Tačiau rusiškomis raidėmis parašyti tuos pavadinimus buvo sunku, tuo labiau, kad rašoma buvo pagal vokišką, o ne pagal originalų prūsišką ar lietuvišką tarimą, todėl 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, pavadinimai.
Šaltiniai
- Гурьевский муниципальный округ. Prussia39.ru (tikrinta 2024-12-26).
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
Nuorodos
- Gurjevsko rajonas Kaliningrado srities vyriausybės tinklalapyje Archyvuota kopija 2011-10-17 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gurjevsko rajonas, Kas yra Gurjevsko rajonas? Ką reiškia Gurjevsko rajonas?
Gurjevsko municipalinis rajonas rus Gurevskij municipalnyj rajon 1946 2008 m Gurjevsko rajonas rus Gurevskij rajon Kaliningrado srities Rusijos Federacija administracinis vienetas srities vakarineje dalyje Sembos pusiasalyje Rajono centras Gurjevskas liet Romuva Gurjevsko rajonas rus Gurevskij rajonValstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisAdministracinis centras GurjevskasGyvenvieciu 8Įkurimo data 1946 m rugsejo 7 d Vadovas Sergejus PodolskisGyventoju 2010 52 433Plotas 1 363 km Tankumas 2010 38 zm km Pasto kodas 238 300Tel kodas 7 40151Tinklalapis gurievsk gov39 ru Vikiteka Gurjevsko rajonasVikiteka Rajono architekturos Istorijos ir kulturos paminklu sarase 20 paminklu Tarp ju XIII a Noihauzeno pilis ir baznycia Brandenburgo dabar Usakovas Sakiu Nekrasovas Valduvos Nizovje pilys GeografijaRibojasi vakaruose ir siaureje su Zelenogradsko rajonu rytuose su Polesko ir Gvardeisko rajonais pietuose su Bagrationovsko rajonu ir vakaruose su Kaliningrado miestu ir Svetlo miesto apygarda Rajono krantus skalauja Kursiu marios siaureje ir Kaliningrado įlanka liet Aistmares pietuose Rajono teritorija teka Prieglius Rajono plotas 1363 km is ju 63 600 ha zemes ukio paskirties zeme 9 800 ha miskas Istorija1946 m balandzio 7 d įkurtas Noihauzeno rajonas kuris apeme buvusios Rytu Prusijos provincijos Karaliauciaus apskrities dalį bet 1946 m rugsejo 7 d TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku Del Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo pakeitus rajono centro pavadinima jis pavadintas Gurjevsko rajonu 1953 m vasario 9 d 1960 m vasario 1 d Gurjevsko rajono centras buvo Isakovas 1959 m balandzio 27 d panaikintas Kaliningrado rajonas jo teritorija padalyta Bagrationovsko Gurjevsko ir Laduskino rajonams Atlikus savivaldos reforma nuo 2008 m vadinasi Gurjevsko municipalinis rajonas 2014 m is rajono atskira GyventojaiDidele dalis vietiniu gyventoju artejant karo frontams pasitrauke į Vakarus Bet jau 1946 m is Rusijos atvyko pirmieji persikeleliai 1947 m spalio 11 d TSRS Ministru Taryba prieme slapta nutarima Nr 3547 1169 C Del vokieciu perkelimo is Kaliningrado srities į Vokietijos tarybine okupacine zona Pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jega susodinti į gelezinkelio vagonus ir isvezti 2002 m gyventoju surasymo duomenimis rajono 151 gyvenvieteje buvo 50 000 gyventoju EkonomikaRajono teritorijoje yra Kaliningrado silumine elektrine per rajona eina gelezinkelis ir automobiliniai keliai Kaliningradas Maskva Kaliningradas Sovetskas Kaliningradas Mamonovas Kaliningradas Svetlogorskas Kaliningradas Zelenogradskas Rajono teritorijoje yra nemazai naudingu iskasenu keramzitinis molis smulkus smelis durpes ir nafta 12 proc visu srities iszvalgytu naftos atsargu Svarbia vieta uzima zemes ukio produkcijos perdirbimas 1994 m pastatyta 0 4 MW galios Zaoziorno HES SavivaldaRajono teritorijoje iki 2008 m buvo sios apylinkes kurios rinko savo tarybas Dabartinis pavadinimas Rusiskai Vokiskai LietuviskaiChrabrovas Hrabrovo Powunden PavandeneDobrinas Dobrino Nautzken NauckaiIsakovas Isakovo Konigsberg Lauth Kutuzovas Kutuzovo Gut Frauleinhof Lugovoje Lugovoe Gutenfeld LablaukisMarsalskoje Marshalskoe Gallgarben GailgarbiaiNizovje Nizove Waldau ValduvaNovoje Moskovskoje Novo Moskovskoe Poplitten PopalyciaiVolociajevskoje Volochaevskoe Marschenen MarsenaiGurjevsko municipalinis rajonas Į rajono taryba renkama 19 nariu Vykdant municipaline reforma 2008 m birzelio 30 d Kaliningrado srities įstatymu Nr 256 Gurjevsko municipaliniame rajone sudarytos Gurjevsko miesto gyvenviete Bolseisakovo kaimo gyvenviete Dobrino kaimo gyvenviete Kutuzovo kaimo gyvenviete Lugovojes kaimo gyvenviete Nizovjes kaimo gyvenviete Novomoskovskojes kaimo gyvenviete Chrabrovo kaimo gyvenviete VietovardziaiRajone buvo mazai gyvenvieciu su senaisiais prusiskais ir lietuviskais pavadinimais nes daugelį ju kure ateiviai vokieciai Oficialiuose Prusijos gyvenvieciu sarasuose dazniausiai kito tik vietoviu statusas Gut galejo buti ir viensedis ir nedidele gyvenviete ir dvaras Adlig kilmingas dvaras Koniglich karaliskasis dvaras 1929 m daugelis siu bajorisku priedeliu buvo panaikinta o 1938 1939 m pakeisti vokieciams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami nors vokiskai ir transformuoti senieji pavadinimai 1945 m rusu okupacine karine valdzia buvo sugrazinusi iki 1938 m buvusius vietovardziu pavadinimus nes vokieciu pakeisti pavadinimai nesiderino su rusu kariniuose zemelapiuose pazymetais vietoviu pavadinimais Taciau rusiskomis raidemis parasyti tuos pavadinimus buvo sunku tuo labiau kad rasoma buvo pagal vokiska o ne pagal originalu prusiska ar lietuviska tarima todel 1947 m TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesniu gyvenvieciu pavadinimus buvo pakeisti ir mazuju gyvenvieciu pavadinimai Oficialus pavadinimas vokiskai Lietuviskai KoordinatesAdlig Sudau nuo 1907 m Sudau Sudava 54 47 00 s pl 20 30 00 r ilg 54 78333 s pl 20 50000 r ilg 54 78333 20 50000 Sudava Altsitt 54 40 00 s pl 20 47 00 r ilg 54 66667 s pl 20 78333 r ilg 54 66667 20 78333 Altsitt Forstgutsbezirk Greiben nuo 1938 m Oberforsterei Greiben 54 46 00 s pl 20 52 00 r ilg 54 76667 s pl 20 86667 r ilg 54 76667 20 86667 Greiben Gut Absintkeim Absintkeim 54 46 00 s pl 20 34 00 r ilg 54 76667 s pl 20 56667 r ilg 54 76667 20 56667 Absintkeim Gut Berthaswalde Berthaswalde 54 47 00 s pl 20 39 00 r ilg 54 78333 s pl 20 65000 r ilg 54 78333 20 65000 Berthaswalde Gut Dorotheenhof Dorotheenhof 54 44 00 s pl 20 15 00 r ilg 54 73333 s pl 20 25000 r ilg 54 73333 20 25000 Dorotheenhof Gut Gross Karschau nuo 1938 m Gross Karschau Karsuva 54 40 00 s pl 20 28 00 r ilg 54 66667 s pl 20 46667 r ilg 54 66667 20 46667 Karsuva Gut Gross Post nuo 1938 m Forsthaus Gross Post 54 56 00 s pl 20 48 00 r ilg 54 93333 s pl 20 80000 r ilg 54 93333 20 80000 Gross Post Gut Kamnicken nuo 1929 m Kamnicken 54 37 00 s pl 20 21 00 r ilg 54 61667 s pl 20 35000 r ilg 54 61667 20 35000 Kamnicken Gut Lottinenhof nuo 1907 m Vorwerk Lottinenhof nuo 1938 m Lottinenhof 54 37 00 s pl 20 42 00 r ilg 54 61667 s pl 20 70000 r ilg 54 61667 20 70000 Lottinenhof Gut Maternhof nuo 1938 m Maternhof 54 42 00 s pl 20 41 00 r ilg 54 70000 s pl 20 68333 r ilg 54 70000 20 68333 Maternhof Gut Miggeburg nuo 1907 m Gut Mickenburg nuo 1938 m Mickenburg 54 52 00 s pl 20 36 00 r ilg 54 86667 s pl 20 60000 r ilg 54 86667 20 60000 Miggeburg Gut Ottilienhof nuo 1938 m Ottilienhof 54 38 00 s pl 20 29 00 r ilg 54 63333 s pl 20 48333 r ilg 54 63333 20 48333 Ottilienhof Gut Pokarben nuo 1929 m Pokarben Pakarbai 54 37 00 s pl 20 18 00 r ilg 54 61667 s pl 20 30000 r ilg 54 61667 20 30000 Pakarbai Gut Schwesternhof nuo 1938 m Schwesternhof 54 47 00 s pl 20 50 00 r ilg 54 78333 s pl 20 83333 r ilg 54 78333 20 83333 Schwesternhof Gut Wundlacken nuo 1938 m Wundlacken Vandlaukis 54 39 00 s pl 20 25 00 r ilg 54 65000 s pl 20 41667 r ilg 54 65000 20 41667 Vandlaukis Honigbaum 54 37 00 s pl 20 19 00 r ilg 54 61667 s pl 20 31667 r ilg 54 61667 20 31667 Honigbaum Horst 54 40 00 s pl 20 42 00 r ilg 54 66667 s pl 20 70000 r ilg 54 66667 20 70000 Horst Jaskeim Jieskiemis 54 36 00 s pl 20 23 00 r ilg 54 60000 s pl 20 38333 r ilg 54 60000 20 38333 Jieskiemis Kleehof 54 38 00 s pl 20 34 00 r ilg 54 63333 s pl 20 56667 r ilg 54 63333 20 56667 Kleehof Kleinheide nuo 1907 m Gut Kleinheide 54 47 00 s pl 20 36 00 r ilg 54 78333 s pl 20 60000 r ilg 54 78333 20 60000 Kleinheide Koniglich Tengen nuo 1939 m Tengen 54 36 00 s pl 20 18 00 r ilg 54 60000 s pl 20 30000 r ilg 54 60000 20 30000 Tengen Kranzberg 54 40 00 s pl 20 49 00 r ilg 54 66667 s pl 20 81667 r ilg 54 66667 20 81667 Kranzberg Lehndorf 54 45 00 s pl 20 20 00 r ilg 54 75000 s pl 20 33333 r ilg 54 75000 20 33333 Lehndorf Littersdorf nuo 1938 m Vorwerk Littersdorf 54 43 00 s pl 20 46 00 r ilg 54 71667 s pl 20 76667 r ilg 54 71667 20 76667 Littersdorf Mandeln 54 45 00 s pl 20 36 00 r ilg 54 75000 s pl 20 60000 r ilg 54 75000 20 60000 Mandeln Marienhof 54 54 00 s pl 20 46 00 r ilg 54 90000 s pl 20 76667 r ilg 54 90000 20 76667 Marienhof Maulen nuo 1938 m Gut Maulen 54 38 00 s pl 20 23 00 r ilg 54 63333 s pl 20 38333 r ilg 54 63333 20 38333 Maulen Morken Morkai 54 36 00 s pl 20 20 00 r ilg 54 60000 s pl 20 33333 r ilg 54 60000 20 33333 Morkai Neu Kolbnicken nuo 1938 m Vorwerk Neu Colbnicken 54 37 00 s pl 20 22 00 r ilg 54 61667 s pl 20 36667 r ilg 54 61667 20 36667 Kolbnicken Rachsitten 54 46 00 s pl 20 40 00 r ilg 54 76667 s pl 20 66667 r ilg 54 76667 20 66667 Rachsitten Schoischen nuo 1907 m Schoyschen nuo 1938 m Schoschen 54 36 00 s pl 20 20 00 r ilg 54 60000 s pl 20 33333 r ilg 54 60000 20 33333 Schoischen Schonwiese nuo 1907 m Gut Schonwiese 54 37 00 s pl 20 37 00 r ilg 54 61667 s pl 20 61667 r ilg 54 61667 20 61667 Schonwiese Steinbeckellen 54 41 00 s pl 20 40 00 r ilg 54 68333 s pl 20 66667 r ilg 54 68333 20 66667 Steinbeckellen Trausitten Trauzyciai 54 47 00 s pl 20 28 00 r ilg 54 78333 s pl 20 46667 r ilg 54 78333 20 46667 Trauzyciai Waldpothen 54 37 00 s pl 20 21 00 r ilg 54 61667 s pl 20 35000 r ilg 54 61667 20 35000 Waldpothen Wardienen Vardynai 54 38 00 s pl 20 20 00 r ilg 54 63333 s pl 20 33333 r ilg 54 63333 20 33333 Vardynai Ziegelau 54 46 00 s pl 20 33 00 r ilg 54 76667 s pl 20 55000 r ilg 54 76667 20 55000 Ziegelau SaltiniaiGurevskij municipalnyj okrug Prussia39 ru tikrinta 2024 12 26 Tradicinis lietuvisku Kaliningrado Karaliauciaus krasto vietovardziu sarasas patvirtintas Valstybines lietuviu kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m geguzes 25 d Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31 12 1937NuorodosGurjevsko rajonas Kaliningrado srities vyriausybes tinklalapyje Archyvuota kopija 2011 10 17 is Wayback Machine projekto