Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Polesko municipalinis rajonas rus Полесский муниципальный район 1946 2008 m Polesko rajonas rus Полесский район Kalining
Polesko rajonas
Polesko municipalinis rajonas (rus. Полесский муниципальный район; 1946–2008 m. Polesko rajonas, rus. Полесский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities centrinėje dalyje, Kuršių marių pietrytiniame krante. Rajono centras – Poleskas (liet. Labguva).
| Polesko rajonas rus. Полесский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Sritis | Kaliningrado sritis | ||||||
| Administracinis centras | Poleskas | ||||||
| Gyvenviečių | 5 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
| Gyventojų | 19 197 | ||||||
| Plotas | 834,28 km² | ||||||
| Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | (+7) 40158 | ||||||
| Tinklalapis | polessk.gov39.ru/ | ||||||
| Vikiteka | Polesko rajonasVikiteka | ||||||
Rajone nemažai Istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų XIV a. Labguvos pilis, kurioje veikia istorinis muziejus ir paveikslų galerija.
Geografija
Ribojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu, pietuose su Gvardeisko rajonu, rytuose su Slavsko rajonu, šiaurėje – Kuršių marios.
Rajono plotas 2010 m. – 834,28 km², iš jų 35 719 (2000 m. – 28 000 ha) žemės ūkio paskirties žemė, 39 487 ha miškas, 1112 ha vandens telkiniai. Rajone 2011 m. buvo 66 apgyvendintos vietovės, daugiausia pagal geležinkelius ir automobilinius kelius.
Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės (atsargos 350 000 t), nafta, smėlis. Rajono teritorija teka upė Deima.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Labguvos rajonas (rus. Лабиауский район), kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Labguvos apskritį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Polesko rajonu.
Vykdant savivaldos reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Polesko municipalinis rajonas.
Gyventojai
Iki pat XVIII a. vidurio dauguma Labguvos apskrities gyventojų buvo lietuviai. 1837 m. tokiais save laikė 34 proc., 1910 m. – apie 8 proc. gyventojų, nors pavardės bažnytinėse knygose beveik ištisai lietuviškos.
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
| Demografinė raida tarp 2002 m. ir 2010 m. | ||||
| 2002 m. | 2009 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 19 018 | 19 300 | 19 197 | ||
| ||||
2010 m. surašymo duomenimis mieste gyveno 7 615, 39% rajono gyventojų, 9 800 ekonomiškai aktyvūs, 4 756 pensininkai. Vidutinė pensija 6648 rubliai.
Infrastruktūra
Polesko rajone veikia Sankt Peterburgo valstybinio agrarinio universiteto filialas su 6 fakultetais (207 studentai) ir neakivaizdiniu skyriumi (894 studentai), profesinis licėjus Nr. 21 (301 moksleivis), 4 vidurinės ir viena pagrindinė mokyklos, 8 ikimokyklinės įstaigos.
Yra 64 vietų ligoninė, poliklinika, ambulatorija, 6 vaistinės.
Veikia žuvies, mėsos, duonos, pieno (sūrių gamybos), žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės, iš jų didžiausia – Kaliningrado mėsos perdirbimo įmonė „Deima“. Yra keli stambūs žemės ūkio kooperatyvai ir fermeriniai ūkiai.
Rajone 1500 egz. tiražu leidžiamas laikraštis „Polesskij vestnik“ (Полесский вестник – Polesės žinios).
Savivalda
Rajono taryba iš 15 deputatų renkama 5 metams. Tarybai vadovauja tarybos pirmininkas, rajono administracijai – atskirai 5 metams renkama rajono administracijos galva. Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
| Golovkinas | Головкино | Nemonien, nuo 1938 m. Elchwerder | Nemunynas |
| Saranskojė | Саранское | Powangen | Pavandenė, Laukiška |
| Slavianskojė | Славянское | Pronitten | Pronyčiai |
| Sosnovka | Сосновкa | Groß Baum | Aukštagiriai |
| Tiuleninas | Тюленинo | Labiau-Viehof | - |
| Zalesjė | Зaлесье | Mehlauken, nuo 1938 m. Liebenfelde | Mielaukiai |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudaryti:
- Polesko miesto gyvenvietė,
- Golovkino kaimo gyvenvietė,
- Zalesjės kaimo gyvenvietė,
- Saranskojės kaimo gyvenvietė,
- Turgenevo kaimo gyvenvietė.
Vietovardžiai
Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus lietuvių ar prūsų kalba, nes apylinkėse buvo nemažai Prūsijos didikų dvarų ir medžioklės namų. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas: Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia, kuri naudojosi iki karo rengtais topografiniais žemėlapiais, buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su kariniuose žemėlapiuose pažymėtais seniaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.
Šaltiniai
- Паспорт Муниципального образования «Полесский муниципальный район»[neveikianti nuoroda]
- Полесский муниципальный округ. Prussia39.ru (tikrinta 2024-12-26).
- Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
Nuorodos
- Rajono istorija iki Antrojo pasaulinio karo (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polesko rajonas, Kas yra Polesko rajonas? Ką reiškia Polesko rajonas?
Polesko municipalinis rajonas rus Polesskij municipalnyj rajon 1946 2008 m Polesko rajonas rus Polesskij rajon Kaliningrado srities Rusijos Federacija administracinis vienetas srities centrineje dalyje Kursiu mariu pietrytiniame krante Rajono centras Poleskas liet Labguva Polesko rajonas rus Polesskij rajonValstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisAdministracinis centras PoleskasGyvenvieciu 5Įkurimo data 1946 m balandzio 7 d Gyventoju 2010 19 197Plotas 834 28 km Tankumas 2010 23 zm km Tel kodas 7 40158Tinklalapis polessk gov39 ru Vikiteka Polesko rajonasVikiteka Rajone nemazai Istorijos ir kulturos paminklu tarp ju XIV a Labguvos pilis kurioje veikia istorinis muziejus ir paveikslu galerija GeografijaRibojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu pietuose su Gvardeisko rajonu rytuose su Slavsko rajonu siaureje Kursiu marios Rajono plotas 2010 m 834 28 km is ju 35 719 2000 m 28 000 ha zemes ukio paskirties zeme 39 487 ha miskas 1112 ha vandens telkiniai Rajone 2011 m buvo 66 apgyvendintos vietoves daugiausia pagal gelezinkelius ir automobilinius kelius Rajono teritorijoje yra nemazai naudingu iskasenu molis durpes atsargos 350 000 t nafta smelis Rajono teritorija teka upe Deima Istorija1946 m balandzio 7 d įkurtas Labguvos rajonas rus Labiauskij rajon kuris apeme buvusia Rytu Prusijos provincijos Labguvos apskritį bet 1946 m rugsejo 7 d TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku Del Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo pakeitus rajono centro pavadinima pavadintas Polesko rajonu Vykdant savivaldos reforma nuo 2008 m oficialus pavadinimas Polesko municipalinis rajonas GyventojaiIki pat XVIII a vidurio dauguma Labguvos apskrities gyventoju buvo lietuviai 1837 m tokiais save laike 34 proc 1910 m apie 8 proc gyventoju nors pavardes baznytinese knygose beveik istisai lietuviskos Didele dalis vietiniu gyventoju artejant karo frontams pasitrauke į Vakarus 1947 m spalio 11 d TSRS Ministru Taryba prieme slapta nutarima Nr 3547 1169 C Del vokieciu perkelimo is Kaliningrado srities į Vokietijos tarybine okupacine zona Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jega susodinti į gelezinkelio vagonus ir isvezti Demografine raida tarp 2002 m ir 2010 m 2002 m 2009 m 2010 m 19 018 19 300 19 197Demografines raidos histograma 2010 m surasymo duomenimis mieste gyveno 7 615 39 rajono gyventoju 9 800 ekonomiskai aktyvus 4 756 pensininkai Vidutine pensija 6648 rubliai InfrastrukturaPolesko rajone veikia Sankt Peterburgo valstybinio agrarinio universiteto filialas su 6 fakultetais 207 studentai ir neakivaizdiniu skyriumi 894 studentai profesinis licejus Nr 21 301 moksleivis 4 vidurines ir viena pagrindine mokyklos 8 ikimokyklines įstaigos Yra 64 vietu ligonine poliklinika ambulatorija 6 vaistines Veikia zuvies mesos duonos pieno suriu gamybos zemes ukio produkcijos perdirbimo įmones is ju didziausia Kaliningrado mesos perdirbimo įmone Deima Yra keli stambus zemes ukio kooperatyvai ir fermeriniai ukiai Rajone 1500 egz tirazu leidziamas laikrastis Polesskij vestnik Polesskij vestnik Poleses zinios SavivaldaRajono taryba is 15 deputatu renkama 5 metams Tarybai vadovauja tarybos pirmininkas rajono administracijai atskirai 5 metams renkama rajono administracijos galva Rajono teritorijoje iki 2008 m buvo sios apylinkes kurios rinko savo tarybas Dabartinis pavadinimas Rusiskai Vokiskai LietuviskaiGolovkinas Golovkino Nemonien nuo 1938 m Elchwerder NemunynasSaranskoje Saranskoe Powangen Pavandene LaukiskaSlavianskoje Slavyanskoe Pronitten PronyciaiSosnovka Sosnovka Gross Baum AukstagiriaiTiuleninas Tyulenino Labiau Viehof Zalesje Zalese Mehlauken nuo 1938 m Liebenfelde MielaukiaiPolesko municipalinio rajono administraciniai subjektai nuo 2008 m Vykdant municipaline reforma 2008 m birzelio 30 d Kaliningrado srities įstatymu Nr 256 rajone sudaryti Polesko miesto gyvenviete Golovkino kaimo gyvenviete Zalesjes kaimo gyvenviete Saranskojes kaimo gyvenviete Turgenevo kaimo gyvenviete VietovardziaiNe visos gyvenvietes turejo originalius pavadinimus lietuviu ar prusu kalba nes apylinkese buvo nemazai Prusijos didiku dvaru ir medziokles namu Oficialiuose Prusijos gyvenvieciu sarasuose dazniausiai kito tik vietoviu statusas Gut viensedis arba dvaras Adlig kilmingas dvaras Koniglich karaliskasis dvaras 1929 m daugelis siu bajorisku priedeliu buvo panaikinta o 1938 1939 m pakeisti vokieciams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami nors vokiskai ir transformuoti senieji pavadinimai 1945 m rusu okupacine karine valdzia kuri naudojosi iki karo rengtais topografiniais zemelapiais buvo sugrazinusi iki 1938 m buvusius vietovardziu pavadinimus nes vokieciu pakeisti pavadinimai nesiderino su kariniuose zemelapiuose pazymetais seniaisiais prusiskais ir lietuviskais vietoviu pavadinimais Taciau 1946 m rugsejo 7 d TSRS Auksciausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesniu gyvenvieciu pavadinimus buvo pakeisti ir mazuju gyvenvieciu dazniausiai buvusiu dvaru pavadinimai Oficialus pavadinimas vokiskai Lietuviskai KoordinatesAlt Lowenthal nuo 1938 m Neu Lowenthal 54 50 00 s pl 21 29 00 r ilg 54 83333 s pl 21 48333 r ilg 54 83333 21 48333 Alt Lowenthal Danielshofen 54 48 00 s pl 21 32 00 r ilg 54 80000 s pl 21 53333 r ilg 54 80000 21 53333 Danielshofen Eichenberg 54 48 00 s pl 21 12 00 r ilg 54 80000 s pl 21 20000 r ilg 54 80000 21 20000 Eichenberg Asslacken nuo 1938 m Forsthaus Mittenwald Azlaukiai 54 45 00 s pl 21 21 00 r ilg 54 75000 s pl 21 35000 r ilg 54 75000 21 35000 Azlaukiai Forsthaus Klein Poppeln 54 49 00 s pl 21 09 00 r ilg 54 81667 s pl 21 15000 r ilg 54 81667 21 15000 Klein Poppeln Schweizgut nuo 1938 m Forsthaus Wildhugel 54 54 00 s pl 21 18 00 r ilg 54 90000 s pl 21 30000 r ilg 54 90000 21 30000 Schweizgut Friedrichswalde 54 46 00 s pl 21 33 00 r ilg 54 76667 s pl 21 55000 r ilg 54 76667 21 55000 Friedrichswalde Grabenhof 54 53 00 s pl 21 07 00 r ilg 54 88333 s pl 21 11667 r ilg 54 88333 21 11667 Grabenhof Gross Elxnuponen nuo 1938 m Erlenfliess Alksniupenai 54 51 00 s pl 21 30 00 r ilg 54 85000 s pl 21 50000 r ilg 54 85000 21 50000Gross Friedrichsgraben II nuo 1938 m Ludendorff 54 57 00 s pl 21 16 00 r ilg 54 95000 s pl 21 26667 r ilg 54 95000 21 26667 Friedrichsgraben Gross Sittkeim Zydkiemis 54 48 00 s pl 20 58 00 r ilg 54 80000 s pl 20 96667 r ilg 54 80000 20 96667 Zydkiemis Gross Stumbragirren nuo 1938 m Auerwalde Stumbragire 54 52 00 s pl 21 29 00 r ilg 54 86667 s pl 21 48333 r ilg 54 86667 21 48333 Stumbragire Gut Adlig Paddeim Padeimis 54 50 00 s pl 21 13 00 r ilg 54 83333 s pl 21 21667 r ilg 54 83333 21 21667 Padeimis Gut Gross Muhlwalde 54 48 00 s pl 21 16 00 r ilg 54 80000 s pl 21 26667 r ilg 54 80000 21 26667 Gross Muhlwalde Gut Gross Schmerberg 54 47 00 s pl 21 11 00 r ilg 54 78333 s pl 21 18333 r ilg 54 78333 21 18333 Gross Schmerberg Gut Lablacken Lablaukiai 54 52 00 s pl 20 56 00 r ilg 54 86667 s pl 20 93333 r ilg 54 86667 20 93333 Lablaukiai Gut Willmanns 54 54 00 s pl 20 54 00 r ilg 54 90000 s pl 20 90000 r ilg 54 90000 20 90000 Willmanns Heidenberg 54 47 00 s pl 21 11 00 r ilg 54 78333 s pl 21 18333 r ilg 54 78333 21 18333 Heidenberg Juwendt nuo 1938 m Grabenwald 54 54 00 s pl 21 15 00 r ilg 54 90000 s pl 21 25000 r ilg 54 90000 21 25000 Juwendt Karklienen Karklyne 54 53 00 s pl 21 31 00 r ilg 54 88333 s pl 21 51667 r ilg 54 88333 21 51667 Karklyne Klein Baum 54 46 00 s pl 21 30 00 r ilg 54 76667 s pl 21 50000 r ilg 54 76667 21 50000 Klein Baum Klein Poppeln 54 49 00 s pl 21 09 00 r ilg 54 81667 s pl 21 15000 r ilg 54 81667 21 15000 Klein Poppeln Klein Stumbragirren nuo 1938 m Auerfelde Stumbragire 54 52 00 s pl 21 28 00 r ilg 54 86667 s pl 21 46667 r ilg 54 86667 21 46667 Stumbragire Klewienen nuo 1938 m Seegershofen Klevenai 54 48 00 s pl 21 31 00 r ilg 54 80000 s pl 21 51667 r ilg 54 80000 21 51667 Klevenai Kreutzweg 54 51 00 s pl 21 10 00 r ilg 54 85000 s pl 21 16667 r ilg 54 85000 21 16667 Kreutzweg Kumpelken nuo 1938 m Kampen Kumpelkiai 54 52 00 s pl 21 38 00 r ilg 54 86667 s pl 21 63333 r ilg 54 86667 21 63333 Kumpelkiai Labiau Gartendorf 54 51 00 s pl 21 06 00 r ilg 54 85000 s pl 21 10000 r ilg 54 85000 21 10000 Labiau Gartendorf Lappienen nuo 1938 m Daudertshofen Lapieniai 54 50 00 s pl 21 34 00 r ilg 54 83333 s pl 21 56667 r ilg 54 83333 21 56667 Lapieniai Lauszen nuo 1936 m Lauschen nuo 1938 m Brachhofen Lauzai 54 51 00 s pl 21 37 00 r ilg 54 85000 s pl 21 61667 r ilg 54 85000 21 61667 Lauzai Forstkolonie Lowenberg 54 52 00 s pl 21 30 00 r ilg 54 86667 s pl 21 50000 r ilg 54 86667 21 50000 Lowenberg Neu Domharthenen nuo 1938 m Kleindomhardtfelde Domartenai 54 47 00 s pl 21 32 00 r ilg 54 78333 s pl 21 53333 r ilg 54 78333 21 53333 Domartenai Neuendorf 54 50 00 s pl 21 30 00 r ilg 54 83333 s pl 21 50000 r ilg 54 83333 21 50000 Neuendorf Obscherninken nuo 1938 m Dachsfelde Opsrininkai 54 50 00 s pl 21 35 00 r ilg 54 83333 s pl 21 58333 r ilg 54 83333 21 58333 Opsrininkai Pannaugen nuo 1938 m Habichtswalde Panaugai 54 48 00 s pl 21 30 00 r ilg 54 80000 s pl 21 50000 r ilg 54 80000 21 50000 Panaugai Paschwentschen nuo 1938 m Wittenrode Pasvenciai 54 46 00 s pl 21 32 00 r ilg 54 76667 s pl 21 53333 r ilg 54 76667 21 53333 Pasvenciai Peldszen nuo 1938 m Deimemunde Peledziai 54 53 00 s pl 21 06 00 r ilg 54 88333 s pl 21 10000 r ilg 54 88333 21 10000 Peledziai Piplin nuo 1938 m Timberhafen 54 52 00 s pl 21 27 00 r ilg 54 86667 s pl 21 45000 r ilg 54 86667 21 45000 Piplin Pogarblauken nuo 1938 m Pogarben Pagarblaukiai 54 50 00 s pl 21 20 00 r ilg 54 83333 s pl 21 33333 r ilg 54 83333 21 33333 Pagarblaukiai Skieslauken nuo 1938 m Mornersfelde Skyslaukis 54 49 00 s pl 21 34 00 r ilg 54 81667 s pl 21 56667 r ilg 54 81667 21 56667 Skyslaukis Spatsrode 54 50 00 s pl 20 55 00 r ilg 54 83333 s pl 20 91667 r ilg 54 83333 20 91667 Spatsrode Szerszantinnen nuo 1938 m Kleinwaldwinkel Sersantynai 54 52 00 s pl 21 16 00 r ilg 54 86667 s pl 21 26667 r ilg 54 86667 21 26667 Sersantynai Wegnerminnen nuo 1938 m Wegnersdorf Vengerminiai 54 52 00 s pl 21 34 00 r ilg 54 86667 s pl 21 56667 r ilg 54 86667 21 56667 Vengerminiai Yorksdorf 54 50 00 s pl 21 17 00 r ilg 54 83333 s pl 21 28333 r ilg 54 83333 21 28333 Yorksdorf SaltiniaiPasport Municipalnogo obrazovaniya Polesskij municipalnyj rajon neveikianti nuoroda Polesskij municipalnyj okrug Prussia39 ru tikrinta 2024 12 26 Palmajtis L Predlozhenie po nauchnoj rusifikacii iskonnyh naimenovanij pereshedshej v sostav Rossii severnoj chasti byvshej Vostochnoj Prussii L Palmajtis Evropejskij institut rasseyannyh etnicheskih menshinstv B m B i 2003 Archyvuota kopija 2012 02 09 is Wayback Machine projekto Vilius Peteraitis Mazosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardziai Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta ju kilme ir reiksme Vilius Peteraitis Mazosios Lietuvos fondas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1997 ISBN 5420013762 Lietuviski tradiciniai vietovardziai Gudijos Karaliauciaus krasto Latvijos ir Lenkijos Archyvuota kopija 2012 04 14 is Wayback Machine projekto Patvirtintas Valstybines lietuviu kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m geguzes 25 d Valstybine lietuviu kalbos komisija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5420014882 Zipplies Helmut Ortsnamenanderungen in Ostpreussen Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31 12 1937 Selbstverlag des Vereins Hamburg 1983 NuorodosRajono istorija iki Antrojo pasaulinio karo vok