Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kalbų sąjunga vok Sprachbund kalbų grupė kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais Tokios
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga (vok. Sprachbund) – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais. Tokios kalbos gali būti negiminingos arba susijusios tolimos giminystės ryšiais. Kai kalbų giminingumas neaiškus, dėl kalbų sąjungos atsiradusios ypatybės gali klaidinti nustatant kalbų giminingumą. Kalbų sąjungos ypatybės būdingos tam tikro arealo kalboms.
Istorija
1904 m. Janas Boduenas de Kurtenė savo straipsnyje pabrėžė būtinybę skirti dėl kalbų giminingumo turimus panašumus ir atsiradusiuosius dėl kalbų sąveikos, dėl jų kontaktų.1923 m. Nikolajus Trubeckojus išspausdino straipsnį, kuriame įvedė rusišką terminą языковой союз (jazykovoi sojuz 'kalbų sąjunga').1928 m., vykstant pirmajam Tarptautiniam kalbininkų kongresui, jis publikavo straipsnį, kuriame vartojo vokišką rusiško termino vertinį Sprachbund. Terminas apibrėžė kalbų grupę, pasižyminčią sintaksės, morfologinės struktūros, kultūrinės leksikos ir garsų panašumais, tačiau neturinčią sistemingų garsų atitikmenų, bendros bazinės morfologijos arba bendros bazinės leksikos.Vėliau tyrėjai, pradedant Trubeckojaus kolega R. Jakobsonu, sumažino reikalavimus panašumams visose keturiose Trubeckojaus numatytose srityse.
Pavyzdžiai
Balkanai
Arealinės sąveikos idėja paprastai priskiriama slovėnų kalbininkui , kuris 1830 m. albanų, bulgarų ir rumunų kalbas aprašė kaip darančias „nur eine Sprachform ... mit dreierlei Sprachmaterie“ įspūdį, tai yra, anot , kaip turinčias „vieną gramatiką su trimis žodynais“. Į Balkanų kalbų sąjungą įeina albanų, rumunų, pietų slavų kalbos (bulgarų, makedonų ir mažesniu mastu serbų-kroatų), graikų, Balkanų turkų ir čigonų. Visos kalbos, išskyrus vieną, priklauso indoeuropiečių kalboms, tačiau labai skirtingoms šakoms; turkų kalba priklauso tiurkų kalboms. Vis dėlto šios kalbos dėl sąveikos pasižymi kai kuriais bendrais bruožais, pavyzdžiui, nėra bendraties, panašiai sudaromas būsimasis laikas ir kt. Šios ypatybės nesutinkamos kitose kalbose, kurios šiaip jau yra artimai giminingos, sakykime, tokių ypatybių nėra rumunų kalbai artimose kitose romanų kalbose arba bulgarų ir makedonų kalbų giminaitėse kitose slavų (lenkų, rusų) kalbose.
Indijos subkontinentas
Klasikiniame 1956 metų straipsnyje „Indija kaip kalbinis arealas“ kalbų sąjungos koncepcijai padėjo pamatus. Šiame straipsnyje M. Emeno pastebi, kad subkontinentinės dravidų ir indoarijų kalbos pasižymi tam tikrais bruožais, kurie yra ne paveldėti iš to paties šaltinio, o priklauso arealinėms ypatybėms, susidariusioms dėl ilgalaikių kontaktų. Tokioms ypatybėms priklauso retrofleksiniai priebalsiai, žodžių „aidas“ (kaip liet. kiškis – piškis), SOV (veiksnys – papildinys – tarinys) žodžių tvarka, diskurso žymikliai ir netiesioginė nuosaka.
M. Emeno apibrėžė veiksnius, dėl kurių amžių bėgyje Indijos kalbos ir kultūros liejosi, sudarydamos integruotą keturių skirtingų kalbų šeimų – indoarijų, dravidų, mundų ir tibetiečių-mianmariečių – struktūrinę mozaiką. Ši koncepcija moksliškai pagrindė ir paaiškino Indijos gyventojų, turinčių neabejotinai skirtingas kalbines ir kultūrines ištakas, kilmę. Papildyta tolimesniais jo tyrimais, ši sritis dabar yra tapusi pagrindiniu kalbų kontaktų ir sąveikos tyrimų lauku.
Žemyninė Pietryčių Azija
Žemyninės Pietryčių Azijos lingvistinis arealas paviršutinio kalbų panašumo atžvilgiu yra viena iš dramatiškiausių kalbinių sričių, ankstesni tyrėjai netgi bandė visas šias kalbas jungti į vieną šeimą, nors dabar nustatyta, kad šio regiono kalbos priklauso keletui nesusijusių kalbų šeimų. Arealas driekiasi nuo Tailando iki Kinijos ir jame kalbama kinų-tibetiečių, hmongų-mienų, tajų-kadajų, austronezinėmis (atstovaujamomis čamų kalbos) ir autroazinėmis kalbomis.
Gretimos šių kalbų šeimų kalbos, nors laikomos negiminingomis, dažnai pasižymi panašiomis ypatybėmis, kurios, kaip manoma, persidavė dėl sąveikos. Gerai žinomas pavyzdys yra tonų sistemos kinų (kinų-tibetiečių), hmongų-mienų, tajų (kadajų) ir vietnamiečių (monų-khmerų) kalbose. Daugelis šių kalbų išėjo ankstesnę trijų tonų daugumoje skiemenų stadiją (tačiau neskiriančią tonų uždaruosiuose, besibaigiančiuose sprogstamaisiais priebalsiais, skiemenyse), tada, išnykus skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių skirtumui, įvyko tono lūžis, ir kaip kompensacija tonų skaičius padvigubėjo. Šie panašumai klaidino klasifikuojant kalbas, kol 1954 m. atskleidė, kad tonas nėra nekintamas požymis, ir, pavyzdžiui, vietnamiečių tonai kitose monų-khmerų kalbose atitinka tam tikrus galinius priebalsius, tad A. Ž. Odrikuras padarė prielaidą, kad tonai kitose kalbose irgi yra panašios kilmės.
Panašiai negiminingos khmerų (monų-khmerų ), čamų (austronezinė ) ir lao (kadajų) kalbos turi beveik vienodą balsių sistemą. Dauguma šio arealo kalbų yra izoliacinio (arba analitinio) tipo ir pasižymi daugiausia vienskiemenėmis morfemomis, labai ribota kaityba ir menka afiksų vartosena, nors daliai monų-khmerų kalbų būdingi darybiniai afiksai. Iš bendrų sintaksės ypatybių minėtini , OV (papildinys – tarinys) žodžių tvarka bei eiliškumas tema-rema, tačiau visais atvejais vienoje ar keliose kalbų šeimose pasitaiko išimčių.
Šiaurės Rytų Azija
Kai kurie kalbininkai, pavyzdžiui, , , ir , iškėlė prielaidą, kad mongolų, tiurkų ir tungūzų-mandžiūrų kalbų šeimos, vartojamos Azijoje (ir nedidelė kalbų dalis Europoje), yra genetiškai giminingos ir jas pavadino prieštaringai vertinama Altajaus kalbų šeima. Korėjiečių ir japonų kalbos kai kurių kalbininkų, pavyzdžiui, , Šosaburo Kanazavos, bei S. Starostino, hipotetiškai laikomos giminingomis ir kartais taip pat įtraukiamos į vadinamąją Altajaus kalbų šeimą. Pastarąją hipotezę palaikė , ir , o , , , ir kiti šią idėją ginčijo arba atmetė. Dažnai vadinamųjų Altajaus kalbų panašumai, sakykime, balsių harmonija ir agliutinavimas, aiškinami kaip arealinės sąveikos rezultatas.
Išnašos
- de Courtenay, Jan Baudouin (1904), "Jazykoznanie", in Brokhaus, F.A. & Efron, I.A., Enciklopedičeskij slovarʹ, 31
- Chirikba, Viacheslav A. (2008), "The problem of the Caucasian Sprachbund", in Muysken, Pieter, From linguistic areas to areal linguistics, Amsterdam–Philadelphia: John Benjamins, p. 25–94, ISBN 978-90-272-3100-0
- Trubetzkoy, Nikolai S. (1923), "Vavilonskaja bašnja i smešenie jazykov", Evrazijskij vremennik 3: 107–124
- Trubetzkoy, Nikolai S. (1930), "Proposition 16. Über den Sprachbund", Actes du premier congrès international des linguistes à la Haye, du 10-15 avril 1928, Leiden: A. W. Sijthoff, p. 17–18
- Jakobson, Roman (1931), "Über die phonologischen Sprachbünde", Travaux du cercle linguistique de Prague 4: 234–240 reprinted in R. Jakobson: Selected writings, vol. 1: Phonological Studies. The Hague: Mouton de Gruyter, 1971, pp. 137–148.
- Jakobson, Roman (1938), "Sur la théorie des affinités phonologiques entre les langues", Actes du quatrième congrès international de linguistes tenu à Copenhague du 27 aout au 1er septembre, 1936, New York: Kraus Reprints, p. 351–365
- Tuite, Kevin (1999), "The myth of the Caucasian Sprachbund: The case of ergativity", Lingua 108(1): 1–29, doi:
- Thomason, Sarah (2000), "Linguistic areas and language history", in Gilbers, Dicky; Nerbonne, John & Schaeken, Jos, Languages in Contact, Amsterdam: Rodopi, p. 311–327, ISBN 978-90-420-1322-3
- Campbell, Lyle (2002), "Areal Linguistics: a Closer Scrutiny", 5th NWCL International Conference: Linguistic Areas, Convergence, and Language Change Archyvuota kopija 2012-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Jernej K. Kopitar, “Albanische, walachische und bulgarische Sprache”, Wiener Jahrbücher der Literatur 46 (1830): 59–106.
- Friedman, Victor A. (1997), "One Grammar, Three Lexicons: Ideological Overtones and Underpinnings in the Balkan Sprachbund", Papers from the 33rd Regional Meeting of the Chicago Linguistic Society, Chicago Linguistic Society
- Friedman, Victor A. (2000), "After 170 years of Balkan Linguistics: Whither the Millennium?", Mediterranean Language Review 12: 1–15
- Emeneau, Murray (1956), "India as a Linguistic Area", Language 32(1): 3–16, doi:
- Emeneau, Murray & Dil, Anwar (1980), Language and Linguistic Area: Essays by Murray B. Emeneau, Palo Alto: Stanford University Press, ISBN 978-0-8047-1047-3
- Thomason, Sarah Grey (2001), Language contact, Edinburgh University Press, p. 114–117, ISBN 978-0-7486-0719-8
- Enfield, N.J. (2005), "Areal Linguistics and Mainland Southeast Asia", Annual Review of Anthropology 34(1): 181–206, doi:
- Schönig, Claus (2003), "Turko-Mongolic Relations", in Janhunen, Juha, The Mongolic Languages, London: Routledge, p. 403–419, ISBN 978-0-7007-1133-8
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalbų sąjunga, Kas yra Kalbų sąjunga? Ką reiškia Kalbų sąjunga?
Kalbu sajunga vok Sprachbund kalbu grupe kuri del geografinio artumo ir kalbu kontaktu pasizymi bendrais bruozais Tokios kalbos gali buti negiminingos arba susijusios tolimos giminystes rysiais Kai kalbu giminingumas neaiskus del kalbu sajungos atsiradusios ypatybes gali klaidinti nustatant kalbu gimininguma Kalbu sajungos ypatybes budingos tam tikro arealo kalboms Istorija1904 m Janas Boduenas de Kurtene savo straipsnyje pabreze butinybe skirti del kalbu giminingumo turimus panasumus ir atsiradusiuosius del kalbu saveikos del ju kontaktu 1923 m Nikolajus Trubeckojus isspausdino straipsnį kuriame įvede rusiska termina yazykovoj soyuz jazykovoi sojuz kalbu sajunga 1928 m vykstant pirmajam Tarptautiniam kalbininku kongresui jis publikavo straipsnį kuriame vartojo vokiska rusisko termino vertinį Sprachbund Terminas apibreze kalbu grupe pasizymincia sintakses morfologines strukturos kulturines leksikos ir garsu panasumais taciau neturincia sistemingu garsu atitikmenu bendros bazines morfologijos arba bendros bazines leksikos Veliau tyrejai pradedant Trubeckojaus kolega R Jakobsonu sumazino reikalavimus panasumams visose keturiose Trubeckojaus numatytose srityse PavyzdziaiBalkanai Arealines saveikos ideja paprastai priskiriama slovenu kalbininkui kuris 1830 m albanu bulgaru ir rumunu kalbas aprase kaip darancias nur eine Sprachform mit dreierlei Sprachmaterie įspudį tai yra anot kaip turincias viena gramatika su trimis zodynais Į Balkanu kalbu sajunga įeina albanu rumunu pietu slavu kalbos bulgaru makedonu ir mazesniu mastu serbu kroatu graiku Balkanu turku ir cigonu Visos kalbos isskyrus viena priklauso indoeuropieciu kalboms taciau labai skirtingoms sakoms turku kalba priklauso tiurku kalboms Vis delto sios kalbos del saveikos pasizymi kai kuriais bendrais bruozais pavyzdziui nera bendraties panasiai sudaromas busimasis laikas ir kt Sios ypatybes nesutinkamos kitose kalbose kurios siaip jau yra artimai giminingos sakykime tokiu ypatybiu nera rumunu kalbai artimose kitose romanu kalbose arba bulgaru ir makedonu kalbu giminaitese kitose slavu lenku rusu kalbose Indijos subkontinentas Klasikiniame 1956 metu straipsnyje Indija kaip kalbinis arealas kalbu sajungos koncepcijai padejo pamatus Siame straipsnyje M Emeno pastebi kad subkontinentines dravidu ir indoariju kalbos pasizymi tam tikrais bruozais kurie yra ne paveldeti is to paties saltinio o priklauso arealinems ypatybems susidariusioms del ilgalaikiu kontaktu Tokioms ypatybems priklauso retrofleksiniai priebalsiai zodziu aidas kaip liet kiskis piskis SOV veiksnys papildinys tarinys zodziu tvarka diskurso zymikliai ir netiesiogine nuosaka M Emeno apibreze veiksnius del kuriu amziu begyje Indijos kalbos ir kulturos liejosi sudarydamos integruota keturiu skirtingu kalbu seimu indoariju dravidu mundu ir tibetieciu mianmarieciu strukturine mozaika Si koncepcija moksliskai pagrinde ir paaiskino Indijos gyventoju turinciu neabejotinai skirtingas kalbines ir kulturines istakas kilme Papildyta tolimesniais jo tyrimais si sritis dabar yra tapusi pagrindiniu kalbu kontaktu ir saveikos tyrimu lauku Zemynine Pietryciu Azija Zemynines Pietryciu Azijos lingvistinis arealas pavirsutinio kalbu panasumo atzvilgiu yra viena is dramatiskiausiu kalbiniu sriciu ankstesni tyrejai netgi bande visas sias kalbas jungti į viena seima nors dabar nustatyta kad sio regiono kalbos priklauso keletui nesusijusiu kalbu seimu Arealas driekiasi nuo Tailando iki Kinijos ir jame kalbama kinu tibetieciu hmongu mienu taju kadaju austronezinemis atstovaujamomis camu kalbos ir autroazinemis kalbomis Gretimos siu kalbu seimu kalbos nors laikomos negiminingomis daznai pasizymi panasiomis ypatybemis kurios kaip manoma persidave del saveikos Gerai zinomas pavyzdys yra tonu sistemos kinu kinu tibetieciu hmongu mienu taju kadaju ir vietnamieciu monu khmeru kalbose Daugelis siu kalbu isejo ankstesne triju tonu daugumoje skiemenu stadija taciau neskiriancia tonu uzdaruosiuose besibaigianciuose sprogstamaisiais priebalsiais skiemenyse tada isnykus skardziuju ir dusliuju priebalsiu skirtumui įvyko tono luzis ir kaip kompensacija tonu skaicius padvigubejo Sie panasumai klaidino klasifikuojant kalbas kol 1954 m atskleide kad tonas nera nekintamas pozymis ir pavyzdziui vietnamieciu tonai kitose monu khmeru kalbose atitinka tam tikrus galinius priebalsius tad A Z Odrikuras padare prielaida kad tonai kitose kalbose irgi yra panasios kilmes Panasiai negiminingos khmeru monu khmeru camu austronezine ir lao kadaju kalbos turi beveik vienoda balsiu sistema Dauguma sio arealo kalbu yra izoliacinio arba analitinio tipo ir pasizymi daugiausia vienskiemenemis morfemomis labai ribota kaityba ir menka afiksu vartosena nors daliai monu khmeru kalbu budingi darybiniai afiksai Is bendru sintakses ypatybiu minetini OV papildinys tarinys zodziu tvarka bei eiliskumas tema rema taciau visais atvejais vienoje ar keliose kalbu seimose pasitaiko isimciu Siaures Rytu Azija Kai kurie kalbininkai pavyzdziui ir iskele prielaida kad mongolu tiurku ir tunguzu mandziuru kalbu seimos vartojamos Azijoje ir nedidele kalbu dalis Europoje yra genetiskai giminingos ir jas pavadino priestaringai vertinama Altajaus kalbu seima Korejieciu ir japonu kalbos kai kuriu kalbininku pavyzdziui Sosaburo Kanazavos bei S Starostino hipotetiskai laikomos giminingomis ir kartais taip pat įtraukiamos į vadinamaja Altajaus kalbu seima Pastaraja hipoteze palaike ir o ir kiti sia ideja gincijo arba atmete Daznai vadinamuju Altajaus kalbu panasumai sakykime balsiu harmonija ir agliutinavimas aiskinami kaip arealines saveikos rezultatas Isnasosde Courtenay Jan Baudouin 1904 Jazykoznanie in Brokhaus F A amp Efron I A Enciklopediceskij slovarʹ 31 Chirikba Viacheslav A 2008 The problem of the Caucasian Sprachbund in Muysken Pieter From linguistic areas to areal linguistics Amsterdam Philadelphia John Benjamins p 25 94 ISBN 978 90 272 3100 0 Trubetzkoy Nikolai S 1923 Vavilonskaja basnja i smesenie jazykov Evrazijskij vremennik 3 107 124 Trubetzkoy Nikolai S 1930 Proposition 16 Uber den Sprachbund Actes du premier congres international des linguistes a la Haye du 10 15 avril 1928 Leiden A W Sijthoff p 17 18 Jakobson Roman 1931 Uber die phonologischen Sprachbunde Travaux du cercle linguistique de Prague 4 234 240 reprinted in R Jakobson Selected writings vol 1 Phonological Studies The Hague Mouton de Gruyter 1971 pp 137 148 Jakobson Roman 1938 Sur la theorie des affinites phonologiques entre les langues Actes du quatrieme congres international de linguistes tenu a Copenhague du 27 aout au 1er septembre 1936 New York Kraus Reprints p 351 365 Tuite Kevin 1999 The myth of the Caucasian Sprachbund The case of ergativity Lingua 108 1 1 29 doi 10 1016 S0024 3841 98 00037 0 Thomason Sarah 2000 Linguistic areas and language history in Gilbers Dicky Nerbonne John amp Schaeken Jos Languages in Contact Amsterdam Rodopi p 311 327 ISBN 978 90 420 1322 3 Campbell Lyle 2002 Areal Linguistics a Closer Scrutiny 5th NWCL International Conference Linguistic Areas Convergence and Language Change Archyvuota kopija 2012 03 13 is Wayback Machine projekto Jernej K Kopitar Albanische walachische und bulgarische Sprache Wiener Jahrbucher der Literatur 46 1830 59 106 Friedman Victor A 1997 One Grammar Three Lexicons Ideological Overtones and Underpinnings in the Balkan Sprachbund Papers from the 33rd Regional Meeting of the Chicago Linguistic Society Chicago Linguistic Society Friedman Victor A 2000 After 170 years of Balkan Linguistics Whither the Millennium Mediterranean Language Review 12 1 15 Emeneau Murray 1956 India as a Linguistic Area Language 32 1 3 16 doi 10 2307 410649 Emeneau Murray amp Dil Anwar 1980 Language and Linguistic Area Essays by Murray B Emeneau Palo Alto Stanford University Press ISBN 978 0 8047 1047 3 Thomason Sarah Grey 2001 Language contact Edinburgh University Press p 114 117 ISBN 978 0 7486 0719 8 Enfield N J 2005 Areal Linguistics and Mainland Southeast Asia Annual Review of Anthropology 34 1 181 206 doi 10 1146 annurev anthro 34 081804 120406 Schonig Claus 2003 Turko Mongolic Relations in Janhunen Juha The Mongolic Languages London Routledge p 403 419 ISBN 978 0 7007 1133 8