Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Indoarijų kalbosPaplitimasPietų AzijaKalbų skaičius209Kilmėindoeuropiečių gt indoiranėnų gt gt indoarijųGeografinis papl
Indoarijų kalbos
| Indoarijų kalbos | |
| Paplitimas | Pietų Azija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 209 |
| Kilmė | indoeuropiečių >indoiranėnų >>indoarijų |
| Geografinis paplitimas | |
| Klasifikacija | šiaurės zonos (), šiaurės vakarų zonos, centrinės zonos, rytų zonos (), salų indų (), pietų zonos |
Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima. Kartu su iranėnų ir nuristaniečių kalbomis, indų kalbos sudaro indoiranėnų kalbų pogrupį. 2005 metais atliktais tyrimais () iš viso egzistuoja 209 indų kalbos. Jomis šiuo metu kalba apie 1 milijardą gyventojų Šiaurės ir Vidurio Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Nepale, taip pat Šri Lankoje ir Maldyvų salose. Daugiausia kalbos vartotojų turi hindi, artimai su ja susijusios urdu (hindi ir urdu kartu – 540 mln. kalbančiųjų), bengalų kalba (200 mln. kalbančiųjų), marathų kalba (70 mln.) bei klasikinė kalba – sanskritas. Su Pietų Indijoje paplitusiomis dravidų kalbomis indų kalbos nėra susijusios, tačiau dėl tūkstančius metų trukusių artimų kalbinių kontaktų turi tam tikrų bendrų bruožų.
Kalbų istorija
Indų kalbos turi beveik keturių tūkstančių metų istoriją. Šių kalbų istorija dalinama į tris istorines pakopas: senosios indų kalbos (vedų kalba, klasikinis sanskritas), vidurinės indų kalbos, naujosios indų kalbos, kurioms priklauso nuo maždaug 1000 m. susiformavusios ir iki šiol naudojamos indų kalbos.
Seniausia iš indų kalbų laikomas sanskritas, kurį V a. pr. m. e. kodifikavo ir standartizavo gramatikas Paninis. Taip apie 200 m. pr. m. e. susiformavo vadinamasis „klasikinis“ sanskritas. Šnekamoji kalba vystėsi toliau ir VI a. sanskritas retai bebuvo naudojamas kaip šnekamoji kalba, jį daugiausia išstūmė prakritais vadinamos kalbos variacijos.
Seniausioms indoarijų kalboms būdingos aspiratos, sprogstamųjų retrofleksinių fonemų (modifikuotos išliko) klasė, kokybinė balsių kaita šaknyje ir priesagose, sintetinės žodžių formos. Vardažodis turi 8 linksnius, 3 skaičius, veiksmažodis – 3 asmenis, 3 skaičius, 6–7 laikus, 4–6 nuosakas, 3 rūšis. Archajiškiausia iš vidurinių indų kalbų yra pali, vėliau suklestėjo prakritai (maharaštri, , , , paišači), iš kurių V a. susiklostė apabhramšos (nagara, upanagara, vračada apabhramšos) – tarpinės tarmės tarp prakritų ir naujųjų indų kalbų. Dėl fonetinių pokyčių (dvibalsiai suvienbalsėjo) vidurinių indų kalbose išnyko kokybinės balsių kaitos sistema, susilpnėjo fleksijos reikšmė, supaprastėjo linksniavimo paradigma, išnyko dviskaita, padidėjo polinksninių ir tarnybinių žodžių įtaka.
Vidurinėse indų kalbose prasidėję gramatikos pokyčiai toliau vyksta ir naujosiose indų kalbose: sutrumpėjo arba išnyko žodžio galo balsiai, įsigalėjo analitinės formos. Liko 2 giminės (3 išsaugojo tik vakarų ir pietvakarių arealo kalbos) arba jos visai išnyko. Sintaksei būdinga fiksuota veiksmažodžio vieta (sakinio gale) ir prie jo siejami žodžiai (vakarų kalbų areale – polinksniai, rytų – dalelytės), ergatyvinės konstrukcijos (daugiau būdingos vakarų kalboms).
Klasifikacija
- Senovinės kalbos
- sanskritas (vediškasis ir klasikinis)
- mitanių kalba (?)
- pali
- Centrinės zonos kalbos
- Gudžaratų kalbos
- gudžaratų kalba
- Marathų kalbos
- marathų kalba
- konkanių kalba (Maharaštroje)
- Kahndesų kalbos
- pandžabų kalba (taip pat anksčiau tarme laikyta )
- (kartais laikomos vienos kalbos tarmėmis)
- čigonų kalba
- Vakarų hindi kalbos (hindi kalbos variantai)
- hindi
- urdu
- Gudžaratų kalbos
- Rytų–centrinės zonos kalbos (kartais laikomos hindi tarmėmis)
- avadhų kalba
- Fidžio hindi
- Rytų zonos kalbos (magadhų kalbos)
- Asamų–bengalų kalbos
- asamų kalba
- bengalų kalba
- bišnuprija manipuri kalba
- (dažnai laikoma bengalų k. tarme)
- Biharų kalbos (kartais laikomos vienos kalbos tarmėmis)
- bhodžpurų kalba
- maithilių kalba
- Orijų kalbos
- orijų kalba
- Asamų–bengalų kalbos
- Šiaurės zonos kalbos (paharų kalbos)
- Centrinės paharų kalbos
- Rytų paharų kalbos
- nepalų kalba
- Garvalų kalbos
- Vakarų paharų kalbos
- Centrinės paharų kalbos
- Šiaurės vakarų zonos kalbos
- dardų kalbos
- kašmyrų kalba
- Landų kalbos
- Vakarų pandžabų kalba
- sindų kalba
- dardų kalbos
- Sinhalų–maldyvų kalbos
- sinhalų kalba
- maldyvų kalba (dhivehi)
Nuorodos
- Ethnologue informacija
- Kazimieras Seibutis. indų kalbos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indoarijų kalbos, Kas yra Indoarijų kalbos? Ką reiškia Indoarijų kalbos?
Indoariju kalbosPaplitimasPietu AzijaKalbu skaicius209Kilmeindoeuropieciu gt indoiranenu gt gt indoarijuGeografinis paplitimasKlasifikacijasiaures zonos siaures vakaru zonos centrines zonos rytu zonos salu indu pietu zonos Indoariju kalbos arba indu kalbos daugiausia Pietu Azijoje paplitusi indoeuropieciu kalbu seima Kartu su iranenu ir nuristanieciu kalbomis indu kalbos sudaro indoiranenu kalbu pogrupį 2005 metais atliktais tyrimais is viso egzistuoja 209 indu kalbos Jomis siuo metu kalba apie 1 milijarda gyventoju Siaures ir Vidurio Indijoje Pakistane Bangladese Nepale taip pat Sri Lankoje ir Maldyvu salose Daugiausia kalbos vartotoju turi hindi artimai su ja susijusios urdu hindi ir urdu kartu 540 mln kalbanciuju bengalu kalba 200 mln kalbanciuju marathu kalba 70 mln bei klasikine kalba sanskritas Su Pietu Indijoje paplitusiomis dravidu kalbomis indu kalbos nera susijusios taciau del tukstancius metu trukusiu artimu kalbiniu kontaktu turi tam tikru bendru bruozu Kalbu istorijaIndu kalbos turi beveik keturiu tukstanciu metu istorija Siu kalbu istorija dalinama į tris istorines pakopas senosios indu kalbos vedu kalba klasikinis sanskritas vidurines indu kalbos naujosios indu kalbos kurioms priklauso nuo mazdaug 1000 m susiformavusios ir iki siol naudojamos indu kalbos Seniausia is indu kalbu laikomas sanskritas kurį V a pr m e kodifikavo ir standartizavo gramatikas Paninis Taip apie 200 m pr m e susiformavo vadinamasis klasikinis sanskritas Snekamoji kalba vystesi toliau ir VI a sanskritas retai bebuvo naudojamas kaip snekamoji kalba jį daugiausia isstume prakritais vadinamos kalbos variacijos Seniausioms indoariju kalboms budingos aspiratos sprogstamuju retrofleksiniu fonemu modifikuotos isliko klase kokybine balsiu kaita saknyje ir priesagose sintetines zodziu formos Vardazodis turi 8 linksnius 3 skaicius veiksmazodis 3 asmenis 3 skaicius 6 7 laikus 4 6 nuosakas 3 rusis Archajiskiausia is viduriniu indu kalbu yra pali veliau suklestejo prakritai maharastri paisaci is kuriu V a susikloste apabhramsos nagara upanagara vracada apabhramsos tarpines tarmes tarp prakritu ir naujuju indu kalbu Del fonetiniu pokyciu dvibalsiai suvienbalsejo viduriniu indu kalbose isnyko kokybines balsiu kaitos sistema susilpnejo fleksijos reiksme supaprastejo linksniavimo paradigma isnyko dviskaita padidejo polinksniniu ir tarnybiniu zodziu įtaka Vidurinese indu kalbose prasideje gramatikos pokyciai toliau vyksta ir naujosiose indu kalbose sutrumpejo arba isnyko zodzio galo balsiai įsigalejo analitines formos Liko 2 gimines 3 issaugojo tik vakaru ir pietvakariu arealo kalbos arba jos visai isnyko Sintaksei budinga fiksuota veiksmazodzio vieta sakinio gale ir prie jo siejami zodziai vakaru kalbu areale polinksniai rytu dalelytes ergatyvines konstrukcijos daugiau budingos vakaru kalboms KlasifikacijaSenovines kalbos sanskritas vediskasis ir klasikinis mitaniu kalba paliCentrines zonos kalbos Gudzaratu kalbos gudzaratu kalba Marathu kalbos marathu kalba konkaniu kalba Maharastroje Kahndesu kalbos pandzabu kalba taip pat anksciau tarme laikyta kartais laikomos vienos kalbos tarmemis cigonu kalba Vakaru hindi kalbos hindi kalbos variantai hindi urdu Rytu centrines zonos kalbos kartais laikomos hindi tarmemis avadhu kalba Fidzio hindi Rytu zonos kalbos magadhu kalbos Asamu bengalu kalbos asamu kalba bengalu kalba bisnuprija manipuri kalba daznai laikoma bengalu k tarme Biharu kalbos kartais laikomos vienos kalbos tarmemis bhodzpuru kalba maithiliu kalba Oriju kalbos oriju kalba Siaures zonos kalbos paharu kalbos Centrines paharu kalbos Rytu paharu kalbos nepalu kalba Garvalu kalbos Vakaru paharu kalbos Siaures vakaru zonos kalbos dardu kalbos kasmyru kalba Landu kalbos Vakaru pandzabu kalba sindu kalba Sinhalu maldyvu kalbos sinhalu kalba maldyvu kalba dhivehi NuorodosEthnologue informacijaKazimieras Seibutis indu kalbos Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005